Ketinama atlikti ir du styginių koncertus – populiarųjį Maxo Brucho Dvigubą koncertą, kuriame solo grieš smuikininkas Vilhelmas Čepinskis ir rusų altininkas Michailas Bereznickis bei Giedriaus Kuprevičiaus Koncertą smuikui ir orkestrui, čia solisto amplua pasirodys V. Čepinskis.
Vakaro ašis – egzistencinius klausimus kelianti D. Šostakovičiaus Penktoji simfonija. Kūrinys, reikalaujantis ypatingo atlikėjų, o ir klausytojų dėmesio.
Apie savo 1937 m. sukurtą partitūrą kompozitorius rašė: „Mano simfonijos tema – asmenybės brendimas. Kaip tik žmogų – lyriškos prigimties, patiriantį įvairiausių išgyvenimų – norėjau pavaizduoti šiame kūrinyje…“ Tuoj po premjeros Penktoji simfonija sulaukė daugybės palankių recenzijų. Rašytojas Aleksejus Tolstojus rašė: „Klausytojai suprato nepalaužiamą Šostakovičiaus optimizmą… Mūsų akivaizdoje – realistinis, didis šios epochos menas…“ Simfonijos keturios dalys – tarsi psichologinių išgyvenimų muzikiniai paveikslai, kur Finalas, pasak paties kompozitoriaus, atsako į visus tragiškus klausimus, iškeltus ankstesnėse dalyse.
Tarsi atsvara mąsliam D. Šostakovičiaus simfonizmui šį kartą pasirinkti itin koncertiški M. Brucho ir G. Kuprevičiaus opusai.
M. Brucho Dvigubo koncerto, op. 88, originali versija yra klarnetui, altui ir orkestrui. Būdamas tikras romantizmo riteris M. Bruchas kūrė įsimintinas dainingas melodijas, harmoningą, klasikinėmis normomis pagrįstą muziką. Tai būdinga ir Dvigubam koncertui, čia solistų ir orkestro partijos išlaiko romantiniam koncerto žanrui būdingą melodiką ir harmoniją, kūrinio struktūra klasikinė – trijų dalių. Tačiau šis Koncertas buvo ir tam tikra prasme novatoriškas. Tai dviejų solinių instrumentų – klarneto ir alto – kombinacija, neįprasta net įvairiausiomis muzikos naujovėmis stebinusioje XX a. pradžioje. Ši kompozitoriaus idée fixe pasiteisino – ilgainiui Koncertas tapo toks populiarus, kad jį ėmė griežti ir smuikininkai, perdarę klarneto partiją savo instrumentui.
G. Kuprevičiaus Koncertas smuikui ir orkestrui „Uno solo e tutti“ sukurtas 2011 m. smuikininko V. Čepinskio užsakymu ir jam dedikuotas. Kūrinį praėjusių metų gruodį diriguojant pačiam autoriui pirmą kartą atliko Kauno simfoninis orkestras ir V. Čepinskis (jis taip pat yra smuiko partijos redaktorius).
