Autorė apie kūrybą bei parodą „Fragmentuotas pasivaikščiojimas”

Gyvenu judriame, multikultūriniame, renginiais turtingame Paryžiaus mieste, tačiau savo kūrybos objektu esu pasirinkusi Lietuvos peizažą tapyboje, piešinyje ir fotografijoje. Intensyvus gyvenimas didmiestyje kelia norą nuo jo pailsėti tylioje vienumoje. Tuo metu mintyse ir iškyla Lietuvos gamtos bei kaimo vaizdai, kurie tampa visiška opozicija didmiesčio šurmuliui. Tai didelės, tuščios erdvės, buvusių apleistų pastatų siluetai. Darbuose rodau momentus iš savo pasivaikščiojimų po man brangias vietas Lietuvoje, kurias aš pažįstu nuo savo vaikystės. Į šias vietas sugrįžtu du tris kartus per metus - tai susitikimas tarp mano dabartinio suaugusio žmogaus žvilgsnio ir vietovės, kokia ji yra dabartyje. Šis susitikimas yra prisisunkęs mano prisiminimų ir sentimentų, išprovokuotų vaikystės įspūdžių. Taip gimė keletas tapybos darbų ciklų: „Rūkanota vasara“, „Atsiminimai“, „Žiema be sniego“, „Fragmentuotas pasivaikščiojimas“, „Sugrįžimas vėl“.

Lietuvos peizažas – paprastas, plokščias, tuščias, išsitęsusios erdvės su ežerais ir miškais, reta, bei nematoma gyvūnija, pastatai, apleistos konstrukcijos ir kaimai, nebegyvenami namai ir trobos, palikti niekam nebereikalingi daiktai. Šiame paprastume ir slypi visas grožis bei stiprybė: keletas tiesių linijų – stulpai, medžių kamienai, kvadratas ar elipsė - tai ežeras, trikampis - apleistos trobos stogas, besidriekiantis kelias per laukus, horizonte miško linija, danguje keletas minkštų debesų.

Mano darbas yra intymiai susijęs su nostalgija ir tuo pačiu su sentimentais, kuriuos sukelia savo šalies, krašto ilgesys, kai tu būni kažkur labai toli, ar tiesiog nutolęs.

Žiūrovas per mano tapybos darbus bei piešinius vaikščioja po mano vidinius peizažus, kurie varijuoja savo forma, atstumais bei sava atmosfera.

Aš bandau su nedaug priemonių ir detalių išreikšti erdvę ir atmosferą. Prieš išvažiuodama studijuoti į Paryžių, Lietuvoje baigiau M. K. Čiurlionio menų mokyklą, metus mokiausi Vilniaus Dailės Akademijoje, šiose mokyklose įgijau tvirtą akademinę bazę, kurią saikingai naudoju savo kūryboje. Perspektyvos ir akademinio piešimo žinojimas leidžia man sukurti tūrį bei erdvę, naudojant paprastus, abstrakčius, kartais pasikartojančius teptuko judesius..

Aš dažniausiai dirbu su pirmu tapybos sluoksniu, šitai man leidžia išsaugoti baltos drobės persišvietimą, kuris sukuria šviesą mano tapybos darbuose.

Kūrybinė biografija:

Gimiau 1987 Spalio 6 dieną, Kaune. Nuo ankstyvos vaikystės lankiau dailės mokyklas: Kauno Dailės gimnazija (1998-1999), M. K. Čiurlionio menų mokykla (1999-2006). Besimokydama dalyvaudavau įvairiuose meno konkursuose. 2006 metais su trumpametražiu video darbu „Anatomijos pamoka” patekau į “Pravda” vienos minutės kino festivalį. Baigusi vidurinę mokyklą įstojau į Vilniaus Dailės Akademiją (2006-2007), kur metus studijavau freską-mozaiką. Nuo 2007 metų tęsiau mokslus privačioje Paryžiaus dailės mokykloje “Prep’art” (2007-2008). 2008 metais įstojau į Paryžiaus dailės akademiją (Ecole Nationale Supérieure Des Beaux-Arts de Paris-l’ENSBA), kurią šiemet baigiau. Bakalauro diplomą apsigyniau 2011, 2013 metais apsigyniau Magistro diplomą. Dirbu Lietuvos peizažo tema, kuri atsispindi visuose mano tapybos darbuose. Tapybos technika yra aliejus. Per studijų metus Paryžiaus akademijoje surengiau penkias asmenines tapybos darbų parodas, aktyviai dalyvavau kolektyvinėse parodose Paryžiuje ir Lietuvoje. 2011 metais Paryžiuje atlikau praktiką eksperimentinio kino meno galerijoje “The Film Gallery”, kuri bendradarbiauja su eksperimentinio kino menininku Jonu Meku. 2013 metais laimėjau Jaunojo tapytojo prizą. 2014 metais sugrįžau gyventi ir kurti Lietuvoje. Paroda „Fragmentuotas pasivaikščiojimas” yra pirmoji asmeninė mano tapybos darbų paroda Lietuvoje. Ateities planai – paroda Danijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (35)