Šių metų Vilniaus knygų mugė smogia diskusijos šaukiniu, turbūt sumanytu reaguojantiems tik į negatyvą, – „Ar lietuvių vaikų poeziją ištiko mirtis?“ Taip ir kyla prieš akis juodos giltinės švariai nušienautos eilių pievos...
Elenos Launikonytės iliustracija
© Autoriaus archyvas
Vis dėlto lieka ir tokių, kurių dalgelė nekliudo. Štai naujutėlaitė gydytojo Mariaus Marcinkevičiaus eilėraščių knyga mažuliukams, didėlesniems ir visiems juos mylintiems ir auklėjantiems – „Voro koja“. Gaivi, šviežia, linksma. Gyvastingas, rupus, spinduliuojantis ir gražus pasaulis. Kiekvienas eilėraštukas – netikėta situacija, pasakojimo vingis.

O jau kokie personažai! Kad ir cukrinis senelis iš Cukriškių kaimo, kuriam apkarto gyvenimas ir jis išsiruošė į Druskiškių kaimą, kur jau tūkstantį metų jo laukia druskinė senelė.

Arba rožinis paršelis su mažyčiu šnipuku, kuris netikėtai uždainavo – kaip meistriškai grubų kiaulių choro ritmą keičia aukštyn kylanti ilgesio melodija!


O žavi išradingos ritmikos istorija apie blusas, energingai kuriančias savo blusišką civilizaciją ant dramblio sprando. Arba vos šešios nepamirštamos eilutės apie muses, kurios

Skrenda lėktuvu,
Nors nepirko bilietų.

Mažųjų vaizduotei – paršelis, panašus į bitę, rožiniai vilko kailiniai, piktas liežuvį prišalęs vėjas, senis ir tošis. Eilės ne tik smagios, bet ir naudingai prusinančios – įdomiai sužmogintas nejudantis laikas stringančiame laikroduke, itin smagiai riedančios eilutės „Lopšinėje“ – iš tiesų tai linksmas, kiek provokuojantis pasakų ir istorijų katalogas, o jei ko nežinai, neatpažinai, teks suktis, ieškoti ar sumanyti.

Norisi „Voro koją“ pasiūlyti tiems, kurie kada ne kada paburba, esą mūsų kalba netinka smagiam humoristiniam eiliavimui. M. Marcinkevičiaus sueiliuota sklandžiai ir išmoningai, pastraksint, su netikėtais posūkiais, tai kaitaliojant rimą ir ritmą, tai smagiai bėgant kaip nuo kalniuko. Malonumas skaityti, malonumas deklamuoti:

Gal priimsite į būrį
Ir mane?
Aš jums tinku –
Susivėlęs
Nesiprausęs
Ir su vienu batuku.

Rašyta rodos taip lengvai, tarsi improvizuojant – kaip išeis, tarsi remiantis nemirtingu Mikės Pūkuotuko principu: reikia leist žodžiams eit, po ko jie patys nori.

Ir skaitai tokį lietuvišką nonsensą, klausimus-atsakymus, kai nežinai, o ir nereikia žinoti, kuris iš besikalbančių paikesnis, o kuris išmanesnis („Kam tas vaikas?“).

M. Marcinkevičiaus knygos viršelis
M. Marcinkevičiaus knygos viršelis
© Autoriaus archyvas


Kažkur pasąmonėje lieka tikslus kirtis, pasigroži, kaip sublizga vienas žodelis eilutėje, džiaugiesi ritmikos įvairumu, netikėtu rimu. O jei rimas nuspėjamas – tai ir kartu kuriančiu pasijunti.

Yra eilėse beatodairiško kvailiojimo ir žaidimo, jaukumo ir supratingumo, energingų berniukiškų intonacijų. Štai kaip baigiamas „Sniego senis“:

Iš manęs
Liks tik balutė,
O joje žydės
Žibutė.

Šiaip jau kartoka patirtis rodo, kad naujas autorius ne visada sutinkamas entuziastingai. Net Sigito Gedos eilėraščiai vaikams ilgai buvo priešiškai atmetami mokytojų. Ir tik kai išpopuliarėjo viena kita jo žodžiais sukurta daina, nepriėmimo ledai ėmė tirpti. Būtų smagu, jei atsirastų galinčių sukurti melodiją „Lynui“, „Voro kojai“ ar „Kam?“ Pradžiai.

M. Marcinkevičius sako visada mėgęs sekti pasakas, tik niekas jų nenorėjo klausytis – arba domėjosi laikraščių naujienomis arba nuolat spoksojo į televizorių. Ryte jis keldavosi į darbą, vakare grįždavo namo. Kitą dieną – vėl tas pats.

Bėgo mėnesiai, metai. Kartą, pabūgęs amžiaus vidurio krizės, gydytojas ryžosi griebti plunksną ir parašyti knygą. Pirmiausia pasirašė pasakų knyga „Tolimoje karalystėje“, o visai neseniai jis užbaigė ir „Voro koją“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Metų vertėjos krėslo premija skirta Irenai Aleksaitei (5)

Metų vertėjos krėslo premija skirta Irenai Aleksaitei, pranešė Kultūros ministerija.

Nematyti „Fausto“ portretai: spektaklio užkulisių galerija

Teatro užkulisiai, ta kita užuolaidų pusė, visuomet domino tiek paprastus žiūrovus, tiek ir...

Priekabiavimo skandalo fone - dar vieno garsaus menininko užuomina: jūs dar nežinote visų VDA paslapčių (17)

2017-aisiai, dirbdamas emigracijoje, Anglijoje , fotomenininkas, meno kritikų laikomas vienu...

Po 18 metų dinastijos atstovai grįžo į grafų Umiastovskių rūmus: mes čia norime būti (2)

Vilniaus klubas surengė tapytojų Pauliaus Juškos, Agnės Juškaitės ir Onutės Juškienės darbų...

Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename (63)

Didžiajai daliai Lietuvos žmonių gana pasakyti vardą ir pavardę – Justinas Marcinkevičius, –...

Top naujienos

Ūkininkas: pieno produktai netrukus pigs (82)

„Miestiečiai ateina į protą“, – sako save tipišku smulkiuoju ūkininku, kurio specializacija...

Pigiausi būstai Lietuvoje – už vieną minimalų atlyginimą (63)

Atsidarius nekilnojamojo turto skelbimų portalą, akį gali patraukti pasiūlymai už ypač nedidelę...

Italijos lietuviai kyla į kovą su Rusijos propaganda (202)

Nusibodo Italijoje aiškinti, kad Lietuva tai ne Rusija, ir kad lietuviai turi savo tvirtą...

Tobulas muzikos ir 3D vaizdų spektaklis: elektroninės muzikos pionieriai „Kraftwerk“ atidavė duoklę Lietuvai (8)

Vokietijos muzikos grandai itin pamėgo lankytis Lietuvoje. „Scorpions“, „Accept“ ar buvusių...

Lietuvis dėl savo darbo Airijoje buvo tapęs kone šios šalies priešu (62)

Iš Kapčiamiesčio, nedidelio miestelio Lazdijų rajone, kilęs Povilas Ražukas Airijoje dirbo prie...

Netiesa, kad Kaukėnas nežibėjo tarp superžvaigždžių: nusileido tik Fourcade‘ui (19)

Tik legendinis Martinas Fourcade‘as buvo greitesnis už Tomą Kaukėną lenktynėse, kuriose...

Išgyvenęs alpinistas papasakojo, ką patyrė: sulaužyta koja ropojo iki kalnų namelio (226)

Kirgizijoje bendražygio netekęs alpinistas Kęstutis Skrupskelis papasakojo savo kvapą...

Vestuves nusprendė atšvęsti kitaip: vietoje puokščių pasirinko šuniukus

Becky ir John'as buvo pačiame vestuvių planavimo įkarštyje, kai pamatė gyvūnų prieglaudos...

Lietuvių nuotykiai Šiaurės Korėjoje: vos išlipę iš lėktuvo svarstėme, kaip iš čia pabėgti (180)

Nuo pat vaikystės mane traukė keisti ir mistiniai dalykai. Buvo įdomu viskas kas baisu, gniaužia...

Emigrantę skaudina vienas dalykas: būtų labai liūdna, jei tektų atsisakyti lietuviško paso (206)

Dirbu kontoroje savo naujoje šalyje. Mūsų čia iš viso 15 žmonių ir jie atstovauja 7 skirtingas...