Vaškinių figūrų paroda
Sumokėję 4 eurus, galite atsidurti vienoje patalpoje su Albertu Einšteinu, Mona Liza, Viljamu Šekspyru, Mikelandželu, Johny Deppu ir net Betmenu ar Hitleriu bei daugeliu kitų. „Iš Olandijos, Belgijos bei Sankt Peterburgo atkeliavusios, kiekviena 10-15 tūkst. eur. vertės figūros pagamintos taip atsakingai, jog ant jų rankų net galima pastebėti plaukelius“, – didžiavosi savininkas.
Tiesa, beveik visos vaško figūros yra už apsauginės juostos – jų negalima liesti ir fotografuotis priėjus prie pat: „Figūros nėra prisuktos prie žemės, kad tvirtai stovėtų. Be to, vieną jų pusmetį gamina 20-ies specialistų komanda. Ant rankų galite matyti ne tik plaukelius, kurie smeigiami po vieną, bet ir venas. Jų kokybė puiki, tad figūrų lietimas visa tai sugadintų.“
Visgi, jei nekalbate rusiškai – daugiau informacijos muziejuje gali būti sunku gauti. Nuolat tarp figūrų besisukantis savininkas – rusakalbis, kiek suprantantis lietuviškai, tačiau sunkiai kalbantis pats. „Bet figūrų apžiūrėti atvykusių grupėje niekada nebūna žmogaus, kuris nesuprastų rusiškai“, – skubėjo nuraminti vyras.
Džiugu tai, jog apžiūrėti vaškinių figūrų galima užsukti nuo pat ryto iki vėlyvo vakaro: paroda veikia nuo 9 iki 22 val.
Šunų muziejus
Pirmasis Baltijos šalyse šunų muziejus, įkurtas žinomo menininko Vytauto Kuso su žmona, sudomins ne tik neįtikėtiną kolekciją norinčius pamatyti suaugusiuosius, bet ir mažuosius lankytojus. Per 25 metus surinkta maždaug 3500 šunelių armija talpinama vienoje nedidelėje patalpoje. Pasidomėjus, kaip menininkas ėmė rinkti būtent šunų statulėles, V. Kusas DELFI juokais pasakojo, jog žmona norėjo šuns: „Ji sakė, jog nori šuns, tai įdėjau jai jį į saują. Taip viskas ir prasidėjo.“
Neįtikėtinai charizmatiškas menininkas vizitą muziejuje pavers unikalia ir linksma patirtimi, jei tik nesutriksite ir į pirmą užduotą klausimą: „Ar galiu su jumis juokauti?“ atsakysite teigiamai.
Tiesa, be šunų skulptūrėlių tuo pačiu galima apžiūrėti ir V. Kuso paukščių kiaušinių raižinių kolekciją, tapybos darbus ir net mažiausią Lietuvoje knygą.
Antano Mončio namai
Muziejus garsėja ne tik menininko Antano Mončio darbais, tačiau ir jo pačio sprendimu, jog didžiąją dalį skulptūrų galima liesti rankomis. „Tai pirmas Lietuvoje toks muziejus, kuriame tai galima daryti, nors tokių atsiranda vis daugiau. Mes neleidžiame liesti tik A. Mončio keramikinių švilpių. Tai pavojinga tiek patiems kūriniams, nes paėmus į rankas – jie gali iškristi, o autoriaus iš mirusiųjų neprikelsime ir naujo švilpio niekas nebesukurs. O taip pat nepageidaujame, kad jie būtų liečiami, nes tai nehigieniška: juk švilpiu reikia groti lūpomis“, – sakė muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė.
Moteris džiaugėsi, jog rudenį lankytojai turės unikalią galimybę švilpius paliesti kitokiu būdu: „Lankytojai, interaktyvių paslaugų dėka, galės kiekvieną švilpį apsukti iš visų pusių bei išgirsti visą gamą, o taip pat, kompiuterio pagalba, galės susikurti melodijas. Švilpiai bus uždengti stikliniu gaubtu, bet jie bus liečiami ne fiziškai.“
L. B. Turauskaitė atviravo, jog labai didelio lankytojų srauto visus metus veikiančiame muziejuje nėra: „Mūsų finansinės galimybės yra tokios, kad turime trumpinti muziejaus darbo laiką, bet savaitgaliais, žinoma, žmonių būna daugiau. Šią vietą jie žino jau važiuodami arba ieško ko nors netradicinio, ne tokių „užkoduotų“ vietų, kaip, pavyzdžiui, Palanga ir būtinai Gintaro muziejus.
Atvyksta ypatingai daug užsienio turistų. Nepasakyčiau, kad daugiau nei lietuvių, bet mes sulaukiame tokių lankytojų, kurie nėra buvę Baltijos šalyse, tačiau specialiai atvažiuoja į šį muziejų. Labai dažnai apsilankymas šiame muziejuje yra pirmas Lietuvos aplankymas. Taigi, masės lankytojų nėra, nėra kiekybės, bet yra kultūrinė kokybė. Taip pat vis dažniau pradėjo lankytis ir šeimos bei jaunimas.“
Pasidomėjus, ar muziejuje galima gauti gido paslaugas, direktorė teigė, jog tokio samdyti neleidžia finansinės galimybės, tačiau savarankiškai apžiūrinėjantiems lankytojams visada gali pagelbėti muziejaus darbuotojas.
Užsukusiems į A. Mončio muziejų nevertėtų pamiršti, jog pirmąjame aukšte taip pat veikia ir parodų salė su nuolat besikeičiančia įvairiausių kūrėjų ekspozicija.
Insektariumas
Jau trečius metus duris atveriantis vienintelis Lietuvoje specializuotas nariuotakojų zoologijos sodas su Mindaugu Mauruku priešakyje. Vaikinu, kuris DELFI sakė nė nepamenantis kiek laiko jau domisi nariuotakojais, tad vos įžengus papasakos viską, ką norite žinoti.
Insektariume galėsite iš arti apžiūrėti vabalus, gyvalazdes, maldininkus, tarakonus, šimtakojus, sraiges, krabus, nuodingas varles ir įvairiausius vorus, tarp kurių ir Indijos „Metalika“ vorą, kuris gali kainuoti net iki 10 tūkstančių eurų.
Insektariumas lankytojų laukia nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 dienos, o bilietas suaugusiems tekainuos 3,5 eur.
Jono Šliūpo memorialinė sodyba
Pirmojo Palangos burmistro, žymaus lietuvių nacionalinio atgimimo veikėjo Jono Šliūpo memorialinė ekspozicija įkurta name, kuriame jis gyveno iki 1944 metų. Jame galima susipažinti su esminiais J. Šliūpo gyvenimo faktais, pamatyti daugybę nuotraukų bei albumų. Vaizdas sodyboje nukelia į tarpukarį – J. Šliūpo svetainėje ir darbo kambaryje atkurtas to laikmečio Lietuvos inteligento namų interjeras. Čia taip pat rodomi filmai apie Palangos miestą bei patį J. Šliūpą. O į sodybą pakliūti galima už išties juokingą kainą – vos vieną eurą.
Pasidomėjus, ar lankytojams teikiamos gido paslaugos, J. Šliūpo memorialinės sodybos atstovė teigė, jog čia dirba muziejininkė, tačiau su ja dažniausiai reikia susitarti iš anksto. „Na, jei lankytojai „užpuola“, tai ir be muziejininkės viską papasakojam“, – juokėsi moteris. Visgi, lankytojai čia mėgsta pasivaikščioti ir savarankiškai: „Pas mus gal jaukesni kambariai, nei kituose muziejuose, tad atėję žmonės mėgsta pasivaikščioti vieni. Turime labai senų laikraščių, kuriuos jie prisėdę ima skaityti.“
Gintaro muziejus
Vienas lankomiausių šalies muziejų įsikūręs buvusiame grafo Felikso Tiškevičiaus dvare. Pernai baigtame restauruoti Gintaro muziejuje iš viso yra apie 5 tūkst. eksponatų. Muziejaus rekordas – beveik 2000 lankytojų per vieną dieną.
„Pasiskambinus iš anksto, galima sužinoti, kuri gidė ar edukatorė laisva ir galime priimti nuo pačių mažiausių lankytojų iki neregių. Turime programas neregiams apie gintaro savybes, apdirbimą, papuošalų gamybą. Edukatorės net paruošė programas su detektyviniais elementais, kuomet lankytojai gali ieškoti Tiškevičių rūmų puošybinių elementų: parodomos nuotraukos ir lankytojai ieško, kur tie elementai atvaizduoti realybėje“, – pasakojo vyriausoji muziejininkė Regina Makauskienė.
Muziejuje dirba trys gidės, kurios rūmų paslaptis gali papasakoti ne tik lietuvių, bet ir anglų, italų, prancūzų bei rusų kalbomis. „Su gidu galima pereiti klasikinę ekskursiją arba gauti labiau specializuotą ekskursiją, gilintis į, pavyzdžiui, interjerus. Reikėtų paminėti, kad esame ypatingai svetingi kainos atžvilgiu, kuri tėra 2,40 eur.“, – sakė R. Makauskienė. Nors nemažą dalį lankytojų sudaro užsienio turistai ar kruizinių laivų keleiviai, tačiau muziejininkė teigė, jog daugiausiai muziejus lankomas lietuvių. Renovacijos metu pastate įrengti ir liftai, tad puikios sąlygos apsilankyti sudarytos ne tik neįgaliesiems, bet ir šeimoms su mažais vaikais.
Paaiškėjo, jog vis daugiau lankytojų pageidauja ekskursijos ir nesirenka muziejaus apžiūrinėti vieni: „Mūsų gidės dažnai pasakoja dviems ar keturiems žmonėms, o ne didžiulėms grupėms. Atsiranda nauja tradicija, kuomet ekskursijas užsisako ir vestuvininkai.“
Buvusiame grafų Tiškevičių valgomajame veikia ir renginių salė, kurioje vakarais vyksta kameriniai koncertai. Po renovacijos įrengtos patalpos edukacijai, egzistuoja ir kultūrinių susitikimų centras, kuriame kas mėnesį rengiamos filmų peržiūros, paskaitos ar pokalbiai.
Be viso to, muziejuje įsikūrusi ir gintaro parduotuvė, kurioje galima įsigyti įvairiausių gintaro dirbinių ir net inkliuzų. „Įsileidžiant gintaro prekeivius mums buvo labai svarbu, jog jie pardavinės sertifikuotus gintaro papuošalus ir inkliuzus“, – sakė R. Makauskienė. Inkliuzo kaina priklauso nuo jo retumo, o brangiausio kaina siekia 580 eurų.
Prabilus apie inovacijas muziejuje, muziejininkė sakė, jog gintaras kalba pats už save: „Technologijos yra labai gerai, tačiau, kai su jomis nueini per toli ir nebegali apčiuopti daikto, tuomet jau kažkur nukrypsti. Ieškome įdomių autorių, o kitais metais surengsime jubiliejinę Kazimiero Simanonio parodą ir daug kitų renginių.“
Gintaro dirbtuvės
Gintaro apdirbimo dirbuvėse įsikūrę net 22 meistrai, kurie demonstruoja gintaro apdirbimo technologiją nuo paprasčiausio gintaro gabalėlio iki nešioti paruošto papuošalo. „Pažindiname žmones su gintaro apdirbimu, o suaugusiesiems suteikiama galimybė patiems išbandyti savo gebėjimus apdirbti gintarą“, – šypsojosi dirbtuvių parduotuvėje dirbanti Alma.
Čia lankytojai gali ir patys susikurti papuošalą bei jį įsigyti. Jei patiems susikurti norimo nepavyksta – čia pat esančioje parduotuvėlėje galima įsigyti meistrų sukurtų gintaro papuošalų.
Kino teatras „Naglis“
Prie pat J. Basanavičiaus gatvės įsikūręs kino teatras „Naglis“ didelio lankytojų srauto nesusilaukia, tačiau ir kuo skųstis, regis, neturi. „Visos salės neužpildome. Salėje yra 200 vietų, tai būna taip, jog per dieną užsuka 50 žmonių. Jei diena lietinga – žiūrovų būna daugiau. Iš esmės mums sekasi pakankamai gerai“, – kalbėjo kino teatro darbuotoja.
Pasidomėjus, ar kino teatras sulaukia užsienio lankytojų, paaiškėjo, jog jie čia nesilanko: „Užsieniečių neateina išvis. Keista, gal jie galvoja, kad visi filmai yra dubliuoti ir jie nieko nesupras“, – svarstė mergina.
Darbuotoja paneigė dažną turistų mintį, jog mažame miestelyje, ko gero, rodo senus filmus ir eiti į kino teatrą – neapsimoka: „Per dieną surengiami 5 kino seansai. Šiuo metu repertuaras daugiau festivalinis, bet rodome ir premjerų, šių metų filmų.“
Koncertų ir renginių erdvės
Vakarais kurorte apstu koncertų ir kultūrinių renginių. Čia veikia „Vandenio muzikos klubas“, kultūros centras „Ramybė“, „Kablys.Jūra.Kultūra“, kurhauzas bei daugybė kavinių, koncertuoti kviečiančių žinomus Lietuvos atlikėjus.
Palangos kurhauzo salės administratorė Diana Rekašienė teigė, jog čia rengiami įvairiausi koncertai: „Nors salė labiau tinkama akustiniams koncertams, tačiau atvažiuoja ir pop atlikėjai, kurie sugeba susitvarkyti su įgarsinimu ir surengiame gražius koncertus.“
Vasaros metu koncertai čia rengiami bene kasdien, o dauguma jų – sausakimši. Vien liepos mėnesį čia pasirodys tokie atlikėjai, kaip Donatas Montvydas, Jurga Šeduikytė, Martynas Levickis, Nomeda Kazlaus ir kiti.
SPA ir kitos pramogos po stogu
Norintiems palepinti ir kūną, Palanga gali pasiūlyti daugybę čia įsikūrusių SPA centrų ar net pramogų parką. „Atostogų parke“ užsiėmimų gali rasti ir poros, ir visa šeima. Čia šią vasarą mėnesį praleis ir garsieji „Radistai“ su komanda, o jėgų prieš varžybas semiasi krepšininkai.
Atvykę poilsiautojai čia ras net 12 baseinų, o 5 iš jų – po atviru dangumi, kur lankytojai maloniai leidžia laiką net lietui lyjant. Parke taip pat veikia ir vienintelis Lietuvoje geoterminio vandens baseinas, kuriame leidžiama maudytis vos 20 minučių, o išlipus nevalia net šluostytis. Mėgstantiems aktyvų poilsį – rengiamos grupinės treniruotės.
Kol tėvai mėgaujasi įvairiomis grožio procedūromis, pirtimis, masažais ar sveikatingumo programomis – vaikais gali pasirūpinti komplekse dirbanti auklė, čia įrengtas ir vaikų kambarys bei organizuojami įvairiausi užsiėmimai, veikia plaukimo mokykla.
