aA
Sovietmečio elitinės kavinės „Neringa“ dvasia atgyja naujoje knygoje „Linksmos akys“. Čia sudėtos dvi knygos su Grigorijaus Kanovičiaus epigramomis ir parodijomis: 1964 m. su Stasio Krasausko šaržais išleista „Linksma akim“, 1981 m., su Andriaus Cvirkos – „Nuogi olimpe“.
Knygos viršelis
© DELFI

„InterSe“ leidyklos knyga – tarsi šeštojo–septintojo dešimtmečio ir bohemos dokumentas, meno, literatūros istorijos vadovėlis. Šmaikščios, linksmos, simpatijos ir draugiškumo įkvėptos eilės taikliai apibūdina sovietinės bohemos „žvaigždes“: literatūros, muzikos, dailės, kino klasikus.

Rašytojo, dramaturgo, vertėjo, kino scenarijų autoriaus tekstai priartina to meto kultūrinės bohemos atstovus. 1929 m. Jonavoje gimusio, 1993 m. į Izraelį išvykusio G. Kanovičiaus epigramas vyresniosios kartos menininkai cituoja iki šiol.

Paskatino S. Krasauskas

Rusų kalba rašiusį rašytoją G. Kanovičių imtis trumpų epigramų paskatino „Neringos“ kavinėje dažnai laiką leisdavęs Stasys Krasauskas. Kultinis to meto dailininkas pats piešdavo kolegas ir bičiulius menininkus ant popierinių servetėlių.

G. Kanovičius yra sakęs, kad prisimena, kaip S. Krasauskas įkalbėjo jį paimti servetėlę ir parašyti posmą „mūsų lakštingalai – Virgilijui Noreikai“.

Vilniaus kavinė „Neringa“ su architektų brolių Nasvyčių sukurtu interjeru laikoma istorine Lietuvos intelektualų ir kultūrininkų kavine.

Valgydami „Kijevo“ kotletą arba bifšteksą menininkai diskutuodavo neideologizuotų žmonių kompanijoje. Dažnas žinojo, kas vyksta už geležinės sienos, nes klausėsi Vakarų radijo ir skaitė lenkų spaudą. Ano meto „Neringos“ atmosferą menantys menininkai teigia, kad čia nebuvo žmonių be humoro. Sąmojis padėdavo bendrauti, reaguoti.

„Neringos“ kavinės dvasia

Kaip Neringos Jonušaitės knygoje „Neringos“ kavinė: sugrįžimas į legendą“ (Mažoji leidykla, 2014 m.) teigė Leonidas Donskis, viena vertus, „Neringa“ pratęsė Konrado kavinės tradiciją, gimusią ikikarinės Lietuvos sostinėje Kaune – inteligentijos ir bohemos kūrybinių diskusijų, kitamanystės, laisvės, politikos ir kultūros tiltų tradiciją. Tokios intelektualų kavinės XX amžiaus Europoje klestėjo Vienoje ir Budapešte – miestuose, kurių kavinėse būdavo parašomi žurnalistiniai reportažai, romanai, politiniai pamfletai, satyros, polemikos, laiškai. Tad intelektualų kavinės Europos sostinėse buvo kažkas nepalyginamai daugiau nei vien pokyliai ir bohemiškas šėlsmas.

Kita vertus, tiek Konrado kavinė Kaune, tiek „Neringa“ Vilniuje buvo paženklintos svarbaus fakto – kad ir skirtingose situacijose bei visiškai nesulyginamose valstybėse, jose brendo politinė kitamanystė, nesutikimas, konformizmo ir oportunizmo atmetimas.

Intelektualų kavinėse telkdavosi ne tik rūmų menininkai, bet ir ne iki galo atsiveriantys režimo kritikai ar net atvirai jį smerkiantys meno ir kultūros žmonės.

Sunkus žanras

Literatūros kritikai ir rašytojai sutinka, kad epigrama ir parodija – sunkus, rašytojų ne itin mėgstamas žanras. Paradoksalu, kad šiame rinkinyje kaip lietuviškos satyrinės poezijos virtuozas atsiskleidžia rusų kalba parašytais romanais išgarsėjęs klasikas.

Anot literatūros kritiko Prano Bražėno, 1964 m. pasirodžiusi knyga „Linksma akim“ ėjo iš rankų į rankas. Visiems buvo aišku, kad apie tokios knygos pasirodymą prieš dešimtmetį negalėjo būti nė kalbos: nors Stalinas jau buvo miręs, bet asmenybės kultas dar nepasmerktas.

Grafikui Vytautui Jurkūnui, kuris po karo kūrė socialinės tematikos grafiką (Būsiu melžėja, Paukštininkė ir kt.), iliustravo K. Donelaičio, T. Tilvyčio, M. Valančiaus ir A. Baranausko knygas, G. Kanovičius skyrė tokį ketureilį:

„Nuo šaržų nieks, kaip žinoma, nemiršta.
Jei įsižeidžia, niršta neilgai.
Tačiau tegu Krasauskas neužmiršta —
Aš irgi moku piešti neblogai.“

Per rankas ėjusi knyga

1981 m., kai pasirodė „Nuogi olimpe“, G. Kanovičius jau buvo žinomas rašytojas, pradėjęs savo didįjį romanų ciklą. Viešai pajuokauti, ypač apie žinomus žmones, tada mokėsi ne tik rašantieji, bet ir skaitantieji.

Parašyti epigramą „Minčių laisvadienis“, skirtą poetui Vaciui Reimeriui, paskatino jo paties sukurta eilutė: Šiandien visos sunkios mano mintys paskyrė sau laisvadienį staiga.

Atliepdamas į tai, G. Kanovičius rašė:

Palioviau aš kas vakarą kankintis
ir vargti nuo apmąstymų taurių.
Tariau aš taip: „Keliaukit, mano mintys,
aš šiandien jums laisvadienį skiriu.“

Tiktai nepasileiskit, nesugižkit,
tiktai nemirkite per daug vyne.
Ne pas Baltakį, ne pas Bložę grįžkit.
Sugrįžkite, maldauju, pas mane.

Aš namą jums nurodysiu ir gatvę,
ir butą, kur aš laukiu pastabus.
Užtikrinsiu jums saulėtą senatvę
ir — jei sugrįšit — pensiją perpus.

Poetės Vilijos Šulcaitės eilutės: „O jeigu būčiau paukštis — Būčiau Tiktai žuvėdra“
įkvėpė G. Kanovičių parašyti epigramą „Noriu būti žuvėdra“:

Žinau Sigitą Gedą, Vincą Giedrą.
Aš jais nenoriu būti, Dieve gink!
Aš noriu būti Baltijos žuvėdra,
skraidyt ir skambiai krykštauti aplink.

Gamtos mylėtojai! Aš jus prašyčiau
(nes esama visokių asmenų)
nemėtyt į žuvėdrą akmenų,
kad ir toliau plazdėčiau ir skraidyčiau.

Tegu mane myluoja jūros vėtra.
Tegu mane siūbuoja ant bangų.
Aš noriu būti Baltijos žuvėdra,
o būt Šulcaite aš nesutinku.

Poetas, prozininkas, „Nemuno“ ir „Literatūros ir meno“ vyriausiasis redaktorius Antanas Drilinga, sukūręs eilutes: „Aš basas, visą laiką basas. (....) Viskas, kas nuoga, gražu“, sulaukė G. Kanovičiaus „Baso novatoriaus“:

Tu basas, visą laiką basas.
Ar tau, mielasis, nebaisu?
Supyks, sakykim,
K. Ambrasas ir basas liksi iš tiesų.

Nors tai, kas basa, tai, kas nuoga,
gražiausia, Antanėl, užvis,
batuotas vaikščiojo B. Sruoga,
su batais plūkė P. Širvys.

Ne veltui padermei drąsiųjų,
matyt, drauguži, priklausai.
Esi pirmasis tarp basųjų ir
tarp nuogųjų pirmasai…

Laikas juoktis iš savęs

Kai Briuselyje gyvenantis sūnus Sergejus virtualiu būdu Tel Avive gyvenančiam tėvui pasakė, kad vyresnysis Dmitrijus nusprendė dar kartą išleisti jo ir S. Krasausko „Linksma akim“ bei pasiūlė ta proga parašyti dar vieną epigramą, G. Kanovičius atsakė: „Nieko neberašau, atėjo laikas juoktis iš savęs.“

Nepaisant to, neseniai pasirodžiusi knyga baigiama 2018 m. birželį sukurta G. Kanovičiaus epigrama:

Aš epigramų parašiau daugokai,
bet niekas man nekeršijo už juoką,
neslėpsiu nuo skaitytojų to fakto –
linksmas akis kamuoja katarakta.
Seniai su epigramom baigta,
nes atėjo laikas juoktis iš savęs.

Laimė duoti

Knygą „Linksmos akys“ išleisti padėjo Kanadoje gyvenantis rašytojo sūnus Dmitrijus. Anksčiau jo pagalba buvo išleistos knygos „Žvakės vėjyje“, „Miestelio romansas“, „Šėtono apžavai“ ir vertimai į anglų kalbą. 2014 m. tėvo dienos išvakarėse verslininkas išleido tėvo kūrybos penkiatomį rusų ir lietuvių kalbomis. Šios dovanos vertė – pusė milijono litų.

JAV dirbantis literatūrologas Michailas Krutikovas G. Kanovičių yra pavadinęs „vieninteliu vedliu į tą visiškai nuo žemės paviršiaus nušluotą Lietuvos žydų tapatybės pasaulį“. Literatūros kritikas Petras Bražėnas G. Kanovičių vadina vienu talentingiausių Lietuvos rašytojų.

Paklaustas, kodėl remia tėvo knygas, D. Kanovičius atsakė: „Laimė duoti“.

Prasmingo humoro pavyzdys

Knygą „Linksmos akys“ elegantiškai sumaketavo Jokūbas Jacovskis.

Leidinys skirtas ir S. Krasausko, kurio gimimo 90-osios metinės bus minimos 2019 m., atminimui.

Gedimino prospekte įsikūrusi „Neringa“ šiuo metu restauruojama, dauguma menininkų, kuriems buvo skirti šmaikštūs G. Kanovičiaus posmai ir juos įkvėpę bei palydėję S. Krasausko bei A. Cvirkos šaržai, jau iškeliavę į Anapilį.

P. Bražėnas viliasi, kad ir ten bus malonu prisiminti draugiškus kolegų pašmaikštavimus. Jaunesniesiems, gal net neprisimenantiems tų laikų, bus smagu nors trumpai pabūti prasmingo humoro jonų prisodrintoje atmosferoje. Atėjo laikas juoktis iš savęs.

Tel Avivas, 2018 birželis

Sudėtos dvi knygos - 1964-ųjų "Linksma akim" su S. Krasausku ir beveik po dviejų dešimtmečių išleista "Nuogi Olimpe" su A. Cvirkos šaržais. Ir tai ne viskas.

„Mano galva Jokūbas Jacovskis sukūrė, atleiskite už įgimtą kuklumą, dizaino šedevrą, o Audros Kairienės biogramos apie epigramų ir šaržų herojus suteikia unikalią galimybę susipažinti su to meto kultūrinės bohemos – dailininkų, skulptorių, poetų, kritikų, prozininkų, dainininkų pagrindiniais personažais“, - rašoma S. Kanovičiaus paskelbtame tekste feisbuke.

Unikali knyga, laikmečio ir jo bohemos dokumentas – meno, literatūros istorijos vadovėlis kūrybingam mokytojui ar dėstytojui. Knyga skirta šviesiam a.a. S. Krasausko atminimui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jauniesiems menininkams jau įteikta ypatinga premija (6)

Ketvirtadienio vakare Šiuolaikinio meno centras ir lauko reklamos bendrovė „ JCDecaux...

Spektaklyje „Apvalytieji" vaidmenį gavęs jaunosios kartos aktorius: manęs dar neapleidžia nuostaba ir dėkingumas

Jis spėjo padirbėti vienuolikoje skirtingų darboviečių ir pagyventi vienuolyne. Savamokslis...

Drąsios aktorės laisvės paieškos

Jaunosios kartos Juozo Miltinio dramos teatro aktorės Justinos Nemanytės veidas lengvai...

Styginių kvarteto „Mettis“ ir Gabrieliaus Aleknos koncertai Niujorke ir Vašingtone

Gruodžio pirmąją savaitę įvykę styginių kvarteto „Mettis“ ir pianisto Gabrieliaus Aleknos...

Pristatytas pirmasis instagramo nuotraukų leidinys Lietuvoje (2)

Vizualiojo meno laukas kinta, o fotografija pokyčius atskleidžia greičiausiai. Fotožurnalisto ir...

Top naujienos

Pagal bavarišką muziką šokęs „Žalgiris“ pralaimėjo Vokietijos čempionams (332)

Kauno „Žalgiris“ (5/7) penktadienio vakarą laikė svarbų egzaminą Vokietijoje. Žalgiriečiai...

14 brangiausiai atsiėjusių klaidų per visą žmonijos istoriją (56)

Nė vienas nesame tobulas, todėl natūralu, kad kartkartėmis darome klaidų, dėl kurių vėliau...

Anglijoje nužudyta ir išniekinta 14-metė lietuvė dar spėjo atsiprašyti tėvų už susidėjimą su netinkama kompanija (105)

Vulverhamptone, Anglijoje , išžagintos, nužudytos ir išniekintos keturiolikmetės iš Lietuvos...

Teisėsaugai – smūgis: teisėjai suabejojo, ar dėl 6 žmonių žūties nuteisė kaltą asmenį (119)

Net šešias gyvybes nusinešio gaisro sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabutyje byla pakrypo...

Savaitgalis atneš pūgą ir pusnis sniego

Penktadienį Lietuva atsidurs pietiniame anticiklono pakraštyje. Negausiai pasnyguriuos nebent...

Miunchene – itin gausios „Žalgirio“ gerbėjų gretos specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (67)

Penktadienio vakaro Eurolygos rungtynėse Miuncheno „Audi Dome“ arenoje tikrai ryškiai bus galima...

Po visų negandų – Elle ir Žilvinas Grigaičiai švyti drauge: prasitarė apie ateities planus (82)

Penktadienio vakarą būrys pramogų pasaulio garsenybių traukė į Vilniuje trankiai paminėtą...

Vyras nuovadoje prisipažino, kad jam pabodo valgyti žmogieną nepatikėjo, kol šis iš maišo neištraukė rankos ir kojos (28)

Kai pernai vienas tipinis Pietų Afrikos hileris įžengė į policijos nuovadą ir pranešė, kad...

Vaivos Budraitytės 2019 metų horoskopas Oro ženklams (16)

2019 metai – jau ne už kalnų. Pats metas sužinoti, kas mūsų laukia. Garsi astrologė ir...

Paplitęs mitas apie bananus, kuriuo daugelis vis dar tiki (15)

Animaciniuose filmuose beždžionės dažnai vaizduojamos su bananais rankose. Jos švelniai lupa...