Į 2013 metų režisieriaus vardą pretenduoja Artūras Areima už spektaklį „Vyšnių sodas“, Oskaras Koršunovas už spektaklius „Žuvėdra“ ir „Paskutinė Krepo juosta“ bei Yana Ross, režisavusi „Mūsų klasę“.

Už spektakliams kurtą muziką nominuoti Antanas Jasenka („Mūsų klasė“), Rita Mačiliūnaitė („59‘Online“, „W(o)men“, „Eugenijus Oneginas“) ir Gintaras Sodeika („Žuvėdra“, „Krepo juosta“), už scenografiją ir šviesų dizainą – Marijus Jacovskis („Mūsų klasė“), Laura Luišaitytė („Gronholmo metodas“), Andrius Kirvela ir Gediminas Šiaulys („Tėčio pasaka“), Eugenijus Sabaliauskas („Geros dienos“, Operomanija; „Vyšnių sodas“).

Geriausia metų aktore pretenduoja tapti Elžbieta Latėnaitė už Ifigenijos vaidmenį spektaklyje „Mano tėvas – Agamemnonas“, Miglė Polikevičiūtė, suvaidinusi Dorą „Mūsų klasje“, Nelė Savičenko už Irinos Arkadinos vaidmenį „Žuvėdroje“ bei Daiva Stubraitė už Ranevskajos vaidmenį „Vyšnių sode“.

Auksiniam kryžiui už pagrindinį vyro vaidmenį nominuotas Sigitas Jakubauskas, suvaidinęs Duonkepį „Duonkepio žmonoje“, Valentinas Krulikovskis, suvaidinęs Enrikę Fontą „Gronholmo metode“ ir Sofusą „Junase ir Sofuse“, Martynas Nedzinskas už Trepliovo vaidmenį „Žuvėdroje“ bei Tomas Rinkūnas už Lopachiną „Vyšnių sode“.

Apdovanojimą už nepagrindinį vaidmenį gali gauti Aldona Janušauskaitė (Rachelka/Mariana, „Mūsų klasė“), Indrė Patkauskaitė (Varia, „Vyšnių sodas“), Rasa Samuolytė (Maša, „Žuvėdra“), Dovilė Šilkaitytė (Advokatė, „Nesistebėk, jei kas nors ateis padegti tavo namų“), vyrų kategorijoje – Saulius Čiučelis (Trofimovas, „Vyšnių sodas“), Tomas Erbrėderis (Simeonas Piščikas, „Vyšnių sodas“), Darius Meškauskas (Sorinas, „Žuvėdra“), Tomas Žaibus (Vladekas, „Mūsų klasė“).

Dėl geriausio praėjusių metų operos solisto titulo varžosi Tadas Girininkas (Karalius Henrikas, „Lohengrinas“; Silva, „Ernani“), Tomas Pavilionis (Nemorinas, „Meilės eliksyras“), Rita Preikšaitė (Liubaša, „Caro sužadėtinė“), Inga Šlubovska (Adina, „Meilės eliksyras“).

Auksiniam scenos kryžiui už choreografiją nominuota Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius („Kelionė namo“), Vytis Jankauskas („Aritmijos“), Petras Lisauskas (TUAŠ) ir Aira Naginevičiūtė („Chimeros karoliai“).

Metų šokėjo nominacijoje konkuruoja Marius Miliauskas (Čiurlionis, „Čiurlionis“), Martynas Rimeikis (Čiurlionis, „Čiurlionis“), Mantas Stabačinskas („Melancholijos dėžutė“), Giedrė Jankauskienė („Aritmijos“).

Jaunojo menininko kategorijoje varžosi aktorius Dainius Jankauskas, režisierius Darius Rabašauskas, šviesų dailininkas Povilas Laurinaitis bei režisierė Loreta Vaskova.

Kategorijoje „Teatras vaikams“ pristatyti choreografė Agnija Šeiko ir scenografas Artūras Šimonis už „Baltąją lopšinę“, spektaklio „Ežiukas rūke“ kūrybinė grupė, kūrybinė studija „PetPunk“ ir „Atviras ratas“ už „Tėčio pasaką“ bei „Dėdės Tito džiazas“ kūrybinė grupė.

Kategorijoje „Lėlių ir objektų teatras“ Auksiniam scenos kryžiui nominuota dailininkė Aušra Bagočiūnaitė-Paukštienė, dailininkai Sergejus Bocullo ir Danielius Sodeika ir režisierė, dailininkė Saulė Degutytė.

Metų scenos meno reiškinio vardą gauti pretenduoja Klaipėdos jaunimo teatras (režisierius Valentinas Masalskis), Šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ („Operomanija“) ir šiuolaikinio šokio spektaklis „Contemporary?“.

Už lietuvių autoriaus pastatymą apdovanojimui nominuotia Kazio Binkio „Atžalynas“, šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ bei Žemaitės „Trys mylimos“.

Auksiniai scenos kryžiai bus teikiami Tarptautinę teatro dieną – kovo 27-ąją. Šiemet ceremonija vyks nebe Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, o Juozo Miltinio dramos teatre Panevėžyje.

Pagal nuostatus, pretendentus premijoms turėjo teisę siūlyti profesionalūs teatrai, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Valstybės teatrų asociacija, Scenos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Šiuolaikinio šokio asociacija, fiziniai asmenys.

Auksinius scenos kryžius kartu su piniginėmis premijomis Kultūros ministerija skiria labiausiai per metus nusipelniusiems teatro kūrėjams.

Šis apdovanojimas pradėtas teikti 2004-aisiais, jis pakeitė nuo 1995 metų teiktą „Kristoforą“.