aA
Šį šeštadienį, liepos 14-ąją, Nidoje prasidės XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis. Kasmetis renginys vėl pakvies vasarotojus pasisemti muzikos, žodžio, dailės ir kino įspūdžių, derinti juos su auksinio paplūdimio malonumais.
Thomas Mannas Nidoje. T. Manno kultūros centras (6)

Festivalio šūkiu šįkart pasitelkti 1918 metais T. Manno ištarti žodžiai „..su gera mina pasveikinti demokratinį naują pasaulį“. „Rašytojas tikėjo proveržiu, kuris karui pasibaigus įvyksiąs Europoje“, – teigė festivalio vadovė Lina Motuzienė.

Trys T. Manno vasaros Nidoje

Į Nidą T. Mannas su žmona, vokiečių pramonininko dukra Katia Pringsheim-Mann, ir dviem vaikais pirmą kartą atvažiavo 1929-ųjų rugpjūtį. Tada tai buvo gana archajiškas žvejų kaimas. Šeima apsistojo vokiečių dailininkus ekspresionistus menančiuose Hermanno Blodes svečių namuose. Per šešias viešnagės dienas Mannams kilo mintis čia statytis vasarnamį.

Per nepilnus metus namas iškilo ant Uošvės kalnu vadintos aukštumos. 1930 metų liepos 16-ąją T. Mannas su šeima pravėrė naujojo vasarnamio duris. Tąkart rašytojas į žvejų kaimelį atkeliavo jau kaip Nobelio premijos laureatas: 1929 metų lapkričio 12-ąją Švedijos akademija 54-erių T. Mannui skyrė literatūros premiją – visų pirma už romaną „Budenbrokai“. Dalis sumos iš 200 tūkst. markių premijos padengė rezidencijos statybos išlaidas.

Tris Nidos vasaras T. Mannas rašė stambiausią savo veikalą – romaną Šv. Rašto motyvais „Juozapas ir jo broliai“. Darbavosi disciplinuotai, laikydamasis režimo. Namuose ir aplink namus turėjusi būti visiška ramybė – tuo rūpinosi Katia, neleidusi vaikams triukšmauti.

Džiaugtis išsvajota ramybe T. Mannui teko neilgai. 1930-ųjų rugsėjį nacionalsocialistai tapo antrąja pagal dydį Vokietijos parlamento partija. Fašizmo artėjimas jautėsi ir Nidoje. Miestelyje savavaliavo „hitlerjugendas“. Į rašytojo rezidencijos kiemelį atskriejo apdegintas „Budenbrokų“ tomas. Kitą kartą dužo vasarnamio langai. Šeimai čia tapo nesaugu. Rašytojas apsistojo Šveicarijoje.

Kūriniai bus publikuojami Vokietijoje

Atogrąža į naujos epochos Europoje pradžią, kai imperijų griuvėsiuose iškilo vienuolika naujų valstybių, T. Manno festivalis užbaigia 2014-aisiais pradėtą penkerių metų ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. „Ateina laikas pasvarstyti apie naują temą kitų metų festivaliui“, – sakė L. Motuzienė.

Tradicijų tvarkingai, „vokiškai“ paisoma, tačiau šiemet festivalyje bus ir naujovių. Tarkime – T. Manno kūrybos skaitymai. Kasdien nuo 11 valandos ryto Neringos istorijos muziejuje rašytojo kūrinius skaitys festivalio rengėjai ir rengėjos.

2017-aisiais festivalyje gana sėkmingai rengtas esė konkursas. Šiemet jis taip pat buvo paskelbtas, jaunieji rašytojai samprotavo naujojo festivalio tema. Su klausytojais susitiks konkurso laureatai Domas Lavrukaitis, Ernesta Dambrauskaitė ir Teodoras Žukas. Jų kūrinius, profesionalių vertėjų išverstus į vokiečių kalbą, žadama publikuoti Vokietijoje.

Dedikuoja naują kūrinį

Per Žodžio programos renginius festivalininkai susitiks su T. Manno kūrybos žinovu Hansu Wisskirchenu, profesore Dorothee Wierling ir lenkų kultūros ir politikos garsenybe, disidentu, publicistu, redaktoriumi Adamu Michniku. Šį kalbins istorikas Alvydas Nikžentaitis.

Vienam lietuvių prelegentui skiriamą Žodžio programos kvotą šiemet išnaudos diplomatas, istorikas prof. Alfonsas Eidintas. Su poetu, vertėju Antanu Gailiumi juodu kalbėsis apie pirmąjį Lietuvos valstybės atstatymo planą ir jo alternatyvas.

Festivalis išsaugo tradiciją paskatinti vieną muzikos kūrinio premjerą. Šiemet festivaliui parašė 2017-ųjų Nacionalinės premijos laureatė Justė Janulytė. Jos „Vėjo arfą“ klavesinui ir styginių orkestrui atliks pianistas Sergejus Okruško ir Klaipėdos kamerinis orkestras (vadovas Mindaugas Bačkus).

Debiutų vakarą pagrindinis dėmesys bus sutelktas į pianistę Onutė Gražinytę, „Aidijos“ choro vadovo Romualdo Gražinio dukrą ir visame pasaulyje garsėjančios dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos seserį. Pasak L. Motuzienės, Onutė festivalyje pradėjo lankytis nuo mažumės ir kartu su juo užaugo.

Išmėgins bažnyčios akustiką

Dar viena festivalio naujovė – choro dirigentų meistriškumo pamokos. Lietuvių, latvių ir estų jaunieji chorvedžiai taip pat pasirodys per debiutų vakarą, atliks Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį.

Koks festivalis, jei neskamba rečitalis? Savo pasirodymais klausytojus šiemet pradžiugins net trys pianistai: ilgamečiai festivalio bičiuliai Daumantas Kirilauskas bei Jurgis Karnavičius ir pirmą kartą Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios akustiką išmėginsiantis jaunasis talentas Ignas Maknickas.
Antrąją festivalio dieną Kuršių nerijos istorijos muziejuje vokiečių istorikas Klausas Richteris, tyrinėjantis Pirmojo pasaulinio karo socialinius reiškinius, pristatys dokumentinę parodą „Laisvė ir skilimas: Europa po Pirmojo pasaulinio karo“.

Festivalio partneris Nidos meno kolonija su lietuvių ir užsienio menininkais surengs ypatingą parodą „Perfor(m)uoti peizažai“.

Vienas festivalio renginys įvyks Juodkrantėje. Miniatiūrų muziejuje bus pristatyti rodomi Nidos dailininkų kolonijos kūrėjų darbai iš klaipėdiečio Aleksandro Popovo rinkinių.

Jauna ir talentinga pasitinka pabaigą

Sakoma: „Pavydžiu to dar nemačiusiems“. Festivalio kino programa šįkart išties pavydėtinai dosni, tačiau kaip ir kasmet – nemokama. Žiūrovai kinu bus lepinami šešis vakarus iš eilės.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ bus rodomas dokumentinis filmas apie vokiečių meno garsenybę „Beuysas“. Susitikti su žiūrovais atvažiuoja režisierius Andresas Veielis ir Josepho Beuyso draugė Rhea Thönges-Stingaris.

Kitą vakarą režisierė, fotomenininkė Vilma Samulionytė pristatys su seserimi Jūrate sukurtą dokumentinį filmą „Močiute, Guten Tag!“, kuris gilinasi į fatališkas šeimos paslaptis, tačiau nestokoja ir humoro scenų.

Jauna ir talentinga Oda von Siering pasitinka epochos pabaigą: 1914-ųjų vasarą, prieš prasidedant Pirmajam pasauliniam karui, ima byrėti carinei Rusijai pavaldi vokiečių bendruomenė Baltijos šalyse. Odos likimą paveikia susitikimas su estų anarchistu ir rašytoju. Apie tai – režisieriaus Chriso Krauso filmas „Poetės dienoraščiai“.

Malgorszatos Szumowskos „Veidas“ palepins subtiliu humoru ir gerokai šaržuotomis dabartinės Lenkijos grimasomis, kurios atidesniam žiūrovui primins ir lietuviškas aktualijas.

Kad kino klasiko Friedricho Wilhelmo Murnau „Tabu“ nebūtų toks nebylus, jį mušamaisiais įgarsins lietuvių perkusininkas Vladas Dieninis ir vokiečių elektroninės muzikos garsenybė Thomas Köneris.
O mačiusieji (ne nemačiusių, ko gero, nėra) geriausią Europos filmą „Tonis Erdmanas“ mielai jį pažiūrės dar kartą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

LMTA Simfoninis orkestras kviečia į rudens koncertus

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Simfoniniam orkestrui šis ruduo ypatingas. Martyno Staškaus...

Pagrindinis latvių kino apdovanojimas - Audriaus Stonio filmui

Vakar Rygoje Nacionaliniuose latvių kino apdovanojimuose „Didysis Kristupas“ režisieriaus...

„Scanoramoje“ įvyko pirmoji lietuviška premjera – žiūrovai rinkosi į filmą „Išeiti iš namų“

Pirmadienio vakarą į „Scanoramą“ rinkosi kelionėms neabejingi žiūrovai. Festivalyje buvo...

„Scanorama" įsibėgėja: ko nepraleisti antrąją festivalio savaitę

Europos šalių kino forumas „ Scanorama ", startavęs lapkričio 8 d. ir pirmąjį savaitgalį...

Šiaurės Airijos paplūdimį papuošė Pirmojo pasaulinio karo kario portretas

Ne vienas Jungtinės Karalystės paplūdimys sekmadienį pasipuošė iš smėlio sukurtais Pirmojo...

Top naujienos

Gabrielius Landsbergis apie dabartinę valdžios situaciją: tai yra sprogstamasis mišinys (495)

Ką darys tuščiomis kišenėmis likusi socialdemokratų darbo partija ir ar jie ketina kelti savo...

Paini vaiko istorija: berniuko patėvio ir darželio auklėtojų liudijimai skiriasi kardinaliai (75)

Viešumoje pasirodžius informacijai apie Kaune iš šeimos paimto ir į ją sugrąžinto vaiko...

Seimo narė Šakalienė sulaukė rimtų grasinimų: frakcija kreipiasi į prokuratūrą (260)

Kilus vaikų paėmimo skandalams socialiniuose tinkluose pradėjo virti diskusijos, kurių metu ne...

Maldeikienė: kainas tvarkysime sovietiniais metodais? Nesuveiks (33)

Jau daugelį metų skurdas pasaulyje naikinamas gerinant švietimo sistemą, tačiau Lietuva ketina...

Su tanklaiviu susidūrusi norvegų fregata nuskendo (303)

Norvegų fregata , kuri praėjusią savaitę Vakarų Norvegijos fjorde susidūrė su Maltos...

Palaikantys draudimą šunims loti išliejo širdį: gyvenimas tapo kančia, tokia kaimynystė kaip koncentracijos stovykla (93)

Seimo nario Petro Čimbaro siūlomos Triukšmo valdymo įstatymo pataisos išties sukėlė daug...

Perspėjimas vykstantiems į Lenkiją: beveik mėnesiui bus atnaujinta sienų kontrolė (93)

Šengeno erdvei priklausanti Lenkija nuo lapkričio 22 d. laikinai atnaujins pasienio tikrinimus...

Brakonierių gaujos bando įbauginti: prireikia net policijos (3)

Gal kam ir atrodo keista, tačiau 2018 m. Lietuvoje, gamtosaugos sferoje, susijusioje su nelegalia...

Atsakymas Skverneliui: vien mokytojų laisvalaikis vertas daugiau nei 1000 eurų (37)

Atsakymas Sauliui Skverneliui apie mokytojų atlyginimus: turėti daug laisvo laiko ir gauti 1000...