Muzikinis filmas vaikams „Geltonų plytų kelias“ pagal L. Franko Baumo pasakos "Ozo šalies burtininkas" motyvus - bene garsiausias Keistuolių teatro projektas.
„Šis filmas – tai į TV ekraną perkeltas mūsų teatro spektaklis „Smaragdo miesto burtininkas“, – pasakoja Keistuolių teatro aktorė Ilona Balsytė, – Tuo metu spektaklis buvo labai populiarus, o mes, nors ir aktyviai gastroliavome, negalėjome jo parodyti visiems. Tada ir gimė idėja spektaklį perkelti į TV ekraną, kad juo galėtų džiaugtis kiekvienas vaikas“.
„Geltonų plytų kelias“, pasak aktorės, yra Keistuolių teatro vizitinė kortelė. Skirtingų personažų jame ne kartą kartota frazė „Svarbu įžvelgti stebuklus paprastuose dalykuose“ ilgainiui tapo visą teatro veiklą ir kūrybą apvainikuojančiu šūkiu.
Filme pasakojama apie mažą mergaitę Doroti (aktorė Ieva Kurytė), kurią piktosios burtininkės Gingemos (Ilona Balsytė) sukelta audra nuskraidino iš gimtojo Kanzaso į nepažįstamą stebuklingą šalį. Doroti išsiruošia į ilgą kelionę ieškoti paslaptingojo Smaragdo miesto burtininko (Aidas Giniotis), kuris vienintelis tegali ją sugrąžinti namo. Kelyje patyrusi įvairiausių nuotykių, sutikusi šiaudinę kaliausę (Andrius Kaniava), geležinį medkirtį (Darius Auželis), bailųjį liūtą (Robertas Aleksaitis) ir išpildžiusi didžiausius jų troškimus, Doroti sėkmingai grįžta namo.
„Priešingai dabar TV vyraujančioms tendencijoms, tada mums nerupėjo nei pinigai, nei reitingai, – filmo populiarumo priežastį aiškina Keistuolių teatro aktorius Andrius Kaniava. - Darėme tai, kas buvo miela mums patiems. O kas daroma iš širdies – miela ir žiūrovui“.
DVD taip pat galima rasti trumpą filmuką apie tai, kaip buvo kuriamas „Geltonų plytų kelias“.
Įamžinta lietuviško teatro ir televizijos istorija
Antrajame DVD – aktorių Roberto Aleksaičio, Dariaus Auželio, Aido Giniočio, Andriaus Kaniavos ir Dariaus Minioto įkurtos „Intymios vyrų trupės „Erelis“ filmas „500 g. vandens“ bei Keistuolių teatro satyrinis video filmas „Pulkininko Haroldo praradimų klubas“. Pastarajame kartu su vyriškuoju Keistuolių teatro tandemu įsimintiną vaidmenį sukūrė ir aktorė Ilona Balsytė.
„Buvome jauni, pašėlę ir kupini kūrybinės energijos, – pasakoja aktorė. – Sukūrėme pirmąjį Lietuvoje nepriklausomą teatrą, ir tai buvo laikoma beprotybe, tada ėmėmės šių filmų, kurie taip pat buvo absoliuti naujiena“.
„Pulkininko Haroldo praradimų klubas“ pačių kūrėjų įvardinamas kaip „muzikinė publicistinė laida“, kurioje parodijuojama to meto televizijoms būdinga pseudointelektuali „kalbančių galvų“ atmosfera, „atskiedžiama“ gerai atliktų muzikinių kūrinių ir sveikos autoironijos doze. Filmo populiarumo „pasekmė“ – „Vogtos dainos“ – koncertinė programa ir garso takeliai (1995, 1996, 2001), graibstomi ir noriai klausomi tiek jaunimo, tiek suaugusiųjų.
„500 g. vandens“ – tai muzikinių video novelių rinkinys. Opera kantata „Brisiaus galas“, kariškas vaizdelis „Kliudžiau“, tautinis disputas „Sakmė pagal Juzą“ ir kiti iškilūs bandymai tuo metu iškėlė „Erelį“ į pirmąsias gretas ieškotojų, bandančių rasti tiesų kelią žmogaus sielų ir smegenų vingiuose. „500 g vandens“ – pirmas ir paskutinis šios trupės filmas, kurio „muzikiniai nukrypimai“ buvo pripažinti geriausiais 1990-1991 metų TV sezone.
Andriaus Kaniavos manymu, šie filmai yra aktualūs ir dabar: „Pamatyti, kokia tuo metu buvo lietuviška televizija yra išties įdomu, ypač tiems, kurie tų laikų neprisimena. – samprotauja aktorius – Be to, juk visiems aišku, jog teatras – tai menas, kuris egzistuoja tik realiu laiku. Šie filmai įamžino svarbią lietuviško teatro istorijos dalį.“.
Kino platinimo kompanija „Acmefilm“ serijoje „Iš Keistuolių teatro aukso fondo“, be minėtų filmų, dar išleis šiuos Lietuvos teatro ir TV istorijoje ženklų antspaudą palikusius projektus: „Tamangai“, „Išdaigos Bašmukų gatvėje“, „Zuikio paveikslėliai“, „Aukštyn kojom“ ir „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“.
