Gniutulas, likęs gerklėje, kurio negali sąmoningai atsikratyti, nes nežinai, kodėl jis atsirado. Protu nesuvoki istorijos, tačiau emociškai esi visiškai atsidavęs pasakojimui, kuris įtraukia ne smegenis, o jausmus. Negali papasakoti, apie ką buvo knyga, nors jai atsidavei visiškai. Taip atrodo pažintis su argentiniečių rašytoja Samanta Schweblin.
Knygos „Prieraišumo laisvė“ viršelis
© Leidykla "Sofoklis"

Pirmoji jos knyga „Prieraišumo laisvė“, atnešusi autorei galimybę patekti į „Man Booker International“ finalą, pasirodė ir lietuvių kalba. Tai savo išore apgaulinga knyga. Apsakymas yra vos ilgesnis nei šimtas puslapių, o pats knygos formatas panašus į tų knygų, kurias žmonės ima laikui kelionėse prablaškyti. Šią klaidą padariau ir aš, knygą pasiėmęs į lėktuvą, ilgesniam skrydžiui paįvairinti.

Knyga yra dialogas tarp motinos, saugančios savo dukrą visomis išgalėmis, ir sūnaus, kurio motina savotiškai išsižadėjo. Tai pasakojimas apie vaikus, apsinuodijusius cheikalais, kuriais tręšiami laukai. Ir tai pasakojimas apie neapsakomus jausmus, kuriuos jaučia motina, kai kyla pavojus jos vaikui. Pasakojimas yra trumpas, tad jį ir reikėtų perskaityti vienu prisėdimu, niekieno neblaškomam, įsijautus į kiekvieną žodį ir raidę.

Laisvai tekantis, stebuklinės pasakos elementais ir grotesku paįvairintas naratyvas įtraukia emociškai. Autorė sugeba perteikti tai, kas, atrodo, yra ypač sudėtinga – motinos jausmus vaikui. Ir tai nėra tuščia pagyra knygai. Skaitant „Prieraišumo laisvę“, galima visiškai įsijausti ir suprasti pagrindinės herojės Amandos jausmus. Pagyros knygos autorei, nes tai ji sukuria be jokių detalių aprašymų. Žodžius S. Schweblin „taupo“ ir neaprašinėja nereikalingų detalių. Jeigu šiame apsakyme kas nors paminima, tai yra svarbu pačiai istorijai, tuo galite būti tikri.

Tačiau tuo pačiu skaitytojui rašytoja palieka daugybę klaustukų ir vietos interpretacijai. Tam tikra prasme, S. Schweblin primena japonų rašytoją Haruki Murakami, kuris stebuklinių istorijų elementų skaitytojui nepaaiškina ir nepateikia aiškios pabaigos, kas gi nutiko herojams. Skirtumas tas, kad S. Schweblin nesiteikia paaiškinti ir istorijos eigos.

Dialogas tarp Amandos ir Davido, kaip paaiškėja, vyksta lioninėje. Tačiau ar jis tikras, ar tai klejojančios mirštančiosios haliucinacija? Žyniuonė, perkelianti sielas iš kūno, egzistuoja, ar taip pat yra pagrindinės herojės fantazijos vaisius? Ar kas nors yra tikra, ar visa tai yra tik priešmirtinės gęstančios sąmonės sukurtos fikcijos? Tokie klausimai apninka, kai užverčiamas paskutinis knygos puslapis.

„Prieraišumo laisvė“, kaip turbūt jau supratote, nėra populiarioji literatūra, kurią supras ir įvertins kiekvienas skaitytojas. Tačiau tai knyga, norintiems pasimėgauti nuostabiai sukurptu pasakojimu, lengvu stiliumi, tačiau sudėtinga ir daugiasluoksne istorija. Knyga tiesiog smogia emociškai, priverčia mąstyti ir ieškoti tikrosios savo prasmės. Tai knyga, kurią perskaitęs nejučia imi ieškoti autorės interviu, kur ji plačiau papasakotų, kaip gimė mintis parašyti tokią istoriją.

Rekomenduoju, jei nebijote daugiau klausimų nei atsakymų.

Knygą tinklaraščiui padovanojo „Sofoklio“ leidykla, tačiau apžvalgai įtakos tai neturi.

Samanta Schweblin „Prieraišumo laisvė“, Sofoklis, 2018, 128 p.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Cirque Du Soleil“ Šanchajuje pristatė „Įsikūnijimo“ įkvėptą programą

Rugpjūčio 16 dieną Šanchajuje pirmą kartą parodyta garsiojo cirko „ Cirque du Soleil “...

Aušrinė Stundytė: operos režisierius turi būti lyg geras meilužis

Operos pasaulyje sėkmės istorijų – daug ir skirtingų, o štai lietuvės Aušrinės Stundytės...

Prasideda antrosios „Baltijos kino dienos“: programoje filmai apie laisvę, meilę ir mus (1)

Pirmadienį Vilniuje šventiniu kino seansu prasidės antrą kartą rengiamos „Baltijos kino...

Humanitarų bendrija: savanoriai, šauktiniai ar verktiniai? (1)

Rugpjūčio viduryje įvyko jau XIII „Literatūros salų” vasaros seminaras. Renginio metu buvo...

Banksy sako nesuteikęs leidimo jo darbų parodai Maskvoje

Slapusis britų grafitininkas Banksy paskelbė socialiniuose tinkluose, kad jis neturi nieko bendra...

Top naujienos

Viskas pasikeitė per naktį: oro uoste – „turistai“ su automatais, gatvėse pasirodė tankai (100)

„Sugedus lėktuvui“ nusileidę „turistai“ ir „ Aeroflot darbuotojai“ atstato automatų...

Baltarusės vyksta gimdyti į Vilnių ir moka tūkstančius: Olga papasakojo esminius skirtumus (87)

Tarp Baltarusijos moterų, besiruošiančių tapti motinomis, populiarūs gimdymai Vilniuje. Žinoma,...

Lietuvių atostogas Lenkijoje apkartino grėsmę sveikatai keliantis jūros vanduo (18)

Praeitame pasakojime apie Lenkijos pajūrį išsiaiškinome, kad sąvoka “pasijausti ponais” gal...

Bandė emigruoti į Norvegiją, bet nepasisekė: nuo to laiko savo šeimos gyvenimą pavertė pragaru (51)

„Sugyventinis sakė, kad neužsikoduos. Sakė: ką, aš nesveikas, kad negersiu? Vaikų teisių...

„Žiurkikių“ kebabais prekiaujantis verslininkas: nėra ko piktintis, pavadinimas – žmonos garbei (110)

„Žiurkikių“ kebabas. Tokį maisto patiekalą galite nusipirkti dviejose Molėtuose...

Tikriems lietuviškiems lašiniams iškilo rimtas pavojus (48)

Naujas kovos su afrikiniu kiaulių maru (AKM) planas grasina tautinio paveldo mėsos produktų gamybai...

Doveika įvertino Vėlyvio provokaciją bažnyčioje: ar nusišlapinti ant artimo žmogaus kapo taip pat būtų labai meniška? (432)

„Čia nieko originalaus. Nieko. Tuščia. Čia garbėtroškos priemonė“, – apie Emilio Vėlyvo...

Dvylika efektyviausių būdų, kaip sujaudinti moterį (1)

Mokslininkai išsiaiškino, kad norint susijaudinti prieš seksą, moterims reikia daugiau laiko nei...

Mama pasibaisėjo kitų patarimais: motinos pieną ragino keisti ryžių nuoviru (3)

Konkursui „Mano istorija – esu kitokia mama negu visos“ savo pasakojimą atsiuntusi Justina...

Niekšai bites išmetė į šiukšlių konteinerį

Klaipėdoje, Mokyklos gatvėje, prie šiukšlių konteinerio žmonės pastebėjo besisukantį bičių...