Parodos kuratorė – Vokietijoje gyvenanti ir kurianti dailininkė Jūratė Sližytė. Parodoje savo darbus pristato žinomi ir pripažinti kuriantys skirtingose srityse menininkai: Andrius Miežis (tapyba), Deivis Slavinskas (tapyba), Gintaras Kuras (juvelyrika), Jūratė Sližytė (medžio miniatiūros) .

Vilniuje gimęs tapytojas, gyvenantis Kretingoje, Andrius Miežis yra surengęs 20 personalinių parodų, dalyvavo daugiau nei dvidešimtyje respublikinių parodų, taip pat tarptautinėse parodose Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Gruzijoje ir kitose šalyse. 2012 m. LR Kultūros ministerija suteikė jam meno kūrėjo statusą. Andrius Miežis parodoje pristato darbus „Išvarymas iš Rojaus“ (2016 ), „Mano opera pandoms“ (2015), „Pilna galva minčių“ (2016). A. Miežis savo kūryboje derina tapybą ir fotomontažus, popmeno ir postmoderniąją stilistikas.

Didelio formato ryškių atspalvių drobėse, kurios papuoštos efektingomis geometrizuotų formų detalėmis, tapytojas A. Miežis, vaizduoja skirtingų fantastinių figūrėlių/ gyvūnėlių pasakojimus, kurie pavirsta tarsi nedidelėmis teatralizuotomis scenomis, kuriose stiprus ironijos bei žaidybiškumo jausmas. A. Miežio tapybos meniniame naratyve yra itin svarbi ironija ir groteskas.

Jaunos kartos tapytojas Deivis Slavinskas gyvena ir kuria Kaune. Tačiau šio menininko kūrybinė patirtis apima Vakarų iki Rytų šalių tradicijas D. Slavinskas 1987-1991 m. baigė Kauno dailės mokyklą, 1991-1995 m. Vytauto Didžiojo universitete, kur baigė kompiuterinės grafikos bakalauro studijas. 1995-1998 m. mokėsi pas A.Šatą ir V. Kašinską. 1995- 2014 m. dirbo dizaineriu Lietuvoje, Vokietijoje ir Anglijoje, lygiagrečiai tapydamas ir dalyvaudamas parodose. Yra pelnęs tarptautinių apdovanojimų už meną ir dizainą. D. Slavinskas dalyvavo trisdešimtyje personalinių ir grupinių parodų Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Ispanijoje, Lietuvoje. Jo kūrinių yra įsigiję privačios kolekcijos: JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Lietuvoje.

Jo kūrybinė stilistika balansuoja tarp chaoso, harmonijos, balanso ir ritmo ieškojimų. Labai jaučiamas muzikalus linijų skambesys, kūryboje stiprus ryšys su Rytų kultūrų estetika, kuri padeda išryškinti emocionaliąją plotmę. D. Slavinsko paveikslus drįstu skirstyti į dvi grupes: drobių plokštumos su ryškiais atspalviais ir netradicine faktūra primenančios tekstilės meną ir ekspresyvios drobės, kuriuose dominuoja teatralizuotas – fantastinis miniatiūrinis dekoratyvumas, figūratyvumas, savitą meninį naratyvas, kurį padeda sukurti ir ritmiškumas bei koloristika.

Juvelyrikos sritį parodoje atstovauja juvelyras Gintaras Kuras. G. Kuras gimė 1957 m., juvelyro profesijos mokėsi pas liaudies meistrą Algirdą Petrusevičių. 1978 m. pradėjo dirbti Kauno Dailės kombinate gintaro – metalo apdirbimo ceche juvelyru. 1980 m. Jam buvo suteiktas liaudies meistro vardas. Jis yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, ,Metal art Guild of Canada, the Guild of Jewelry Designers (Britanija) narys. Jis yra surengęs personalinių parodų įvairiose Kauno galerijose: „Kauno Langas“, „Balta“ ir Kauno dizaino salone. Dalyvavo grupinėse parodose: Estijoje, Japonijoje, Rusijoje, Amerikoje, Kanadoje, Izraelyje.

Kauniečio G. Kuro darbuose dominuoja įvairios juvelyrikos ir metalo technologijos: jis kuria originalių formų papuošalus, papuošalų kūrybai naudodamas tauriąsias medžiagas: žalvarį, varį, melchiorą, vokišką sidabrą, dažnai eksperimentuoja jungdamas juos su netradicinėm medžiagom. G. Kuro kūryba išsiskiria šiuolaikinėmis moderniomis formomis, preciziškai ištobulintom detalėm. Dažnai G. Kuro sukurtas papuošalas įgauna riešuto – kokoso, deformuoto akmens ar kriauklės formos pavidalą. Šioje parodoje Gintaras Kuras pristato naujai sukurtų papuošalų kolekciją.

Jūratė Sližytė – grafikė, ji nuo 2006 metu priklauso Vokietijos dailininkų sąjungai. Juratė yra baigusi J. Naujalio meno mokyklą, studijavo Šiaulių pedagoginiame universitete, vėliau Vilniaus dailės instituto Kauno fakultete. 1990 m. J. Sližytė laimėjo tarptautinę stipendiją „Artists Unlimited“, nuo tada gyvena ir kuria Vokietijoje. Dailininkė yra sukūrusi nemažai interjerų, taip pat daugelį metų yra dirbusi pramoninio produkto srityje. Ji yra dalyvavusi apie 40 tarptautinių ir grupinių parodų, surengusi 8 personalines parodas.

Jūratės Sližytės kūrinys
Dailininkė organizuoja ir įgyvendina didelio mąsto tarptautinius projektus ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje, bendradarbiauja su įvairių sričių menininkais. Dailininkė yra ir parodų kuratorė J. Sližytė organizuoja tarptautinius meno aukcionus, plenerus ir bienales. Organizuodama įvairaus pobūdžio renginius istorinėje baronų Miunhauzenų šeimos pilyje Jūratė Sližytė tikisi, kad jauki Leitzkau vietovė Vokietijoje taps įvairias sritis atstovaujančių Lietuvos menininkų susitikimo ir prezentacijos vieta.

Pati menininkė savo kūryboje derina net tris skirtingas technologijas, jos grafikoje yra ryškūs tiek vakarietiškai, tiek ir lietuviškai kultūrai būdingi bruožai. Ši paroda yra naujo dailininkės J. Sližytės sumanyto projekto „Jūratė ir jos draugai“ startas. Jai yra labai svarbu pristatyti menininką ne tik kaip kūrėją, bet ir kai draugą, bičiulį, pateikti jo kūrybą ir Vokietijos meno mylėtojams.

Bendroje žinomų keturių Lietuvos menininkų parodoje grafikė Jūratė Sližytė pristato dešimt nedidelės apimties grafiškas istorijas medyje. Jos kūrybai nemažai įtakos turi Rytų kultūra, iš šių kultūrų J. Sližytė savo kūriniuose naudoja kai kuriuos simbolius ir įvairius siužetus, sujungdama juos su asmeniniu naratyvu. J. Sližytės kūryboje daug smulkių detalių ir simbolių, ji kiekvienoje technikoje ir kiekviename meno kūrinyje ieško naujų saviraiškos būdų.

Kaip ir tapytojo A. Miežio didelio formato drobėse, taip ir J. Sližytės mažosiose istorijose svarbus groteskiškas ir ironiškas santykis su pasauliu. Parodoje ji pristato darbus „Kaktusai“, „Žuvis“, „Debesų gamintojas“, „Fitnesas visiems laikams“, „Žvilgsnis“, „Vėžlys“, „Arbatos Titanikas“, „Akvariumas“, „Konsumavimas“..... Parodos atidaryme dalyvaus visi keturi menininkai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją