Seksualiai atvira knyga „Portnojaus skundas“ (Portnoy's Complaint) išgarsėjusio autoriaus agentas Andrew Wylie sakė, kad rašytojas mirė antradienį vakare nuo širdies nepakankamumo.
Naujienas apie Niujorke ir Konektikute gyvenusio Ph. Rotho mirtį pirmasis pranešė žurnalas „The New Yorker“. Laikraštis „The New York Times“ tai patvirtino remdamasis vienu artimu velionio draugu.
Rašytojas už savo romaną „Amerikietiška pastoralė“ (American Pastoral) 1998-aisiais buvo apdovanotas prestižine Pulitzerio premija.
Ph. Rothas yra sakęs, kad persilaužimą pasiekė supratęs, kad kaip literatūrinę žaliavą gali naudoti savo paties pasaulį, ar tai būtų vaikystė, ar jo miesto Naujajame Džersyje aplinka.
Eseistas, kritikas ir romanistas Ph. Rothas labiausiai garsėjo Amerikos žydų patirties naudojimu savo darbuose.
„Negalima išgalvoti iš nieko, bent jau aš tikrai negaliu, – 2011 metų dokumentiniame filme sakė jis. – Man reikia kažkiek tikrovės, trinti du tikrovės pagaliukus tikrovės ugniai išgauti.“
Tačiau rašytojo statusą literatūros scenoje po Antrojo pasaulinio karo nulėmė jo perteikiamos žinios universalumas. Jis pats kartą pasakė: „Aš rašau ne žydiškai, rašau amerikietiškai.“
Dono DeLillo, Saulo Bellow ir Normano Mailerio amžininkas Ph. Rothas buvo ištisos literatūrinės eros šulas.
Tarp Ph. Rotho apdovanojimų yra du JAV Nacionaliniai knygų apdovanojimai, du Nacionalinio knygų kritikų rato apdovanojimai (Book Critics Circle Awards), trys „PEN/Faulkner“ apdovanojimai, Pulitzerio grožinės literatūros premija, bet Nobelio literatūros premijos jis taip ir negavo.
2011 metais jis atsiėmė „Man Booker“ tarptautinę premiją už viso gyvenimo pasiekimus grožinės literatūros srityje, 2012-aisiais – Ispanijos Astūrijos princo literatūros premiją, o 2015-aisiais Prancūzija apdovanojo Ph. Rothą Garbės legiono ordinu, kurį rašytojas pavadino „nuostabiu netikėtumu“.
Pensija
Paskutinis jo romanas „Nemesis“ apie 1944 metų poliomielito epidemiją pasirodė 2010-aisiais.
Po dvejų metų jis pribloškė literatūros pasaulį paskelbęs, kad grožinės literatūros neberašys.
Ilgą laiką P. Rothas sugebėjo dirbti ir produktyviai, ir labai kokybiškai. Tokios kūrybos pavyzdžiu galėtų būti politinė trilogija, kurią sudaro „Amerikietiška pastoralė“, 1998 metų „I Married a Communist“ ir 2000 metų „The Human Stain“.
„Tarsi išgirstum, kad Keithas Richardsas atsisakė rokenrolo ar kad popiežius atsisako religijos“, – tuo metu rašė kritikas Jamesas Waltonas.
Tačiau Ph. Rothas tesėjo savo žodį ir tvirtino, kad yra visiškai patenkintas gyvenimu „po literatūros“, nors pripažino, kad ilgą laiką rašymas jam padėdavo apsisaugoti nuo depresijos.
„Pasiekiau galą. Nebeturiu apie ką rašyti, – 2014 metais britų transliuotojui BBC sakė jis. – „Ėmiau vykdyti didžią nieko neveikimo užduotį. Labai puikiai praleidau laiką.“
Ph. Rotho 2004 metų romanas „Sąmokslas prieš Ameriką“ (The Plot Against America) naujo visuomenės susidomėjimo sulaukė prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą.
Romane pavaizduota alternatyvi Amerikos istorija, įsivaizduojant, kad Franklinas D. Rooseveltas 1940 metais pralaimėjo pronaciškos pakraipos aviatoriui Charles'ui Lindberghui. Tai paskatino kai kuriuos kritikus lyginti knygą su D. Trumpo atėjimu į valdžią.
Ph. Rothas atmetė tokius palyginimus, bet taip pat aiškiai reiškė savo panieką Baltųjų rūmų šeimininkui, kurį vadino „neišmanančiu vyriausybės, istorijos, mokslo, filosofijos, meno, nesugebančiu reikšti ar atpažinti subtilumo ar niuansų ... ir turinčiu 77 žodžių žodyną“.
Įžengęs į devintą dešimtį Ph. Rothas savo romanuose, įskaitant „Everyman“ ir „Nemesis“, leisdavosi į skaudžius apmąstymus apie mirtingumą.
„Laikas senka, – 2011 metais viename interviu sakė jis. – Nieko dėl to negaliu padaryti, nieko negalima padaryti.“
Šlovė
Philipas Miltonas Rothas gimė 1933 metų kovo 19 dieną Niuarke Naujajame Džersyje. Jis yra Europos žydų, su XIX amžiaus imigracijos banga atvykusių į JAV, vaikaitis.
Debiutinį apsakymų rinkinį „Sudie, Kolumbai“ (Goodbye, Columbus) jis išleido būdamas 26 metų. Nors šis darbas, kuriame nagrinėjamos materialistinės žydų imigrantų aplinkos vertybės, sulaukė daug pagyrų ir 1959 metais pelnė prestižinę Nacionalinę knygų premiją, daugelis žydų pasijuto išduoti.
Po to Ph. Rothas išleido du romanus, bet šlovę jam atnešė trečias – „Portnojaus skundas“, kuriame komiškai vaizduojamos jauno vidurinės klasės Niujorko žydo, turinčio valdingą motiną, seksualinės problemos.
Ši knyga užėmė pirmą vietą „The New York Times“ bestselerių sąraše ir pavertė autorių garsenybe. Šią jam nepatogią padėtį jis vėliau satyriškai pavaizdavo tokiuose romanuose kaip „Zuckerman Unbound“ (1981) ir „Operation Shylock“ (1993).
Skaitytojai ilgą laiką ginčijosi dėl to, kiek Ph. Rotho knygose yra autobiografinių dalykų. Veikėjas Natanas Zakermanas, kurio virsmą iš jauno rašytojo į socialiai smukusią literatūros įžymybę Ph. Rothas aprašė penkiuose romanuose, daugelio buvo laikomas autoriaus alter ego.
Ph. Rotho asmeninis gyvenimas dėmesio centre atsidūrė po bjauraus išsiskyrimo su britų aktore Claire Bloom, kuri gyvenimą su juo niūriai pavaizdavo 1996 metais išleistoje atsiminimų knygoje „Leaving a Doll's House“.
Kaip sakė romanistas Johnas Updike'as, „ji parodė, kad jis buvo ... neurasteniškas iki hospitalizacijos ribos, svetimaujantis, žiauriai savanaudiškas ir finansiškai kerštingas“.
Pranešama, kad Ph. Rothas pasipiktino, o paskui atkeršijo karikatūriškai aprašydamas C. Bloom knygoje „I Married a Communist“.
Ph. Rothas buvo nuožmus satyrikas ir nepalenkiamas realistas, bebaimis pasakotojas apie seksą, mirtį, asimiliaciją ir likimą. Jis buvo ateistas, prisiekęs ištikimybę žemiškai vaizduotei.