Angažuotus politiškai – filosofo G. Mažeikio ir politologo L. Bielinio monografijos. Vertinančius aukštąjį meną – poeto G. Norvilo ir fotografo A. Šeškaus kūrybos rinkiniai.
Trumpa, bet labai veržli lietuviško slemo istorija
Slemas – atliekamosios raiškiosios poezijos (plat)forma, prieš tris dešimtmečius iškilusi kaip alternatyva nuobodiems akademiniams literatūros skaitymams. Tai azartiškos poetų varžytuvės, virstančios įprastam poezijos skaitymų tonui nepaklūstančiu poetiniu tūsu. Prieš kelis metus Lietuvos kultūros pogrindyje išaugęs lietuviškas slemas jau spėjo susikurti legendą ir tapo unikaliu (kontr)kultūros reiškiniu.
Rinktinė „Slemas Lietuvoje!“ (sudarė D. Jurevičius) – pirmasis bandymas dokumentuoti ir vizualizuoti trumpą, bet labai veržlią lietuviško slemo istoriją. Gausiai iliustruotame leidinyje pateikti Lietuvos slemerių tekstai ir ryškiausių slemo vėliavnešių – Marco Smitho, Bobo Holmano ir Saulo Williamso – pasisakymai, o videodiske – Evaldo Janso filmas „Slemas, arba Deklamuojamo žodžio menas“ su filmuotais slemerių pasirodymais.
Knygos pristatymo, kuris vyks vasario 24 d., penktadienį, 19 val. Vilniaus knygų mugės konferencijų salėje 5.3, metu slemeris Domas Raibys ir knygos sudarytojas Darius Jurevičius trumpai aptars slemo ypatumus, publikai bus parodytos unikalaus E. Janso filmo ištraukos. Vakaro „vinis“ – triukšmingos ir ekspresyvios parodomosios slemo varžybos, kuriose dalyvaus D. Jurevičius, D. Raibys, J. Tumasonytė, A. Baublys, Trubadūras Bacevyčia, Ž. Kudirka, Sigutė prie Upės ir kiti Vilniaus slemeriai.
Autentiški anarchistinės respublikos kūrėjo prisiminimai
Vasario 24 d., penktadienį, 20 val., „Kitų knygų“ leidykla kviečia į legendinio Ukrainos anarchisto Nestoro Machno prisiminimų knygos „Rusijos revoliucija Ukrainoje“ pristatymą. Renginyje bus rodomi archyviniai N. Machno gyvenimo ir kovų dokumentiniai kadrai. Knygą pristatys ir su jos vertėju – anarchizmo istoriku Evaldu Balčiūnu – kalbėsis publicistas Darius Pocevičius. Renginį užbaigs 2006 m. Vilniuje susibūręs pankroko trio „Avarinis įėjimas“, propaguojantis anarchistines idėjas ir „pasidaryk pats“ kultūrą.
Nestoras Machno – Ukrainos sukilėlis, savo krašto valstiečių gynėjas, meiliai vadintas „Batka“ (liet. – Tėveliu), 1918–1921 m. pietryčių Ukrainoje subūręs didžiulę anarchistinę bendruomenę, kurios teritorija viršijo dabartinės Lietuvos plotą. N. Machno, įkūręs analogo žmonijos istorijoje neturėjusią „respubliką be valdžios“, vėliau pavadintą Machnovija, kovojo prieš visas to meto valdžias bei režimus. Net ir šiandien prisimenamas garsusis Batkos šūkis: „Mušk baltuosius, kol paraudonuos; mušk raudonuosius, kol ateis į protą“.
Apie šį didvyrišką sukilėlį mes iki šiol žinojome daugiausia iš sovietinės istoriografijos, kuri pateikė itin karikatūrišką ir iškreiptą viso Ukrainos sukilėlių judėjimo vaizdą. Šią žinių spragą dabar užpildo N. Machno prisiminimai – autentiškas istorinis Rusijos revoliucijos ir pilietinio karo dokumentas, pasakojantis apie tuos laikus, kada revoliucinės idėjos buvo įkūnijamos ne tik popieriuje, bet ir realiame gyvenime.
Mitus griaunanti komiksų knyga suaugusiems
Kartu su VšĮ „Kitokia grafika“ išleista grafinė novelė „Persepolis“ (iš prancūzų k. vertė Raimonda Kraujelienė) griauna Lietuvoje įsigalėjusį mitą, jog komikso žanras esąs orientuotas į primityvią, paviršutinišką tematiką ir gali dominti tik jaunesnio amžiaus skaitytojus. Irane gimusios Marjane Satrapi autobiografiniais faktais paremtas „Persepolis“ pirmą kartą pasaulį išvydo 2000 m. Prancūzijoje. Vos išleistas, jis pelnė daugybę solidžių apdovanojimų, tarp kurių paminėtinas tarptautinio Angulemo festivalio „Coup de Coeur“ metų grafinės novelės prizas. Knyga išversta net į 23 kalbas, pagal ją 2007 metais pastatytas animacinis filmas buvo apdovanotas Kanų festivalio Didžiuoju žiuri prizu.
„Persepolis“ išgarsėjo ne tiek dėl neįprasto grafinio žanro, kiek dėl nuoširdžios ir aktualios istorijos, įtraukiančios skaitytoją nepaprasta įtaiga bei užburiančiu humoru. Mažos mergaitės Marži likimas persipina su Irano revoliucija, pranašavusia socialinį teisingumą, tačiau virtusia religinių fanatikų viešpatavimu. Pasibaigus Irano ir Irako karui mergaitė išsiunčiama mokytis į Europą, kur ji supranta, kad gyvenimas taikioje šalyje irgi gali atnešti daug skausmo, o tarpkultūrinis dialogas ne visada būna lengvas.
Vasario 24 d., penktadienį, 20 val., Vilniaus knygų mugės Forume rengiama diskusija „Komiksai ir jų įnašas į pasakojamąją ir vizualiąją kultūrą“. Diskusijoje dalyvaus „Kitokios grafikos“ atstovas Arnoldas Blumbergas, literatūros ir vizualiųjų menų teoretikė Natalija Arlauskaitė, politologė Ieva Koreivaitė, komiksų dailininkės Elisabeth Salmin (Estija) ir Ingrida Picukane (Latvija).
Trys fotografijos avangardisto archyvų puslapiai
Pastaraisiais metais leidžiami unikalaus menininko Algirdo Šeškaus archyvai leidžia jį lyginti su tokiais XX a. pasauliniais fotografijos grandais kaip Borisas Michailovas. A. Šeškaus XX a. 7–8 dešimtmečio fotografijos – sovietmečiu nesuprastos, savo laiką pralenkusios avangardinės raiškos pavyzdžiai. Autorius polemizavo su Lietuvos tradicinės fotografijos kūrėjais Antanu Sutkumi, Romualdu Rakausku, Aleksandru Macijausku ir radikaliai pakeitė požiūrį į fotografijos meno estetiką.
Vasario 25 d., šeštadienį, 11 val., Vilniaus knygų mugės Rašytojų kampe vyksiančiame renginyje bus pristatoma naujausias A. Šeškaus albumas „Meilės lyrika“, kuris atveria ir leidžia naujai pamatyti unikalius, iki pastarųjų metų beveik nežinomus 1975–1983 m. menininko archyvus. Bus pristatytos ir kiti du albumai – 2009 m. išėjęs fotografijų rinkinys „Žaliasis tiltas“, kuriame Vilniaus Žaliojo tilto gyvenimas persipina su baleto scenomis ir atspindi kultūros persmelktą gatvės gyvenimą, bei 2010 m. išleistas „Archyvas (Pohulianka)“, kuriame tam tikra geografinė vieta (J. Basanavičiaus gatvė) etimologiškai sujungiama su lėbavimu kaip pačiu geriausiu būdu praleisti išsitempusį sovietmečio laiką.
Apie avangardinę fotografiją kalbės autorius A. Šeškus, fotografijos istorikė Margarita Matulytė, menotyrininkė Malvina Jelinskaitė. Renginį ves menotyrininkė Agnė Narušytė. Jį užbaigs Česlovo Lukensko vadovaujamo akordeonistų ansamblio pasirodymas.
Kritinė filosofijos studija apie šiandienos ponus ir tarnus
Filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis knygoje „Po pono ir tarno: lyderystės ir meistrystės dialektika“ dialektiškai tiria simbolinius pono ir tarno santykius, kuriuos šiandienos visuomenėje įkūnija lyderystės ir savanorystės idėjos. Autorius teigia, kad visuotinai paplitusi lyderystės mada tęsia pono statuso išlaikymo tradiciją, o savanorystės idėja kyla iš seno tarnystės ponui reiškinio. Savanoriai patys išsiugdo nesavarankišką protą, išmoksta suvaržyti mąstymą taip pasiduodami korporacijų bei susvetimėjusių valdymo sistemų priklausomybei, o lyderiai tampa svarbiais pavyzdžiais, kaip turi elgtis nesavarankiškas protas.
Remdamasis T. Adorno negatyviosios dialektikos principais, J. Baudrillard´o, G. Deleuze´o visuomenės kritika, apšvietos ir mito, instituciškai toleruojamų samprotavimų ir laisviausių fantazijų, racionalaus sprendimo ir fantazmo dialektika, G. Mažeikis įtaigiai parodo, kad būtent lyderio ir savanorio, t. y. pono ir tarno, santykiai postmodernioje visuomenėje įtvirtina nelygiavertę galios struktūrą ir įteisina silpnesniųjų priklausomybę. Šią priklausomybę didina ne tik neoliberali lyderystės bei savanorystės ideologija, bet ir jai pajungtas švietimas bei kūrybinės industrijos, sėkmingai asistuojančios propagandai ir socialinei inžinerijai.
Vasario 25 d., šeštadienį, 15 val., Vilniaus knygų mugės konferencijų salėje 5.5 rengiama diskusija „Lyderystės ir meistrystės dialektika“, kurioje dalyvaus knygos autorius G. Mažeikis, istorikas Kasparas Pocius ir ISM ekspertas konsultantas Arvydas Būta. Teksto performansą atliks filosofas Auridas Gajauskas.
Nepriklausomos knygų erdvės kaip alternatyva korporacinei industrijai
Vasario 25 d., šeštadienį, 17 val., Vilniaus knygų mugės forume „Kitos knygos“ ir knygynas „Eureka!“ rengia diskusiją „Politika ir knyga šiuolaikinėje Rusijoje“, kurioje dalyvaus Rusijos andergraundo leidyklos „Ad Marginem“ vadovas Aleksandras Ivanovas, redaktorius Michailas Kotominas, knygų prekybos tinklo „Berrounz“ atstovas Nikolajus Ochotinas ir „Kitų knygų“ leidėjas Gediminas Baranauskas. Renginį moderuos filosofas Gintautas Mažeikis.
Svečiai iš Maskvos papasakos, kaip veikia jų suburtas Nepriklausomas leidyklų ir knygų platintojų aljansas, vienijantis daugiau kaip 100 mažų Rusijos leidyklų bei knygų prekybos įmonių, siekiančių atsispirti korporacinei knygų industrijai ir kurti naujas knygų erdves.
Leidyklos „Ad Marginem“ vadovas A. Ivanovas teigia, kad aljansas neplanuoja gelbėti krizę patyrusios didžiųjų leidyklų knygų industrijos, jis sieks sukurti „paralelinę knygų erdvę, kurioje knyga nebebūtų tik pramoga ir preke“. Jo manymu, knygos turi tapti svarbiu komunikacijos elementu socialiniuose tinkluose. „Meinstrymo nebeliko – masinė kultūra mirė, antrojo „Hario Potterio“ jau nebebus. Šiuolaikinės socialinės ir kultūrinės erdvės reikalauja kitokio požiūrio į knygą ir patį skaitymą“, – įsitikinęs A. Ivanovas.
Holokausto tragedija nevaikiškoje komiksų knygoje
Arto Spiegelmano grafinis romanas „Maus“ (iš anglų k. vertė Jūratė Juškienė ir Olga Lempert), 1992 m. apdovanotas Pulitzerio premija, laikomas labiausiai jaudinančia ir geriausiai atpasakota istorija apie holokaustą. Žymus dailininkas ir komiksų žanro populiarintojas A. Spiegelmanas pritaikė grafinio romano formą norėdamas perteikti savo tėvo išgyvenimus karo metu, tačiau romane keliami klausimai neapsiriboja Antruoju pasauliniu karu. Autorius apmąsto daugeliui jo amžininkų rūpimas mišrių santuokų, kartų konflikto bei požiūrio į praeitų problemas.
Komiksų knyga „Maus“ – itin įtaigi psichologinė alegorija – liudija, kad karo baisumus išgyvenęs žmogus patiria negrįžtamą metamorfozę. Dvasinė trauma nulemia tam tikrą socialinį luošumą, kuris perduodamas vaikams bei artimiesiems.
Vasario 25 d., šeštadienį, 19 val., Vilniaus knygų mugės konferencijų salėje 5.5 „Kitos knygos“ ir „Kitokia grafika“ rengia pokalbį „Nevaikiški komiksai ir holokausto istorija“. Renginyje dalyvaus ir knygoje keliamus opius klausimus nagrinės Robertas van Vorenas, knygos „Neįsisavinta praeitis: holokaustas Lietuvoje“ autorius, Tbilisio valstybinio universiteto ir VDU dėstytojas. Apie knygos edukacinę reikšmę ir joje perteikiamą traumą papasakos VDU dėstytojas J. D. Miningeris. Renginį moderuos filosofas Algirdas Davidavičius.
Konceptuali poezija, kupina tylaus pasiutimo
„Išlydžių zonos“ – trečiasis konceptualus jaunosios kartos poeto Gyčio Norvilo (g. 1976) eilėraščių rinkinys, kibirkščiuojantis eksperimentiniais naujų raiškos formų ir teminių laukų išlydžiais. Aukštą poetinę įtampą jame sukuria nervingai trūkčiojančios metaforos ir archajiškų įvaizdžių blyksniai, įelektrinantys modernios kasdienybės substanciją. Kompoziciškai vientisa ir vizuali knyga vainikuoja brandžius avangardinės poetikos eksperimentus, atliktus ankstesniuose poezijos rinkiniuose – ,,Akmen-skeltės“ (2002) ir „Skėrių pusryčiai“ (2006). Ryškus ekspresyvaus žodžio poetas, į avangardinį tekstą įtraukdamas siurrealistinės stilistikos metaforas, šioje knygoje programiškai trina estetinės vizijos ir kasdienybės kalbų ribas.
„Ši knyga niūri it spalio pavakarys ir kupina tylaus pasiutimo“, – perspėja poetas Marius Burokas. „Šiuolaikiniam skaitytojui neįprasta knyga, perteikianti pamatines pirmykščio žmogaus jusles jam svetimoje šiuolaikinių prekybcentrių dykynėje“, – antrina nonkonformistinės literatūros kritikos duetas Castor&Pollux.
Vasario 25 d., šeštadienį, 20 val., Vilniaus knygų mugės konferencijų salėje 5.5 rengiamas G. Norvilo poezijos rinkinio „Išlydžių zonos“ pristatymas. Jame dalyvaus knygos autorius G. Norvilas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, „Vario burnų“ kūrybinių dirbtuvių meistras Tomas S. Butkus ir poetas Dainius Gintalas. Susitikimą užbaigs bardo Gedimino Kajėno pasirodymas.
Prezidentės įvaizdžių metamorfozes tirianti monografija
Kas iš tikro yra Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kam ji iš tiesų atstovauja? Kaip visuomenėje mažai besireiškianti, tik specialistams žinoma eurobiurokratė galėjo tapti Prezidente ir kokios jos asmeninės savybės nulėmė tokį visuomenės pasirinkimą? Į šiuos klausimus monografijoje „Prezidentė“ atsako VU docentas, buvęs Prezidento patarėjas (2006–2009) Lauras Bielinis.
Didžiausias dėmesys monografijoje skiriamas D. Grybauskaitės Nepriklausomybės metų veiklai. Knygoje nuosekliai analizuojama D. Grybauskaitės prezidentinės karjeros logika, tiriama Prezidentės apsuptis, jos ryšiai su politinėmis partijomis, mėginama nustatyti, kas yra jos politinė atsvara sudėtingame Lietuvos politiniame lauke. Ypatingas dėmesys kreipiamas į komunikacinę prezidentūros sritį ir stebima, kaip D. Grybauskaitės veiksmai pristatomi viešumoje.
Vasario 26 d., sekmadienį, 11 val., Vilniaus knygų mugės Rašytojų kampe rengiamas L. Bielinio knygos „Prezidentė“ aptarimas-diskusija „Viešojo Lietuvos Prezidentės įvaizdžio atspindys visuomenėje“. Diskusijoje dalyvaus monografijos autorius L. Bielinis ir žurnalistas, portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka. Moderuos filosofas Gintautas Mažeikis.
Sarkastiška „amerikietiškos svajonės” kulto parodija
XX a. 6-ajame dešimtmetyje pasaulyje suklestėję „amerikietiškosios svajonės“ ir „gerovės visuomenės“ mitai užvaldė milijonų amerikiečių protus bei sąmonę. Visi beprotiškai troško pralobti ir nuoširdžiai tikėjo „gerais milijonieriais“, dosniai šelpiančiais varguolius vien iš idėjos. Kaip tik tokią Ameriką 1965 m. parašytame romane „Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri, arba Perlai kiaulėms“ (iš anglų k. vertė Povilas Gasiulis) parodijuoja didysis XX a. amerikiečių literatūros meistras Kurtas Vonnegutas.
Romanas pasakoja, kaip pagrindinis romano herojus, milžiniškus turtus paveldėjęs ekscentriškas milijonierius Eliotas Rouzvoteris, apimtas kažkokios neaiškios gerumo manijos, įkūrė labdaros fondą ir visa galva paniro į vargšų bendruomenių reikalus. Tuo susirūpino Rouzvoterio artimieji, panorę perimti jo turtus ir įrodyti, kad švaistantis pinigus giminaitis tiesiog pamišo. Autorius, sumaniai vesdamas skaitytoją tariamos milijonieriaus beprotybės vingiais, tarsi užduoda retorinį klausimą – ar tik neišprotėjo visa ši pinigų kulto pavergta visuomenė?
Žurnalistinis tyrimas apie Afganistano karo priežastis
Vilniaus knygų mugėje „Kitos knygos“ pristatys žurnalisto Mindaugo Milinio knygą „Afganistano kariai. Antra knyga“, pasakojančią apie 1979–1989 m. Sovietų Sąjungos karą Afganistane. Joje autorius tęsia tiriamąjį darbą, pradėtą 2010 m. išleistoje Lietuvos Afganistano karo veteranų prisiminimų knygoje „Afganistano kariai. Atsiminimai po trisdešimties metų: 1979–1989“, šįkart susitelkdamas į karo priežastis.
Kodėl kilo šis karas? Kam Sovietų Sąjungai reikėjo Afganistano? Kodėl 18–19 metų vaikinai buvo verčiami atlikti kažkokią „internacionalinę pareigą“ ir savo krauju rašyti jiems visiškai svetimo karo istoriją?
Į šiuos galbūt retorinius klausimus mėgina atsakyti ne tik eiliniai lietuvių kariai „afganai“, bet ir abiejų kariavusių pusių ekspertai: buvęs sovietų armijos karininkas Aleksejus Koroliovas ir afganų armijos pulkininkas Ali Achmadas Džalalis, 1980 m. perėjęs į modžahedų pusę. Knygoje remiamasi kadaise visiškai slaptais, dabar jau išslaptintais SSRS vadovų dokumentais, pateikiama detali istorinė medžiaga apie žiaurią ir intriguojančią Afganistano karo pradžią.
Knyga itin aktuali, nes ir šiandien, praėjus dvidešimčiai metų nuo sovietų armijos išvedimo iš Afganistano, pačiame tos svetimos ir nesvetingos šalies vidury budi lietuvių kariai.
Paprasta literatūros chuligano beprotybė
„Paprastos beprotybės istorijos“ (Tales of Ordinary Madness, 1983) – pirmasis lietuvių kalba išleistas kultinio Amerikos rašytojo Charleso Bukowskio trumpų pasakojimų rinkinys (iš anglų k. vertė Marius Burokas). Jame atsiskleidžia visas pamišėliškas, pribloškiantis, iš vėžių išmušantis literatūros chuligano Ch. Bukowskio talentas. Siurrealistinis Niujorko padugnių gyvenimo ir Edgaro Allano Poe poetinės beprotybės mišinys sprogsta neįtikėtina galia, skaitytojų galvose ištaškydamas visus griežtus etikos bei estetikos štampus.
Skaityti šią knygą – tarsi išeiti į ringą prieš bokso čempioną. Kaliniai, lošėjai, vagys, prostitutės, juodadarbiai, girtuokliai ir poetai – Ch. Bukowskis rašo apie juos negailestingai, tačiau su humoru ir užuojauta. Jis nesiekia tyčia sukrėsti, tiesiog vaizduoja gyvenimą tokį, koks jis yra, – siaubingai gražų, kupiną paprastos kasdienės beprotybės.
1983 m. Jungtinėse Valstijose pasirodęs Ch. Bukowskio rinkinys „Paprastos beprotybės istorijos“ buvo sudarytas atrinkus geriausius 1972 m. išleistos šio autoriaus knygos „Erekcijos, ejakuliacijos, ekshibicionizmai ir svarbiausios paprastos beprotybės istorijos“ (Erections, Ejaculations, Exhibitions, and General Tales of Ordinary Madness) pasakojimus. Sutrumpinti rinkinio pavadinimą pasiūlė ekstravagantiško italų režisieriaus Marco Ferreri filmas „Storie di ordinaria follia“, 1981-aisiais susuktas pagal šią knygą.
Didžiausios Vakarų civilizacijos ydos
Žmonijos vos nesunaikinęs Antrasis pasaulinis karas įkvėpė antiutopijų meistrą Aldousą Huxley pakoreguoti sąlyginai „laimingo“ būsimo pasaulio vaizdą, kurį autorius buvo įtaigiai nutapęs 1932 m. šedevre „Puikus naujas pasaulis“. 1948 m. parašytoje „Beždžionėje ir esmėje“ (iš anglų k. vertė Irena Jomantienė) A. Huxley mūsų pasauliui negailestingai nubrėžė pačią niūriausią ir baisiausią perspektyvą – globalų žmonijos krachą, kurį sukels dvi didžiausios Vakarų civilizacijos ydos: nacionalizmas ir aklas tikėjimas progresu.
„Beždžionė ir esmė“ mus perkelia į 2108-uosius. Žmonija jau beveik susinaikino per tautinių valstybių karus, ekonomines krizes ir ekologines katastrofas. Po planetą klajoja sulaukėjusių vakarykščių garbingų piliečių minios, mėginančios iš naujo kurti mažas totalitarines religines bendruomenes. Per stebuklą išsigelbėjusios Naujosios Zelandijos mokslininkų grupelė surengia ekspediciją, siekiančią vėl atrasti Ameriką ir susigaudyti, kas liko iš civilizacijos po to, kai žmonėmis vadinamos plikosios beždžionės ėmė švaistytis tautinio išskirtinumo, progreso ir aukštųjų technologijų kuokomis...
