Miles Glendinning prieš dešimt metų drauge su architektūros istoriku Stefanu Muthesiumi išleido knygą apie daugiabučius (Tower block), kurioje novatoriškai ištyrė daugiabučių istoriją kultūriniame politiniame kontekste ir pristatė masinę gyvenamąją statybą kaip globalų fenomeną.

2004 m. autorius su kolegomis parengė stambią publikaciją "Škotijos architektūra", o 2008 m. išleido žymaus Škotijos architekto Roberto Matthew biografiją (Modern Architect: the Life and Times of Robert Matthew). 2010 m. publikuota profesoriaus knyga apie šiuolaikinį modernizmą (Architecture's Evil Empire? the triumph and tragedy of global modernism) sukėlė nemažai debatų. Knygoje kritikuojama nauja miestų plėtros banga ir karštligiškos miestų varžytuvės, kai kviečiama vis daugiau architektų-žvaigždžių ir statomi vis neįprastesni "simboliniai" pastatai, kurie neretai tampa ne miesto išskirtinumo, bet pajuokos ženklais. Knygoje analizuojamas šiuolaikinio modernizmo imperijos, kurią palaiko globalaus kapitalizmo nesaikingumas, susiformavimas.

M. Glendinning paskaitos tema – „Šimtametis karas: pasakojimas apie pasaulinę masinę gyvenamąją statybą“. Baltijos šalyse masinės gyvenamosios statybos palikimas skausmingai siejamas su gyvenimą standartizavusia komunistine sistema. Autorius šį socialistinį palikimą apžvelgia bendrame XX – XXIa. masinės statybos judėjimo kontekste, kurį vadina Šimtamečiu karu, o jo dramas ir įtampas kildina iš laisvosios rinkos kapitalizmo slėpinių.

Prieš paskaitą architektūros [ekskursijų] fondas organizuoja ekspediciją po Vilniaus miegamuosius rajonus, kurios metu bus lankomi Lazdynai, BEEpart kūrybinis centras Pilaitėje, vėliau važiuojama pro kitus miegamuosius rajonus nuo Karoliniškių iki Santariškių.

Ekskursijos įspūdžiai bus apibendrinti kūrybinėse dirbtuvėse „Pasidaryk Pats tobulą rajoną“ Vilniaus televizijos bokšte, kuriose dalyvaus:

Dr. Marija Drėmaitė – Lietuvos Modernizmo architektūros ir industrializacijos periodo analitikė, pramoninio paveldo kultūrinės reikšmės ir jo pritaikymo šiuolaikinėms reikmėms tyrėja, septintojo architektūros [pokalbių] ciklo „Modernieji paveldai“ kuratorė.

Dr. Nerijus Milerius – VU Filosofijos katedros docentas, parašė disertaciją kasdienybės tema, dėsto kursus miesto teorinių problemų ir kino filosofijos temomis. Yra organizavęs diskusijų ciklą ir konferenciją, skirta miesto problematikai, dalyvavęs Vilniaus 2006-2008 architektūros darbų vertinimo komisijoje. Nuolat bendradarbiauja ir su fotografijos ir kino specialistais bei kūrėjais.

Dr. Liutauras Nekrošius – architektas, VGTU Architektūros fakulteto docentas, Architektūros pagrindų ir teorijos katedros vedėjas. Tyrimo laukas: modernioji, šiuolaikinė ir tradicinė Lietuvos architektūra ir architektūrinis paveldas. Dėsto šiuolaikinės architektūros, urbanistinės kompozicijos, etninės kultūros kursus. 2006-2007 m. profesinio architektūros žurnalo „Archiforma“ vyriausiasis redaktorius, 2008 m. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vyriausiasis specialistas, nuo 2007 m. tarptautinio profesinio architektūros žurnalo „Project Baltia“ redakcinės kolegijos narys, nuo 2010 m. KPD Antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys.

Indrė Ruseckaitė – architektė, VGTU Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų ir teorijos katedros doktorantė, viena iš architektūros [ekskursijų] fondo kuratorių, kartu su Liutauru Nekrošiumi 2011 m. surengusi ir kuravusi pirmąsias ekskursijas po Vilniaus miegamuosius rajonus.

Andrius Ciplijauskas – dizaineris, scenografas ,dirbęs Lietuvoje ir Šveicarijoje, sukaupęs daug patirties architektūros, ekspozicijų projektavimo, dizaino, socialinio meno srityse, įgyvendinęs vieną didžiausių savo svajonių – kūrybines dirbtuves „Beepart“, orientuotas į vietos bendruomenę ir tarptautinius projektus, Vilniaus miesto Pilaitės rajone.

Renginys nemokamas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją