Per pastaruosius metus „Lewben Art Foundation“ komandoje gimė dvi nuostabios mergaitės. Tai ir paskatino surengti šią parodą kaip duoklę moteriškumui bei patyrinėti, kaip moteriškumas perkeliamas į meną, kur moteris vaizduojama kaip švelnumo, gilių jausmų, trapumo ir grožio įsikūnijimas, kaip motina ar lemtinga moteris.

Kol parodos idėja virto realybe, pasaulyje nuvilnijo nauja moterų protestų banga, tad parodos tema tapo dar aktualesnė.

Kita vertus, dėl pastarųjų įvykių ji gali įgyti tam tikrą socialinį ir politinį atspalvį. Išties daug menininkų savo darbuose kalba apie vykstančius socialinius ir politinius sukrėtimus, bet ši paroda atsiriboja nuo pastarosios interpretacijos ir pasakoja, kaip meną kuria ir moterį, kaip meno subjektą, vaizduoja didžiausio tarptautinio pripažinimo sulaukusios moterys menininkės. Kalbame apie moteriškumą, o ne feminizmą.

Ekspozicijoje bus pristatyti devyni šiuolaikiniai Lietuvos ir užsienio menininkai, kiekvienas iš jų pateiks atskirą teminę ašį. Pirmoji jų – instaliacija kaip estetinė skulptūros evoliucija, kurios autorė – 2016 m. Turnerio prizą, prestižinį vizualiųjų menų apdovanojimą Didžiojoje Britanijoje, pelniusi Helen Marten (g. 1985 m., Jungtinė Karalystė).

Helen Marten. Tapsmas šaka. 2014. Lewben Art Foundation kolekcija

Antrą teminę dalį – lemtingos moters įvaizdį – pristatanti Claire Tabouret (g. 1981 m., Prancūzija) savo tapyboje fiksuoja akistatą su skirtingomis tapatybėmis, iš ko atsiranda kaukės ir apgaulinga išorė. Taip pat parodos lankytojus kvies šiuolaikinio peizažo žanrui atstovaujanti Marina Rheingantz (g. 1983 m., Brazilija) ir viena reikšmingiausių XX a. antrosios pusės menininkių iš Lotynų Amerikos Teresa Margolles (g. 1963 m., Meksika–Ispanija), savo fotografijoje pristatanti pamąstymus apie visuomenę, susijusius su mirties, destrukcijos ir pilietinio karo socialinėmis priežastimis bei pasekmėmis. Marwos Arsanios (g. 1978 m., JAV–Libanas) atskiroje patalpoje įrengta instaliacija pasakos ištisą istoriją apie Beiruto priemiestyje, Akapulke, stovintį paplūdimio namą.

Vos prieš kelias savaites duris atvėrusioje Venecijos bienalėje šiais metais Estijai atstovaujanti Katja Novitskova (g. 1984 m., Estija) ekspozicijoje žiūrovams pristatys postinternetinę erą, o Kristinos Inčiūraitės (g. 1974 m., Lietuva) videodarbas analizuoja moters, kaip lyties, klausimą. Jauniausios pristatomos menininkės Tschabalalos Self (g. 1990 m. JAV) videoinstaliacija „Mano juoda subinė“ atskleidžia nepadoriausią autorės pusę.

Beje, jos darbų nuoširdumas ir originalumas pastaraisiais metais ypač traukia meno prekeivių ir kolekcininkų dėmesį. Ir galiausiai vieną pagrindinių temų, kalbančių apie meno ir moters santykį, – motinystę – pristato Svajonės (g. 1961 m., Lietuva-Prancūzija) ir Pauliaus (g. 1962 m., Lietuva-Prancūzija) Stanikų (SetP Stanikas) įspūdingo dydžio nėščios našlės fotografija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją