„Artimas miestas“ – pirmasis K. Serebrenikovo mėginimas imtis šiuolaikinės dramaturgijos. M. Ivaškevičius šią pjesę parašė 2005 metais, tarptautinio projekto SEAS rezidencijoje. Tais pačiais metais pats ėmėsi inscenizuoti ją „Meno forte“. Tai bene daugiausia režisuotų skaitymų ir pastatymų užsienyje sulaukęs dramaturgo kūrinys, rodytas Italijoje, Slovėnijoje, Rusijoje, Prancūzijoje.

Rygiečiai pamatė gerokai transformuotą pjesės versiją. M. Ivaškevičius rėmėsi tikru įvykiu, aprašytu danų žiniasklaidos. Žmona ir vaikų mama iš Švedijos miesto Malmės buvo rasta negyva Kopenhagoje, viename „Raudonų žibintų“ kvartalo bute. Jos užrašai atskleidė, kad Malmėje moteris gyveno įprastą šeiminį gyvenimą, o Kopenhagoje svaiginosi narkotikais ir pardavinėjo save.

Scena iš spektaklio "Artimas miestas"

Rygietiškoje K. Serebrenikovo premjeroje veiksmas rutuliojasi gretimuose provincijos miesteliuose. Viename jau 14 metų kartu gyvena pora, turinti tris vaikus. Šeimos galva kone kas savaitę lankosi kitame mieste, tvirtindamas žmonai, kad ten važiuoja praleisti laiko su draugais. Kartą moteris nusprendžia apsidairyti mieste, kuris taip vilioja jos gyvenimo draugą. Štai tada ir užsimezga „sekso turizmo“ istorija.

Vis dėlto ne seksas ar prievartos scenos pačios svarbiausios. K. Serebrenikovas pastatė spektaklį apie iliuzijas, į kurias žmonės pasineria, tikėdamiesi apsiginti nuo vienatvės ir rutinos.

Scena iš spektaklio "Artimas miestas"

Pasak „Komsomolskaja pravda“ apžvalgininko Staso Tyrkino, K. Serebrenikovas sukūrė atvirą erotinį trilerį, pasižymintį nepaprastai radikalia forma.

„Strimgalviais žemyn riedančios visuomenės vaizdas, kur pats svarbiausias dalykas – betikslis savęs patenkinimas, spektaklyje atskleidžiamas ypač įtaigiai ir itin šiurkščiomis priemonėmis. Jos prilygsta pačiomis radikaliausiomis šiuolaikinėms meninėms provokacijomis“, – rašo S. Tyrkinas.

Scena iš spektaklio "Artimas miestas"

Apžvalgininko manymu, K. Serebrenikovas ir M. Ivaškevičius atrado vienas kito vertą kūrybos bičiulį: bendrame jų darbe glūdi tiek daug meninių idėjų ir prasmių, kad norisi, jog autoriai neapsiribotų ta vienintele rygietiška interpretacija.

„Jei M. Ivaškevičius „Artimą miestą“ pritaikytų kinematografui, o K. Serebrenikovas ryžtųsi jį ekranizuoti, Michaeliui Hanekei, Larsui von Trierui ar Paului Verhoevenui beliktų kiek pasislinkti ant savo pjedestalų“, – svarsto apžvalgininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)