Reikšmė Algirdą Julių Greimą domino nuo pat pradžių. Tačiau yra ir kalbinės reikšmės, jas tiria kita kalbotyros šaka – semantika, kuri aiškinasi žodžių prasmes.
Paryžiaus semiotikos kūrėjo, lietuvių mokslininko A. J. Greimo šimtmetį į minimų datų sąrašą yra įtraukusi ir UNESCO organizacija, ir Lietuvos Seimas.
Prieškariu Grenoblyje baigęs prancūzų kalbos studijas A. J. Greimas norėjo būti mokytoju, kaip ir jo tėvai, sesuo.
Tačiau karo metais emigravo į Prancūziją ir ten drauge su bendraminčiais įkūrė Prancūzų kalbos tyrimų draugiją.
Jo kurtas semiotikos mokslas aiškinosi žodžio, judesio prasmę.
„Semiotiką domina ne tik kalbėjimas ir žodžių prasmės, nes žmogus ne tik kalba, bet ir gestikuliuoja, ir mikčioja, ir juda, ir dainuoja, ir šoka ir taip vis įvairūs prasmės pareiškimo būdai. Ir Greimas bandė sukurti tą visuotinę reikšmės teoriją, kaip atpažinti reikšmę, na ir svarbiausia, kaip ją griežtai moksliškai aprašyti“, – sakė literatūrologas prof. Kęstutis Nastopka.
„Tai yra vienintelis lietuvis pasaulyje, kuris XIX–XX amžiuje sukūrė pasaulyje reikšmingą mokyklą, kuri ir dabar egzistuoja, tęsiama yra. Tai čia mes iš viso neturime precedentų ar jokių tokių analogiškų atvejų“, – kalbėjo VU A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vedėjas prof. Arūnas Sverdiolas.
Bendrajai reikšmės teorijai A. J. Greimas skyrė aštuonias prancūzų kalba parašytas knygas.
Lietuvių kalba išleistos devynios knygos, pusė jų skirtos mitologijos tyrimams.
Pasak mokslininkų, šiandien dar vis renkamas jo rašytinis palikimas, ieškoma straipsnių, spausdintų išeivijos spaudoje.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje Vilniuje atidaryta paroda, kuriai eksponatus atrinko Centrinis valstybės archyvas.
„Mes norėjome jį atskleisti kuo įvairesnį, todėl yra skirtingų laikotarpių nuo jo vaikystės, su jo vaikyste susijusių dokumentų, studijomis, pedagogine veikla ir būtent atskleisti tą tokį lietuvišką ir prancūzišką Greimą Lietuvoje ir Greimą Prancūzijoje“, – pasakojo Lietuvos centrinio valstybės archyvo specialistė Simona Grikšaitė.
Vilniaus rotušėje šįvakar pristatytas pirmasis tomas, skirtas A. J. Greimo asmenybei.
Knygoje – mąstytojo laiškai, buvusio studento Tomo Brodeno parengta jo biografija.
A. J. Greimo mokinius, filologus Tomą Brodeną ir Eriką Landovskį buvęs Lietuvos ambasadorius prie Unesco Arūnas Gelūnas fotografavo Paryžiuje ir dar šio mėnesio pabaigoje pristatys nuotraukų ciklą apie A. J. Greimą.
„Mane jie domino ne kaip lingvistai šiuo atveju, bet kaip tokie pėdsekiai. Mes atsekinėjome Greimo pėdsakus Paryžiuje. ir jie mane vedė po tas vietas, kavines, Sorboną, prie Greimo buto, prie Greimo kabineto, ir aš juos fotografavau, iš to jie buvo kaip tokie personažai“, – sakė Seimo narys Arūnas Gelūnas.
Vilniaus universitete rytoj bus atidaryta A. J. Greimo vardo auditorija, taip pat mokslininkui skirta paroda.
