Įveikti baimes padėjo komanda

Regis, daug vaidinti nereikėjo – mėlynplaukė Monika, pastaruoju metu gyvenanti Vilniuje, ir charizmatiškasis, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre vaidmenis kuriantis Jeronimas – puikiai sutarianti ir žavesio nestokojanti ryškiausio lietuvių mito „Eglė žalčių karalienė“ pagrindinių herojų pora.

Paklausta, ar pasiūlymas atlikti pagrindinį Eglės vaidmenį roko operoje „Eglė“ buvo netikėtas, Monika neslėpė: „Visada norėjau tokiuose projektuose dalyvauti, vis apie tai pasvajodavau. Išgirdusi, kad mano vokalas roko operos kūrėjams yra tinkamas, buvau maloniai nustebinta. Abejonių, ar dalyvauti projekte, nekilo“, – šypsojosi M. Pundziūtė.

J. Tallat-Kelpšos konservatoriją baigusi ir 2015 m. „X faktoriaus“ nugalėtoja tapusi M. Pundziūtė neslepia: nors jai yra tekę nemažai dainuoti su džiazo orkestrais, darbas su G. Rinkevičiumi ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru – pirma tokia didelė ir išties neįkainojama patirtis. „Didžiausi įspūdžiai turbūt buvo per pirmą repeticiją su orkestru, nors labai jaudinausi“, – neslėpė M. Pundziūtė.

Dainininkė sakė, kad nerimą padėjo įveikti itin šilti santykiai su kūrybine grupe ir nepaprastas scenos partnerių palaikymas – juk roko opera „Eglė“ draugėn suvedė visą būrį itin didelę scenos patirtį turinčių solistų: J. Milių, Česlovą Gabalį, Tadą Girininką, Mindaugą Zimkų bei aktorių Vladą Bagdoną.

„Žinoma, jaučiuosi truputį naujokė tarp tokių profesionalų. Jie turi daugiau patirties ir jiems viskas be galo natūraliai išeina. Bet visi draugiški, naujokų neskriaudžia, – juokėsi Monika. – Labai džiaugiuosi komanda ir žmonėmis, kurie yra čia, – kalbu apie visiškai visus. Nuo pat pirmos repeticijos mačiau, kad gerai sutarsime“, – gerų žodžių kolegoms negailėjo M. Pundziūtė.

Gintaras Rinkevičius           D.Vasiliauskienės nuotr.

Yra ir superhitų

Dainininkė teigė, kad vienas didžiausių iššūkių šioje roko operoje – tai pirmąkart jai tenkantis aktorės darbas.

„Vaidyba visada labai stipriai mane žavėjo, bet kartu juk visada bijai to, ko labai nori, – šypsojosi M. Pundziūtė. – Kai dainuoju man įprastas dainas, esu pripratusi jomis perteikti emocijas ir nuotaikas. O Eglės arijas reikia dainuoti tiksliai pagal natas, bet kartu perteikti jausmą, situaciją, vyksmą. Tai turbūt ir yra didžiausias iššūkis“, – apie naujas patirtis „Savaitraščiui Kaunui“ pasakojo atlikėja.

„Be to, aš atlikau vieną pagrindinių viso spektaklio arijų. Tai papildomas įpareigojimas – ją reikia labai išbaigti, išpuoselėti, išplėtoti“, – kalbėjo Monika.

M. Pundziūtės scenos partneris J. Milius – vienas geidžiamiausių Lietuvoje miuziklų atlikėjų. Taigi nestebina, jog šįkart roko operoje „Eglė“ jam teko pagrindinis Eglės vyro Žalčio vaidmuo. J. Milius džiaugėsi, kad tokie rimti lietuvių autorių kūriniai gali išvysti scenos šviesą.

„Apskritai yra ne tiek daug lietuvių autorių, rašančių miuziklus ar roko operas. Tad ši premjera – svarbi ir vertinga, nes pas mus miuziklo žanras, miuziklo kultūra yra visiškai naujagimė. Gerai, kad nors praėjus daugeliui metų pagaliau turime roko operos „Eglė“ sceninį koncertinį atlikimą. Gaila, kad tai nėra visas pastatymas, bet, aišku, viskam reikia finansavimo. Džiaugiamės galimybe leisti šią muziką išgirsti klausytojams“, – pasakojo J. Milius.

Dainininkas taip pat pabrėžė, kad roko opera „Eglė“ iš kitų panašaus žanro kūrinių išsiskiria sudėtingomis vokalinėmis partijomis.

„Kompozitorius L. Vilkončius pasistengė kaip senais gerais laikais, kaip roko operoje „Jėzus Kristus – superžvaigždė“. Šioje roko operoje veikia šeši pagrindiniai personažai, bet visiems yra kur pasireikšti ir parodyti savo vokalinį meistriškumą. Tai jau gana reta. Tad kūrinys išsiskiria atlikimo sudėtingumu, bet kartu jame yra tokių dalių, kurias mes tarpusavyje drąsiai vadiname superhitais“, – intrigavo J. Milius.

Kada, jei ne dabar?

Maestro G. Rinkevičiaus galva visuomet verda nuo idėjų. Kol lietuviškas roko operas skaičiuojame ant rankų pirštų, maestro nepabūgsta tapti ledlaužiu šioje srityje.

„Mes stengiamės, kad tokie geri lietuviškos muzikos kūriniai būtų pristatyti publikai ir jos pripažinti. Todėl šioje srityje esame pionieriai“, – šypsojosi G. Rinkevičius.

Kompozitoriaus L. Vilkončiaus roko opera „Eglė“ – jau ne pirmas didelės apimties lietuvių kompozitoriaus darbas, kurio kartu su savo vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ėmėsi G. Rinkevičius.

Maestro neabejingas Lietuvos muzikinei kultūrai. Vilniaus kongresų rūmuose pernai nuskambėjo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro atliekama Juliaus Juzeliūno opera „Žaidimas“, kiek anksčiau buvo įrašyta Felikso Bajoro opera „Dievo avinėlis“.

Ėmęsis pagal archajiškiausią ir garsiausią lietuvių tautos mitą „Eglė žalčių karalienė“ poeto Sigito Gedos ir kompozitoriaus L. Vilkončiaus parašyto kūrinio, G. Rinkevičius jam atlikti surinko puikią komandą. Ir nesuklydo. Žaibiškai iššluoti bilietai ir paskelbtas antras, papildomas, spektaklis tik įrodė, kad publika išsiilgusi aukščiausio lygio lietuvių kūrėjų darbų.

Būtent maestro užsispyrimas lėmė, kad L. Vilkončiaus roko opera „Eglė“ išvydo scenos šviesą.

„Kiek buvo visokių bandymų šį kūrinį pastatyti, taip pat su užsienio režisieriais, – visi baigėsi nesėkmingai. Kodėl dabar? Mano nuomone, Lietuvos publikai tikrai verta susipažinti su šiuo darbu – tiek dėl gilios filosofinės kūrinio idėjos, tiek dėl talentingai parašytos muzikos. Toks kūrinys tikrai nėra dažnas atvejis Lietuvos muzikos pasaulyje“, – kalbėjo žymus dirigentas.

Sceninį koncertinį roko operos atlikimą šiuolaikiškai ir originaliai pateikti žiūrovams padėjo ilgametė G. Rinkevičiaus bendražygė režisierė Dalia Ibelhauptaitė su savo kolega Gediminu Šeduikiu.
G. Rinkevičius teigia, kad „Eglė“ yra filosofinis kūrinys, slepiantis svarbias idėjas ir gilias potekstes.

„Tokia filosofinė yra ir S. Gedos poezija, kuri, beje, skiriasi nuo mums žinomos pasakos. Siužeto linija išlieka ta pati, tačiau veikėjai įgyja simboliškesnę prasmę. Čia vyksta kelių stichijų – žemės ir vandens pasaulių – susidūrimas. Ir Žaltys šiame librete yra ne šiaip mitologinė būtybė, o visatos valdovas. Taigi pasitelkiant metaforas kūrinyje nagrinėjamos svarbios bendražmogiškos idėjos“, – koncepciją atskleidė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius.

Parengė Aistė Mikalauskaitė