Į LLTI ketvirtadienį pristatytą, devintąjį kartą sudaromą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką pateko šie kūriniai: Ilzė Butkutė „Karavanų lopšinės“ (eilėraščiai), Zita Čepaitė „Emigrantės dienoraštis“ (esė), Audronė Girdzijauskaitė „Nutolę balsai“ (portretų metmenys), Romualdas Granauskas „Trys vienatvės“ (novelių romanas), Andrius Jakučiūnas „Lalagė“ (apsakymų vainikas), Antanas A. Jonynas „Kambarys“ (eilėraščiai), Donaldas Kajokas „Kurčiam asiliukui“ (eilėraščiai), Laurynas Katkus „Sklepas ir kitos esė“, Valdemaras Kukulas „Saulėlydis mano giesmė“ (eilėraščiai), Sigitas Parulskis „Prieš mirtį norisi švelnaus“ (trumpų tekstų knyga), Undinė Radzevičiūtė „Baden Badeno nebus“ (istorijos), Algis Skačkauskas „Eilėraščiai, rašyti anatomijos pamokose“ (eilėraščiai).

Pagrindiniai šių metų atrankos kriterijai buvo kūrybiškumas, kūrinio vienalytiškumas, problematikos aktualumas, atpažinamumas, kalbėsenos originalumas ir taupa, o tema – „Tikro lietuvio neieškant“.

Daugiausia knygų, penkias, pretenduojančių į premiją, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, tris – leidykla „Tyto alba“, po dvi – „Alma litera“ ir „Baltos lankos“.

Laureatą iš dvylikos kandidatų slaptu balsavimu rinks LLTI literatūrologų vertinimo komisija. Laureatas bus skelbiamas vasario 25-ąją, Vilniaus knygų mugės metu, o premija bus įteikiama Vileišių rūmuose, minint Kovo 11-ąją.

„Šiųmetiniai svarstymai buvo labai įdomūs. Jie parodė, kad lietuvių literatūros laukas turi vis augiau įdomių, netipiškų žaidėjų. Šiame sąraše yra nemažai pavardžių, kurie, sakykime, nėra tokie jau profesionalūs kūrėjai: yra jaunimo, yra dokumentinės literatūros autorių, yra tokių autorių, kurie pirmą kartą pasirodo kaip kuriantys literatūrą, tarkime A. Skačkausko knyga „Eilėraščiai, rašyti anatomijos pamokose“ – tai dailininko knyga, kuri literatūros kritikus nustebino savo kalbos gyvumu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo LLTI direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Pasak jo, lietuvių literatūros gyvenimas „tirštėja“, autoriai atėję iš neprofesionaliosios terpės pateikia netikėtumų. M. Kvietkauskas sakė, kad šiais metais yra gerų prozos knygų, ir pažymėjo, kad komisija išskyrė A. Jakučiūno knygą „Lalagė“, dėl kurios buvo itin aštriai diskutuojama.

Dokumentinė literatūra, eseistika, pasak LLTI vadovo, darosi vis labiau analitiškesnė, įtraukia vis daugiau šiuolaikinio gyvenimo, analizės dalykų, mentaliteto problemų, aukšto lygo išlieka poezija. Kita vertus, pastebimas rimtosios literatūros ir literatūros, orientuotos į vadybą, komerciją, santykis.

LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė, mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė sakė, kad šiųmetis knygų dvyliktukas nuo ankstesniojo ypatingai nesiskiriantis, aprėpiami įvairūs žanrai, stilistikos kūriniai. Pasak literatės, apskritai, Lietuvoje pastebima, kad vis mažiau rašytojų, leisdami knygas, naudojasi literatūriniais redaktoriais, knygų siužetai ištęsti, neretai kūrinyje kartojamasi.

„Vis dėlto egzistuoja literatūros kokybės kriterijus ir vis tiek sudarydami dvyliktuką turime paprastą buitišką požiūrį, kad turėtų pakliūti knygos, dėl kurių paskui nebūtų gėda“, – sakė S. Daugirdaitė.

Nors į dvyliktuką ir nepateko, bet komisija teigiamai įvertino Ramūno Kasperavičiaus, Mariaus Buroko, Eugenijaus Ališankos poezijos rinkinius, debiutantę prozininkę Jurgą Tamusonytę ir jos „Dirbtinę muselę“, Vytauto Martinkaus „Dvylika lieptų“, Herkaus Kunčiaus „Lietuvis Vilniuje“, liko nustebinta Nomedos Marčėnaitės „Lėle“.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją