aA
Retas Vilniaus pastatas gali pasigirti, kad jo kieme vaikščiojo vienuoliai karmelitai, po skliautais gyveno XIX a. aristokratai, puošniose salėse rinkosi sovietmečio bohema, o šiandien vienoje iš erdvių vakarėlius rengia sostinės hipsteriai. Tokia spalvinga istorija lydi Lietuvos rašytojų sąjungos rūmus K. Sirvydo gatvėje.
Rašytojų sąjunga (R. Kraujutytės ir B. Petruškaitės nuotr.)

Artėjant antrą kartą vyksiančiam atviros architektūros savaitgaliui „Open House Vilnius“ (balandžio 23-24 dienomis), apie lankytojams duris atversiantį išskirtinį Lietuvos rašytojų sąjungos pastatą, jo istoriją ir dabartį kalbamės su poetu Antanu A. Jonynu – dabartiniu sąjungos pirmininku.

- Kaip trumpai pristatytumėte Rašytojų sąjungos pastatą žmogui, kuris nieko apie jį negirdėjo?

- Nepameluosiu sakydamas, kad tai yra vieni iš gražiausių rūmų Vilniuje, menantys XIX amžių –nelabai seni, bet ir nelabai nauji. Su nemenka ir spalvinga istorija.

- Šie rūmai keitė savininkus, nuo vienuolių karmelitų, grafų, kunigaikščių iki žydų pirklių ir galiausiai – rašytojų?

- Taip, pirmiausia tai kunigaikštiški, aristokratiški rūmai. Ir tik pasibaigus karui čia įsikūrė Rašytojų sąjunga. Sakyčiau, kad su šiais rūmais susijusi visa mūsų literatūros istorija – ir sovietinių, ir Nepriklausomybės laikų. Rūmuose būta ir viešbutėlio, čia dirbo ir net gyveno rašytojai. Pavyzdžiui, rytiniame pastato korpuse iki pat mirties 1947 metais išgyveno rašytojas Petras Cvirka.

Antanas A. Jonynas (E.Levin nuotr.)
Antanas A. Jonynas (E.Levin nuotr.)

- Neseniai pasirodė Arturo Jevdokimovo dokumentinis filmas „Suokalbis“ apie pastate veikusią legendinę kavinę. Filme, ko gero, parodyta tik maža dalis bohemos kasdienybės? Kas vykdavo toje kavinėje?

- Rašytojų sąjungos kavinė veikė sovietmečiu, taip pat – atgavus Nepriklausomybę. Veikia ir iki šiol. Keitėsi tik jos lankytojai ir stilius. Pavyzdžiui, sovietmečiu kavinė būdavo atvira iki penktos ar šeštos valandos ryto. Tai buvo tarsi klubas, kuriame rinkdavosi Vilniaus menininkai. Čia diskutuodavo, linksmindavosi. Sakyčiau, kad kavinė yra ryškus visų šių rūmų „veikėjas“.

- Ar galima sakyti, kad tai buvo savotiški menininkų antrieji namai?

- Taip, tam tikru metu taip buvo. Čia rašytojai ateidavo pabendrauti, vykdavo ne tik oficialūs literatūros skaitymai ar aptarimai, bet ir neformalūs susibūrimai. Rašytojai lošdavo šachmatais, šokdavo, skaitydavo knygas. Veikė toks tarsi neformalus klubas. Aišku, nestokojęs ir alkoholinio svaigulio.

- Menininkus įkvepia aplinka, kurioje jie leidžia laiką. Pavyzdžiui, apie legendinį Vilniaus restoraną „Neringa“ eilėraštį yra sukūręs Josifas Brodskis. O kaip su Rašytojų sąjungos pastatu – ar jo erdves galima atpažinti kokiame nors lietuvių kūrinyje?

- Manau, norėdami ir labai kruopščiai ieškodami, atgarsių apie šią vietą tikrai atrastume. Pavyzdžiui, rašytojo Jono Avyžiaus romanuose. Tačiau, man rodos, ši vieta buvo daugiau bendravimo ir dalinimosi savo patirtimi erdve. Įkvėpimo čia ieškota mažai. Tiesa, yra vienas mano eilėraštis, parašytas prieš gerą dešimtmetį. Toks ne visai rimtas. Vadinasi „Didysis penktadienis“:

Didysis Penktadienis rašytnamio knaipėj / girtam nugriūt nėra vietos / kur nors kampe šiaip ne taip prisitaikai / kad bent vienas būtų poetas / vienas gal ir yra / bet nei sruogos nei cvirkos / ką čia veikia pakaušusi venera / ko čia laukia mūza patvirkus / net bajoras prie pianino tik tingiai / barsto išderintas tercijas / siaučiama įnirtingai / bet iš inercijos / ir visur ilgesys kurio niekas nustelbt neįstengia / kaip ir Viešpats šiek tiek pakylėtas nuo žemės į dangų.

- Sovietmečiu Rašytojų sąjungos pastate burdavosi laisvai mąstantys, drąsiai mintis reiškiantys žmonės. Ar jie nebijodavo, kad sienos „turi ausis“, kad jų būdavo klausomasi?

- Žinoma, kaip ir kitose menininkų kavinėse Vilniuje, taip ir čia, visi buvo įsitikinę, kad sienose ar balduose prikaišiota saugumo pasiklausymo aparatūros. Juolab kad Rašytojų sąjunga „perestroikos“ ir vėliau Sąjūdžio laikais buvo vienas pagrindinių centrų sostinėje. Galima sakyti, kad Sąjūdis didele dalimi gimė tarp šių sienų, kadangi jo gretose buvo nemažai rašytojų. Jie čia ateidavo, aptardavo svarbius dokumentus, diskutuodavo politikos klausimais. Neveltui čia kabo atminimo lente, įamžinanti tuos įvykius.

- Pastatas šiais metais įtrauktas į atviros architektūros „Open House Vilnius“ programą. Greičiausiai dauguma vilniečių yra pabuvoję tik pirmo aukšto salėje, kur vyksta pagrindiniai Rašytojų sąjungos renginiai, bei kavinėje. Ką jie galės atrasti kitose pastato erdvėse?

- Be mūsų gražiosios laiptinės yra dar viena salė antrame aukšte – pirmininko kabinetas. Taip pat darbuotojų kabinetai bei didelė biblioteka, kuri užima, turbūt, tris kambarius. Ir, žinoma, minėta kavinė. Rūmuose taip pat įsikūrusi mūsų leidykla ir literatūrinio žurnalo „Metai“ redakcija. Tiesa, kuklesniame, šiauriniame korpuse.

- Pastatas keliskart buvo restauruojamas, bet įspūdingas interjeras išliko (drožiniai, gobelenai, koklinės krosnys).

- Taip, tačiau reikia pasakyti, kad remontuojami ir restauruojami buvo tik pietinis ir rytinis korpusai, kurie yra reprezentaciniai. O kiti korpusai, ypač tas, kuriame yra įsikūrusi biblioteka ir „Metų“ leidykla, šiandien yra avarinės būklės. Šios erdvės remonto nematė nuo tų laikų, kai ten buvo butai, kuriuose gyveno rašytojai. Pavyzdžiui, viename iš butų glaudėsi legendinis poetas Paulius Širvys.

- Rudenį pastate buvo filmuotas BBC serialas „Karas ir taika“, kurio kadruose matyti prabangi laiptinė. O ką paprastai įsileidžiate į Rašytojų sąjungos erdves?

- Pastate filmuojama beveik nuolatos. Pradedant reklamomis, baigiant serialais. Savo laiku čia nemažai filmuodavo Lietuvos kino studija. Kadangi tokių salių Lietuvoje, o ir pasaulyje nėra daug, užsieniečiai pastatą ypač mėgsta. Jiems čia filmuoti itin paranku, nes pigiau nei, pavyzdžiui, D. Britanijoje. Atrodo, kito mėnesio pradžioj vėl žada filmuoti...

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Scanorama" keliasi į Kauną: ką turėtų pamatyti laikinosios sostinės gyventojai? (1)

Europos šalių kino forumas „ Scanorama " ketvirtadienį persikels į Kauną, kur pristatys...

Rekomenduoja DELFI: kaip atėjus į „Scanoramą“ nepasiklysti tarp filmų

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ jau įsibėgėjo. Akys mirga nuo filmų pavadinimų,...

Aukcione Niujorke JAV tapytojo Hopperio paveikslas parduotas už beveik 92 mln. dolerių

Aukcione Niujorke žymaus XX amžiaus JAV tapytojo Edwardo Hopperio paveikslas „Chop Suey“ buvo...

Tarp kultūros įstaigų plinta informacija: valdžia planuoja muziejų jungtuves (17)

Kultūros ministerija teigia, kad kabinetuose baigiama rengti kultūros strategija iki 2030-ųjų ir...

LMTA Simfoninis orkestras kviečia į rudens koncertus

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Simfoniniam orkestrui šis ruduo ypatingas. Martyno Staškaus...

Top naujienos

Politologas Girnius: manau, kad Skvernelis nekandidatuos (445)

Politologas Kęstutis Girnius , vertindamas dvejus praėjusius šio Seimo kadencijos metus juokavo,...

Dėl laisvės kovojančio Tibeto ypatumai: du broliai dalijasi viena žmona, o šildosi kūrendami mėšlą (62)

Lietuviui pavyko nuvykti į griežtai kontroliuojamą Tibetą, nors ten laisvai keliauti draudžiama....

Britanijos vyriausybė pritarė „Brexit“ susitarimo projektui  paskelbė 585 puslapių „Brexit“ sutarties projektą, papildyta 23.22 (69)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May trečiadienį vakare paskelbė, kad jos...

Orai: ypač šals Rytų Lietuva (2)

Ketvirtadienio dieną šalyje bus dar ganėtinai šilta, tačiau artėjanti žiema apie save mums...

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (686)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

„Mirusios“ trenerių draugystės fone Valančiūnas pažvelgė į skaudžiąją NBA realybės pusę (8)

Kyle‘as Lowry ir Jonas Valančiūnas kartu sudėjus praleido net dvylika metų tobulėdami savo...

Cukriniu diabetu suserga ne tik nutukę ir pasyvūs žmonės: Aistė papasakojo, kaip 18 metų gyvena su šia liga (35)

Kas antras pasaulyje diabetu sergančiųjų žmonių nežino, kad turi šią ligą. Lietuvoje...

Kunigas savo parapijiečius šiurpino „Porsche“ automobiliu, kurį traukė įkinkyti mažamečiai vaikai (68)

Maltos Gozo salos kunigas, sukėlęs nemenką skandalą savo sprendimu po parapiją pasivažinėti...

Psichologė išskyrė 7 mąstymo įpročius, kurie nėra teisingi, bet daro įtaką mūsų savijautai (11)

Nepaisant patirčių, amžiaus ar statuso, visus žmones retkarčiais aplanko mintys, kurios ne visada...

Skandalingasis rusų milijonierius už dyką atiduoda Kurtinaičio treniruoto klubo akcijas Rusijoje paskelbtas bankrotas (4)

Skandalingais pareiškimais ir elgesiu pagarsėjęs rusų milijonierius Dmitrijus Gerasimenka...