Pagrindinė ekspozicijos dalis skirta Baltijos keliui - 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykusiai masinei trijų Baltijos tautų demonstracijai. Tą dieną, minint Molotovo - Ribetropo slaptųjų protokolų metines, gyvoji grandinė nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino, apjungdama apie 2 milijonus žmonių, siekusių perduoti pasauliui žinią apie savo nesitaikstymą su agresyvių režimų vykdoma politika. Ši lietuvių, latvių ir estų taiki demonstracija buvo demokratinio apsisprendimo triumfas Rytų Baltijos pakrantėje.
Atidarydamas parodą, Lietuvos ambasadorius Japonijoje Dainius Kamaitis pažymėjo, kad „Baltijos kelias“, įvykęs anksčiau, nei griuvo Berlyno siena, paspartino visos sovietinės sistemos žlugimo procesą. Baltijos kelias tapo vienu reikšmingiausių Vidurio ir Rytų Europos laisvėjimo simbolių, o 2009 m. liepos 30 d. buvo pelnytai įtrauktas į UNESCO Pasaulio atminties registrą.
Paroda „Žinia pasauliui. Baltijos kelias: po 20 metų“ buvo pristatyta, bendradarbiaujant su Latvijos ir Estijos ambasadomis Japonijoje bei Goethe insititutu Tokijuje. Tą patį vakarą Goethe institute vyko ir kiti Europos demokratizacijos ir Berlyno sienos griuvimo 20-mečio minėjimo renginiai – paskirtasis Vokietijos ambasadorius Volkeris Stanzelis skaitė pranešimą apie istorinius įvykius Europoje prieš 20 metų.
Buvo eksponuojamos Vokietijos istorinės fotografijos paroda ir politinių karikatūrų iš Bulgarijos Gabrovo Humoro ir satyros muziejaus rinkinių paroda, o taip pat Lenkijos ambasados parengta skaidrių projekcija „Viskas prasidėjo Lenkijoje“ apie „Solidarumo“ judėjimą. Šventinį vakarą skambėjo Europos šalių, įskaitant ir Lietuvos, populiarioji ir roko muzika.
Paroda veiks iki lapkričio 15 d., o vėliau bus perkelta į Aoyama Gakuin universitetą Tokijuje.
