Žurnalistė I. Liutkevičienė pagal Galinos Dauguvietytės pasakojimus parašė tris didžiulio populiarumo sulaukusias knygas: „Perpetuum mobile" (2002), „Post scriptum" (2006) ir „Dialogai su savimi" (2010).
Per 15 darbo ir draugystės metų pažinusi režisierę iš arti, mačiusi ją įvairiose gyvenimo situacijose, I. Liutkevičienė pelnytai vadinama Galinos Dauguvietytės biografe.
Biografė atskleidė kitą režisierės charakterio pusę, užpildė Dauguviečių giminės istorijos spragas, atsakė į dažnai apie Galina išgirstus klausimus.
„Spalio 8-ąją bus lygiai metai, kai Galina – moteris, kuri juokino visą Lietuvą, iškeliavo“, – sakė I. Liutkevičienė ir kvietė režisierę pagerbti tylos minute.
Tačiau ties tuo slogi atmosfera pasibaigė - netrukus iš autorės lūpų pasipylė smagūs pasakojimai apie Galinos gyvenimo kasdienybę.
„Žmonės vis klausia manęs, kam gi dar ta ketvirtoji knyga? Manau, kad pagaliau parašiau tikrą biografiją. 15 metų draugystė man tikrai leidžia vadinti save biografe. Parašiusi šią knygą emociškai atsisveikinau su Galina“, – sakė knygos autorė.
Štai, ką I. Liutkevičienė papasakojo apie G. Dauguvietytės gyvenimą:
„Galina visada sakydavo, kad gėrė tik „baltąją“. Bet mudvi visuomet gerdavome tik brendį. Nežinau, kodėl ji taip sakydavo. Bet visi žmonės įsivaizdavo, kad ji tik „baltąją“ ir gėrė.“
„Ji daug dalykų hiperbolizuodavo. Ir daug kas ant to kabliuko pakibdavo! Ne viską, ka Galina sakė, reikėjo priimti už gryną pinigą.“
„Visi žinojo apie jos tradiciją eiti gulti pietų miego. Man tai buvo nesuvokiama, juk visokie darbai, reikalai... Bet jai tai buvo šventas dalykas! Nuo 14 iki 17 val. jai nebuvo galima skambinti.“
„Nors Galina sakė: „Kaip gerai, kad neturiu vaikų!“. Iš tikrųjų viskas buvo kitaip. Ji ieškojo dukters ir manyje.“
„Meilė Galiną buvo aplankiusi ir visai neseniai. Negalvokite, kad jei Jums 86-eri, tai viskas baigta. Ir tas vyras būtų išėjęs, ir palikęs savo žmoną... Bet apie Galinos meilės tapatybę knygoje nutylėjau, vis dėlto, tas žmogus turi žmoną ir vaikų.“
„Iš tiesų G. Dauguvietytė turėjo nemažai netikrų seserų. Jos tėvas Borisas Dauguvietis iš pirmosios santuokos su Olga Dauguvietiene turėjo penkias dukras.“
„Galinos paskutinė svajonė buvo būti palaidotai Dauguviečiuose.“
