Nacionaline premija už platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą apdovanotas dirigentas Modestas Pitrėnas teigia, kad dirigento misija – įkvėpti orkestrą ir jokiu būdu jo neužgožti.
Modestas Pitrėnas
© A.Solomino nuotr.

- Dirigentui atliekant kūrinius tenka didelė atsakomybė – jis turi įvesti į muziką, suvaldyti visą orkestrą. Kaip tai pavyksta?

- Nuostabu, kad iš esmės bet kurioje šalyje dirigentas gali lengvai susikalbėti su orkestru: kiekvienas rankos mostas, kiekvienas judesys perduoda muzikantams informaciją. Galėčiau tai pavadinti Brailio rašto skaitymu. Arba muzikos kalba.

Modestas Pitrėnas
Modestas Pitrėnas
© DELFI / Tomas Vinickas

Būna nuostabu, kai orkestras šitaip patiki dirigentu, kad jis tampa savotišku vedliu. Tačiau neretai į dirigentą orkestras žvelgia kaip į opoziciją: jis turi vadovauti ir diriguoti šiai muzikantų piramidei ją suverždamas, priversdamas funkcionuoti. O juk tai, galima sakyti, kvepia prievarta. Tikrasis dirigavimo menas – kai kokybės siekiama ne uzurpuojant, bet įkvepiant, kuriant kartu su orkestru.

Be abejo, yra daugybė orkestrų, kurie groja be dirigento. Ypatingai – styginių ansambliai. Visada žavėjausi jų gebėjimu išgirsti, jausti vienas kitą. Dirigentas savotiškai leidžia muzikantams atsipalaiduoti, nes visi groja sutelkę dėmesį būtent į jį, gaudami iš jo informaciją, tad iš dalies sutrinka grojančiųjų susiklausymas. Tačiau labai geruose kolektyvuose dėmesys būna sutelktas ne tik į dirigentą, bet ir į visus šalia grojančius kolegas. Tai – absoliučiai geriausias variantas.

- Ar galima teigti, kad klasikinė muzika yra anaiptol ne kiekvienam prieinamas žanras? Juk dominuojanti populiarioji kultūra gana didelei visuomenės daliai yra daug atraktyvesnė.

- Klasikinė muzika, kaip ir kiekvienas rimtesnis žanras, reikalauja darbo. Visos mūsų „mūzos“ juk nėra taip lengvai suvokiamos – ne tik muzika, bet ir architektūra, dailė, poezija, retorika... Tai – sritys, reikalaujančios tam tikro pasiruošimo. Gal greičiau ne profesinio, bet emocinio. Šiuolaikinis žmogus bėga, vartoja, nori kuo greičiau suvalgyti, atsiskaityti ir išeiti. O ši muzika – tarsi gurmaniškas restoranas, į kurį reikia ateiti nusiteikus, bendrauti su padavėju, apžiūrėti interjerą, įkvėpti aromato, kur reikia atsipalaidavus pakaifuoti, susikurti prabangą ir leistis nešamam to, kas vyksta aplinkui, o ne stengtis pačiam valdyti situaciją ir aplinką. Aišku, reikia ją dar ir paanalizuoti, o tam, be abejo, būtinas ir nusiteikimas, ir sugebėjimas, ir emocinė būsena. Dėl to tai nėra vartojimo prekė ir tiesioginė pramoga. Jai reikia prisiruošti.

- O kaip vertinate trejus metus per televiziją rodytą projektą „Triumfo arka“?

- Tai – pramoga.

Modestas Pitrėnas
Modestas Pitrėnas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

- Ar galima sakyti, kad ši pramoga leidžia rimtąja muzika nesidomėjusiam asmeniui bent šiek tiek ją pažinti?

- Šiame projekte klasikinė muzika pateikta gerokai apkramtyta, o gal net ir apvirškinta. Tačiau galbūt kažkoks mažmožis muzika nesidomėjusį žmogų užkabins ir jis susimąstys. Gali būti, kad jis niekada taip ir nenueis į operą, bet turės bendrą žmogišką supratimą, kas yra orkestras – kad tai nėra trys smuikai, arba kad dainavimas nėra fonavimas, kad tai nėra bukas, o prasmingas teksto dėstymas, kad negalima ploti viduryje kūrinio... Tai – paviršinė edukacija, kuri žmogų bendrąja prasme prusina. Spręsdamas kryžiažodį jis galbūt jau galės atsakyti vienu klausimu daugiau. Taigi šie šou – laimėta pergalė.

- Jeigu jums reikėtų išrinkti vieną kūrinį, geriausiai reprezentuojantį jūsų dirigavimą, koks jis būtų?

- Tai būtų labai jau margas kūrinys. Galbūt keturių dalių – ir lėtų, ir greitų, ir dramatiškų, ir liūdnų – simfonija? Tarkim, viena iš Mahlerio simfonijų, kurioje yra labai daug muzikinių įvykių.

- Ar galėtumėte išskirti kriterijus, pagal kuriuos renkatės kūrinius?

Modestas Pitrėnas
Modestas Pitrėnas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

- Reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių. Visų pirma, būtina suvokti, su kokiu orkestru dirbama: ar jis – kamerinis, ar simfoninis; ar tame orkestre griežia geri stygininkai, ar groja geri pūtikai. Svarbu net salės, kurioje grojama, akustika. Ką jau kalbėti apie repeticijas – ar kolektyvui užteks laiko pasiruošti, galbūt jis yra grojęs labai mažai tokios muzikos, pvz., Mozarto: šis juk atrodo „pop“ kompozitorius – turiu omenyje plačiai žinomą pavardę, kuri pavirtusi savotišku prekės ženklu. Mozartą pagriežti yra nepaprastai sunku, ir ne su kiekvienu orkestru ryžčiausi imtis šio kompozitoriaus kūrinių. Be to, jam reikia specifinių žinių: aš, tarkim, mokiausi Zalcburgo Mozarteume – aukštojoje muzikos ir vaizduojamojo meno mokykloje, ir turiu bent jau šiokį tokį supratimą, tačiau, tarkim, jaučiu, kad nesu barokinio stiliaus ekspertas, dėl to beveik nesiimu tos muzikos, jau nekalbant apie viduramžius, kur reikalingos specifinės žinios.

Be to, dirigentas negali pasirinkti kokios nors simfonijos, kuri nedera prie visos kitos programos. Rinkdamasis kūrinius jis turi derintis prie koncerto solisto. Jei šis griežia, tarkim, Beethoveno koncertą smuikui, privalu prie šios muzikos derinti tinkamą simfoniją – kad jaustųsi visos programos dermė.
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad pasirinkimą veikia masė faktorių, iš kurių kiekvienas turi didelę reikšmę. Viskas sudėtinga, tačiau nepaprastai įdomu.

- Nepaisant to, kad kūrinių pasirinkimas atlieka vieną pagrindinių vaid­menų, ar galite išskirti orkestrus, su kuriais groti pavyksta geriausiai?

- Tiesą pasakius, man įdomu dirbti Latvijoje – muzikai vis pastebi, kad ten orkestras yra šiek tiek žingeidesnis. Tai – labai svarbu: jaučiant grįžtamąjį ryšį, galima daugiau pasiekti, atsiverti, sudominti. Tai galima vadinti profesiniu interesu, stimulu, motyvacija... Vilniuje pastebiu kiek per didelį užsisėdėjimą, persisotinimą. Šviežio požiūrio į savo darbą, profesiją, kasdienę duoną vis dėlto stinga.

- Pastaruosius kelerius metus pasirodote įvairiausių šalių scenose, dirbate Latvijos nacionalinės operos vyriausiuoju dirigentu. Kas jums, kaip dirigentui, yra sunkiausia?

- Buvo savaičių, kai dirigavau šešis pasirodymus skirtingose valstybėse – kiekvieną dieną vis kitoje vietoje. Ir persijungti reikia neišvengiamai: skrydis – opera, skrydis – opera... Ir taip – kasdien. Aplanko kažkoks olimpinis jausmas – kad tu turi atlaikyti tempą tiek fiziškai, tiek emociškai; žinai, kad negali padaryti klaidų. Pastarųjų metų gyvenimo rit­mas ir darbų gausa savaime diktuoja greitą reakciją, persijungimą ir orientaciją. Būta visko daug, ir save suharmonizuoti yra nelengva. Tačiau, kaip minėjau, po tokių maratonų supranti, kad gali lengvai orientuotis erdvėje ir situacijoje, gali greit susikaupti.

- Galbūt jūsų planuose yra kūrinys, kurio vis dar nesiryžtate imtis, bet labai norėtumėte?

- Vengiu fantazuoti. Be abejo, visada noriu groti su gerais orkestrais gerose salėse, tačiau sakyti, kad naktį sapnuoju dirigavimą Metropolitene ar „La Scaloje“, negaliu. Esu labai laimingas gyvendamas čia ir dabar, atlikdamas širdžiai mielus kūrinius. Diriguoju ne tik mūsų šalyje, bet ir Latvijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Lenkijoje... Aišku, norėtųsi dirigentui įdomių drobių – tarkim, postromantinių kūrinių, tokių, kaip Strausso „Rožės kavalierius“, bet šis po poros metų jau nusimato mano darbotvarkėje. Tad kartais bijau svajoti, nes viskas labai greitai pildosi. Neflirtuoju su aplinka – darau savo darbą, o viskas ateina savu laiku.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Faustas“ – 200 kostiumų ir 30 sekundžių persirengimui (2)

Vasario 21-25 d. į Vilniaus kongresų rūmų sceną grįžta Vilnius City Operos 10-mečio kūrinys...

Marijampolė pradeda kultūros sostinės programą (7)

Šeštadienį Marijampolėje pradedama 2018-ųjų Lietuvos kultūros sostinės programa.

Mirė knygos „Metai Provanse“ autorius Peteris Mayle`as (4)

Sulaukęs 78 metų amžiaus, mirė knyga „Metai Provanse“ (A Year in Provence) išgarsėjęs...

Marijampolė kviečia į kultūros sostinės renginius (27)

Šeštadienį Marijampolė pradės kultūros sostinės metus. Jų programoje „Laikas keičiasi ir...

Saulės trūkumą Londone bandoma kompensuoti šviesų festivaliu (1)

Gūdžios žiemiškos Londono naktys ir vakarai nuo ketvirtadienio trumpam nebebus tokie niūrūs –...

Top naujienos

Rimtas perspėjimas Europos gyventojams: jūsų naivumas – labai pavojingas (139)

Pastaraisiais metais Europoje ne sykį skambėjo krikščionybę priėmusių eksmusulmonų...

Ginekologai apie populiarią higienos priemonę: mirtinas sindromas progresuoja labai greitai (1)

Šįkart te suklūsta moterys ir merginos, kurios naudoja tamponus . Ši moterų higienos priemonė...

Svajonių telefonų kopijas siūlo įsigyti atvirai ir pigiai (40)

Telefonai „ iPhone X “ ir „Samsung Galaxy S7“ už 140 eurų? Kas gi nesusiviliotų tokia...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Ar kolchozus pripažinsime savo, o ne okupantų istorijos dalimi? (60)

Kai Seimo sveikuolis Dainius Kepenis pasiūlė statyti bendrą paminklą stribams ir partizanams,...

Rekordinis „Lietuvos ryto“ tritaškių lietus paskandino „Lietkabelį“ (24)

Daugiau tritaškių nei dvitaškių pataikęs Vilniaus „Lietuvos rytas“ (16-4) iškovojo...

Pirmą kartą Dakare finišavęs Žala: negaliu suprasti, kad jau baigėsi (67)

Trečias kartas nemelavo. Po dviejų nesėkmių Dakaro ralyje trečiąkart dalyvavęs Vaidoto Žalos...

Prekybos centro „Ozas“ aikštelėje užsidegė automobilis (2)

Šeštadienį į prekybos ir pramogų centrą „ Ozas “ suskubo ugniagesiai: antrame aukšte...

Tarp paauglių plinta nauja grėsminga mada: kvailumu lenkia viską, kas buvo iki šiol (290)

Užsienyje ėmė plisti naujas iššūkis , kvailumu greičiausiai lenkiantis daugumą prieš tai...

Kur ir kaip gauti leidimus žvyrui iš mažųjų karjerų

Kas ir kokiu tikslu gali naudotis seniūnijos žinioje esančiais mažaisiais karjerais? Kiek iš jų...

Kelio remontas pykdo: vienas darbininkas kasa, o penki stovi ir žiūri (177)

Iš Klaipėdos uoste veikiančių terminalų vedančio Jūrininkų prospekto kelio dangos...