Jis susitiks su klausytojais ir vasario 6 d. Orkestrui talkins ilgametis scenos partneris Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis).

Šis koncertas - svarbus įvykis orkestro gyvenime, šventinėje programoje net kelios premjeros – išgirsime vieną brandžiausių Sergejaus Prokofjevo kūrinių - Koncertą smuikui ir orkestrui g-moll Op. 63, kuris muzikos kritikų įvardinamas kaip „perėjimas iš „tokatų“ ir „groteskų“ periodo į lyriškąjį, klasikinį kūrybos stilių. Koncerto kulminacija taps latvių kompozitorių Raimundo Paulo ir Arturo Maskato Fantazija fortepijonui, orkestrui ir mišriam chorui „Teatras“, kurią skambins pats R. Paulas.

Taip pat programoje G. Kuprevičiaus uvertiūra „Orkestro gimimas“, sukurta pirmajam Kauno miesto simfoninio orkestro koncertui, A. Borodino „Poloviečių šokiai“ iš operos „Kunigaikštis Igoris“, brazilų kompozitoriaus H. Villa Lobos – Choros Nr. 10, kuris vadinamas „Brazilišku atsakymu į L. van Bethoveno devintąją simfoniją“.

2004 m. rudenį miesto Tarybos sprendimu įkurtas Kauno miesto simfoninis orkestras, 2005 m. vasario 5 dieną pakvietė į pirmąjį koncertą. Orkestras nepaprastai praturtino miesto kultūrinį gyvenimą, kasmet dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose, rengia koncertinius projektus, temines programas, 2008 ir 2009 m. orkestras dalyvavo didelio pasisekimo sulaukusiame LTV auksinio balso konkurse „Triumfo arka“, kuriame sugrojo per 200 kūrinių.

Nuo 2000 m. orkestrui vadovauja Algimantas Treikaukas, nuo 2006 m. prie vyriausiojo dirigento pulto – Modestas Pitrėnas. Su kolektyvu mielai bendradarbiauja žymūs Lietuvos ir užsienio solistai bei dirigentai. Orkestras – aktyvus tarptautinių festivalių dalyvis. Grota Pažaislio, „Kaunas Jazz“, Jaunųjų atlikėjų, šiuolaikinės muzikos „Iš arti” festivaliuose. Orkestro klausėsi Norvegijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos publika. Šiandien orkestras sėkmingai plečiasi, dabar kolektyve groja per 60 muzikantų, o ateityje siekiama perkopti aštuoniasdešimties atlikėjų ribą.

Raimondas Paulas (g. 1936 m.) - garsiausias mūsų dienų latvių kompozitorius, pianistas, dirigentas, aranžuotojas ir prodiuseris. R. Paulo muzika skamba visame pasaulyje: albumai ir dainos buvo išleistos visose Rytų Europos šalyse, NVS šalyse, Suomijoje, JAV, Kanadoje, Japonijoje, Izraelyje ir kitur. Pavyzdžiui, daina „Milijonas raudonų rožių“ (rus. "Milijon, milijon alich roz..." ) ilgą laiką buvo hitas Japonijoje, Suomijoje ir visoje Rytų Europoje. R. Paulo dainos atliekamos rusų, suomių, japonų, italų, vokiečių, anglų ir kitomis kalbomis.

Kompozitoriaus kūryba įvairi ir produktyvi, atspindi platų asmenybės akiratį. Maestro sukūrė per 500 dainų (70 - vaikams), 300 instrumentinių aranžuočių populiarių, liaudies dainų, džiazo, klasikinių kūrinių melodijų temomis, muziką 30 spektaklių, daugiau nei 30 filmų, 3 baletus, 6 muzikinius scenos veikalus, yra išleidęs daugiau nei 80 dainų ir instrumentinės muzikos albumų, o už kūrybinę ir visuomeninę veiklą yra pelnęs daugybę prestižinių apdovanojimų.

Pavelas Bermanas (g. 1970 m.) - žymus pasaulio smuikininkas, nuo 1997 m. Kauno kamerinio orkestro, 2005 – 2006 m. simfoninio orkestro. vyr. dirigentas. Jo pastangos ir kūrybiškumas sąlygojo šio kolektyvo meistriškumą ir brandą, daugelį sėkmingų pasirodymų Lietuvoje ir užsienio šalyse. P. Bermanas baigė Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją. 1987 m. P. Bermanas tapo II premijos laureatu Paganini smuikininkų konkurse Genujoje (Italija), o 1990 m. laimėjo I premiją bei aukso medalį tarptautiniame smuikininkų konkurse Indianapolyje (JAV). 1992 – 1993 m. P. Bermanas studijavo Juilliardo mokykloje Niujorke.

Didelę įtaką jo meninei raidai turėjo susitikimas su garsiuoju smuikininku Isaacu Sternu. Smuikininkas sėkmingai koncertuoja prestižinėse pasaulio salėse. P. Bermano muzikinė veikla neapsiriboja vien tik koncertais Europoje, Azijoje, Šiaurės bei Pietų Amerikoje. Jis organizuoja tarptautinius kamerinės muzikos festivalius Romoje ir Milane. P. Bermanas dažnai koncertuodavo su savo tėvu, legendiniu pianistu Lazariu Bermanu.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją