Spalio 22-ąją, Ferenzo Liszto gimimo dieną, pianistė Šviesė Čepliauskaitė vengrų kompozitoriui įteikė nepaprastą dovaną – bemaž dviejų valandų koncertą „LISZT: dievai ir demonai“. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Didžiosios salės publika muzikalų pagarbos gestą įvertino gausiais plojimais.
Šviesės Čepliauskaitės rečitalis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Ko gero, ne tik klausytojai, ne tik dievai ir demonai, bet ir jų tarpininkas F. Lisztas (1811–1886) liko patenkintas ta aistra ir spalvomis, kurias jo kūriniuose atrado Š. Čepliauskaitė. Erdvi salė, modernus fortepijonas... XIX amžiuje, kai garsėjo vengrų romantikas, jo lyriniai epizodai ir veržlieji pasažai turėjo skambėti kur kas kukliau. Štai taip ir išsprendė senosios muzikos aktualumo klausimas – nėra nieko gyvesnio už naują jos interpretaciją.

Romantizmo epochoje tokio talento kūrėjus kaip F. Lisztas ar Niccolo Paganini vadindavo Dievo įkvėptais pranašais arba velniui parsidavusiais genijais. Vengras pirmasis atliko visą fortepijono rečitalį. Užmojis, kuriuo dabar nieko nenustebinsi, anais laikais prilygo neregėtam žygdarbiui.

F. Lisztas buvo itin modernus kompozitorius, sugebėjęs išnaudoti ir atskleisti visas fortepijono technines galimybes. „Jis buvo milžiniška muzikos pasaulio figūra – kaip šiuolaikinė popžvaigždė. Viskas, ką darė ar rašė, žavėjo naujumu, žadino vaizduotę, užburdavo. Damos net alpdavo“, – kalbinama DELFI, pasakojo Š. Čepliauskaitė.

Išskyrus „Mefisto valsą“, visa koncerto programa buvo sudaryta iš ankstyvosios F. Liszto kūrybos. Klausytojui leista paklajoti po Dantes Pragarą ir Rojų, pabuvoti Venecijoje ir pasiklausyti romantiškos gondolininkų dainos, drauge su Obermanu pamąstyti apie gyvenimo prasmę, išgirsti demoniškojo Paganini kaprisų versiją fortepijonui.

Pirmoje gyvenimo pusėje daug keliavusio pianisto virtuozo kūriniai – nemenkas išmėginimas bet kuriam atlikėjui. „Matyti, kad tada F. Lisztas buvo pasiekęs puikios formos. Programą sudariau taip, kad liktų vietos fantazijai, atsiskleistų ir garsiniai, dinaminiai niuansai. O tuo pačiu galėčiau pasitikrinti savo jėgas“, – teigė Š. Čepliauskaitė.

Akademinė aplinka vertė gerokai susitelkti: LMTA auditorijoje – ir buvę jos profesoriai, ir dabartiniai auklėtiniai. „Nėra reiklesnio žmogaus už studentą, kuris gilinasi į kurį nors kūrinį. Tačiau jis studijuoja vieną, o tu turi atlikti visą koncertą“, – kalbėjo pianistė.

Šviesės Čepliauskaitės rečitalis
Šviesės Čepliauskaitės rečitalis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Ilgus metus Š. Čepliauskaitė skyrė Fryderyko Chopino muzikos sklaidai. Repertuaras buvo daugiau ar mažiau nusistovėjęs, tik kartais pasipildydavo vienu kitu kūriniu. Atlikėja pajutusi permainų poreikį.

„Norėjosi profesinio sukrėtimo. Todėl pasirinkau F. Lisztą ir išsikėliau sau didžiulę užduotį – visą rečitalį skirti tik jo kūriniams. F. Chopino amžininko F. Liszto muzika man labai artima, suprantami jo reiškiami jausmai, spalvos“, – teigė pianistė.

Mąstyti apie naują programą Š. Čepliauskaitė pradėjo metų pradžioje, o į susitikimą su klausytojais išsiruošė spalį. Pirmąjį rečitalį atliko Kauno filharmonijoje, po to lankėsi Daugpilyje. Spalio 25 dieną jos pasirodymo lauks Klaipėdos koncertų salės publika.

v
Šviesės Čepliauskaitės rečitalis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Didžiausią Š. Čepliauskaitės solinio repertuaro dalį sudaro kompozitorių romantikų kūriniai. Romantizmas, anot jos, buvo atlikėjų svajonių epocha. „Tais laikais atlikėjas buvo laikomas pranašu, žvaigždžių žvaigžde, skelbiančia klausytojams žinią. Barokas ir klasicizmas taip pat paliko daug nuostabių kūrinių. Tačiau tik romantinis repertuaras reikalavo viso pianistinio meistriškumo. Tiek daug čia įvairiausių technikos rūšių, spalvų, harmonijų, plati dinaminė skalė“, – vardijo Š. Čepliauskaitė.

Kiekvienas atlikėjas tada buvo ir kompozitorius. Stengėsi rašyti tokią muziką, kuri geriausiai atskleistų jo meistrystę. „Kuo kūrėjas dvasiškai turtingesnis ir kuo labiau pasirengęs techniškai, tuo jo muzika įdomesnė, spalvingesnė. Šiuo požiūriu F. Liszto repertuaras yra neprilygstamas“, – tvirtino pianistė. XIX amžiaus pabaiga praturtino muziką naujomis spalvomis, tačiau atlikėjo vaidmuo pasikeitė negrįžtamai – pranašas tapo vienu vykdytojų.

Š. Čepliauskaitė profesinį kelią pradėjo Kauno J. Naujalio meno mokykloje ir LMTA. Pianistė koncertavo visose didžiosiose Lietuvos koncertų salėse ir įvairiose užsienio valstybėse – nuo Didžiosios Britanijos iki Japonijos. Svarbi pianistės veiklos dalis – projektai, susiję su lenkų kompozitoriaus romantiko Fryderyko Chopino kūryba. Už tai Š. Čepliauskaitei buvo įteiktas Lenkijos Respublikos garbės ženklas „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Manno laimė“ premjeroje – užuomina ir į nykstantį Gedimino pilies kalną

Vilniaus mažajame teatre rengiamasi premjerai „Manno laimė“. Režisierė Gulnaz Balpeisova...

Monumentas Janui Zwartendijkui – Kauno istorinės atminties sugrąžinimas (1)

Po ketverių metų derinimo monumentą žydų gelbėtojui Kaune įgyvendinantys partneriai...

Spalvingi šokėjai savo kūnais matuos Vilniaus erdves

Daugybę pasaulio miestų apkeliavęs austrų choreografo Willi Dorner kūrinys šokėjams ir miestui,...

„Ledo ir ugnies giesmės“ autorius George'as R. R. Martinas išleis naują knygą (8)

Amerikietis rašytojas George'as R. R. Martinas trečiadienį paskelbė lapkritį išleisiantis...

Prancūzijos ir JAV pirmosios ponios muziejuje gėrėjosi Cezanne'o paveikslais (1)

Vilkėdamos elegantiškus suderintus baltos spalvos ansamblius Melania Trump ir Brigitte Macron...

Top naujienos

Miestelyje užvirė tikras karas: dar nė vienas kunigas taip nesielgė (12)

Dūkšto miestelis Ignalinos rajone ūžia kaip bičių avilys. Ir viskas – dėl vietos kunigo...

„Žalgiris“ sužinojo savo varžovą pusfinalyje – teks kautis su Eurolygos čempionu Šaras: stengsimės aplošti geriausius (63)

Praėjus mažiau nei dviem valandoms po to, kai Kauno „Žalgiris“ namuose iš kovos dėl Eurolygos...

Jasikevičius prisiekė meilę „Žalgiriui“ ir pažadėjo klubui šviesią ateitį (82)

Kauno triumfas – Pirėjo krachas. Šturmuoti „Žalgirio“ tvirtovės atžygiavęs...

Nurodymas švenčiantiems žalgiriečiams: kas pirmas išeis namo, tam ryte į treniruotę (2)

Po rungtynių Kauno „Žalgirio“ rūbinėje ilgai trenkė įvairių kartų klubui dedikuotos dainos...

Orai: savaitgalį šalį užlies šiluma – deja tik trumpam (5)

Paskutinė darbo diena bus gaivi, o nuo šeštadienio į šalį vėl atkeliaus maloni šiluma. Poilsio...

Tokias moteris galima pažinti iš tolo, jei žinai, ko ieškoti: vedusiems jos pavojingos (195)

Trečdalis susituokusių porų teigia, kad yra bent kartą žengę „į kairę“. Ir čia puikiai...

Svajonę įgyvendinęs „Žalgirio“ kapitonas: man, kaip kauniečiui, tokia pergalė yra nereali (13)

Beveik visą karjerą Kauno „Žalgiryje“ praleidęs Paulius Jankūnas ketvirtadienį įgyvendino...

JAV Valstybės departamentas nesikiš į Venckienės ekstradicijos procedūrą (317)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Valstybės departamentas nesikiš į buvusios teisėjos ir...

Europa, ruoškis: graikus darkart pranokęs „Žalgiris“ žengė į Eurolygos elitą (811)

Kauno „Žalgiris“ po 19-os metų pertraukos praveria Eurolygos finalo ketverto duris:...

Patikrino: devyni iš dešimties Lietuvos interneto vartotojų – vagys žala viršija 2,1 mlrd. eurų (546)

„Biški“ vagis nebūna“ – tokiu šūkiu autorių teisių organizacijos ketvirtadienį durė...