Jį taip pat galima vadinti miniatiūristu. Menininkas modifikuoja miniatiūrines žmonių figūrėles iš traukinių modelių rinkinių ir įkurdina jas realiose urbanistinėse situacijose: jo žmogeliukai dairosi po miestą, stovyklauja, apsiperka maisto parduotuvėse, mušasi ir miršta, rašo „The Guardian“.
„Miniatiūrines gatvės instaliacijas pradėjau kurti 2006 metais. Dirbau vienoje reklamos agentūroje ir norėjau imtis kokio nors kūrybinio projekto laisvu nuo darbo metu. Turėjau idėją palikti įvairiose Londono vietose miniatiūrines figūrėles iš traukinukų rinkinių, kad žmonės galėtų jas aptikti. Taip būtų skatinama sąveika su miestu. Išgirdę apie urbanistinį meną, žmonės dažniausiai pagalvoja apie grafičius, bet tikiuosi, kad mano kūryba paskatins permąstyti, kas yra įmanoma, ir, galbūt, sužadins jūsų pačių kūrybiškumą“, - sakė Slinkachu.
„Tai gyvenimo, ypač miesto gyvenimo, melancholija“, - teigia jis.
Anot menininko, vos vieno centimetro aukščio figūrėlės gali sukelti neįtikėtinai emocingą reakciją.
„Bėgant metams, apie tai gana daug mąsčiau, - sako jis. – Manau, kad panašiai nutinka su gyvūnais ar kūdikiais – jie išryškina globėjišką pusę. Tiesiog stengiuosi atspindėti žmonių jausmus, kad jie galėtų įsijausti į šiuos personažus“.
Kai tik Slinkachu baigia fotografuoti savo žmogeliukus, jis palieka juos gatvėje likimo valiai. Vienas kūrinys – žmogus, stovintis prie bankomato – išliko maždaug tris mėnesius.
„Manau, kad jis tiesiog nebuvo gatvių šlavėjo kelyje, - sakė menininkas. – Dažniausiai aš jų netikrinu. Man patinka juos palikti ir nežinoti, kas jiems nutiko. Tikiuosi, kad žmonės juos randa, bet tuo pačiu dalis idėjos yra ta, kad jų gali ir nerasti“.
„Jie gali dingti visiems laikams, - šypsosi jis. – Arba ant jų gali netyčia atsisėsti“.
