aA
Abrahamui Brody – tik 25-eri, tačiau jaunas ir talentingas smuikininkas jau sulaukė išskirtinio pasaulio kritikų pripažinimo. A. Brody ne tik virtuoziškai valdo instrumentą, tačiau ir dainuoja lietuviškai. Nedaugelis Lietuvoje žino, dėl kokios priežasties jaunas amerikietis jau kelerius metus vis grįžta į Vilnių. Netikėtas apsilankymas Lietuvoje jauno vyro gyvenimą ir kūrybą apvertė aukštyn kojomis.
Abrahamas Brody
© Asmeninis archyvas

A. Brody apie Lietuvą kalba itin entuziastingai. Smuikininkas jau ne pirmus metus gilinasi į lietuvių liaudies muziką, kurioje atranda tai, kas, anot pačio muzikanto, vakaruose jau seniai prarasta.

– Kaip atradai lietuvių liaudies muziką? Kas joje slypi tokio, ko nerandi kitose kultūrose?

– Nors žinojau, kad mano šaknys Lietuvoje, niekada nedrįsau čia apsilankyti, o apie lietuvišką kultūrą tuo metu žinojau nedaug. Pirmą kartą į Lietuvą atvykau su akordionistu Martynu Levickiu. Ši šalis man atėmė amą. Pajutau labai stiprų ryšį, tarsi būčiau sugrįžęs namo.

Netrukus atradau vis daugiau ir daugiau draugų. Mane stebino, kaip prie vakarienės susirinkę jauni žmonės visada anksčiau ar vėliau kartu uždainuoja. Buvau apstulbęs, kaip bendra daina, tradicijos, tautinis paveldas suartina žmones. Mane pakerėjo dainų harmonija ir supratau, kad turiu sužinoti geriau. Taip pradėjau gilintis į folklorinę lietuvių muziką.

Abrahamas Brody
Abrahamas Brody
© Asmeninis archyvas

– Koks tavo kūrybos procesas? Įkvėpimo semiesi lietuvių folklorinėje muzikoje, tradicijose. Kaip visa tai sugebi perteikti moderniai ir aktualiai šiuolaikiniam klausytojui?

– Jei atvirai, mano kūrybinis procesas priklauso nuo konkrečios situacijos. Kai kurių dainų, kurias atlieku scenoje, mane išmokė draugai lietuviai, kitas radau senuose archyvų įrašuose, dar kiti kūriniai įkvėpti tradicinių sutartinių.

Ne visada galiu pasakyti, kodėl viena ar kita tradicinė daina patraukė mano dėmesį – tarsi užsimezga ypatingas ryšys. Tai gali būti melodija, atlikimo būdas ar bet kuris kitas bruožas, kuris mane patraukia ir aš suprantu, kad turiu šią dainą nedelsiant išmokti.

Tuomet prasideda dainos aranžavimas, kuris vyksta naudojant vokalą, smuiką, indiškąją Shruti dėžutę, elektroninius ir kitus instrumentus. Šiuolaikinės interpretacijos gimsta jungiant klasikinėje smuiko mokykloje gautus įgūdžius, žinias, gautas tyrinėjant įvairių kultūrų muziką ir protėvių, kurių kraujas teka mano venomis, palikimą.

Man svarbu, kad nors mano interpretacijos ir šiuolaikinės, kūrinyje jaustųsi pagarba orginaliai tradicinei dainai. Taip pat tikiu, kad muzika natūraliai vystosi ir auga. Procesas labai panašus į tai, kaip ta pati liaudies daina skirtinguose Dzūkijos kaimuose turi vis kitokį skambesį.

– Atlikdamas savo kurtus kūrinius ne tik groji smuiku, tačiau ir dainuoji lietuviškai. Kaip gimė ši idėja? Kodėl svarbu emociją perteikti ne tik smuiku, bet ir vokalu?

– Klasikinę muziką studijavau visa gyvenimą, tačiau ilgainiui griežti rėmai ir taisyklės pradėjo riboti ir varžyti mano kūrybą. Jutau didžiulį norą pats kurti muziką, eksperimentuoti su aranžuotėmis, skirtingais stiliais. Pradėjęs kurti savo muziką, pajutau didžiulę laisvę.

Tuo tarpu kelias į vokalą buvo sudėtingesnis. Būdamas jaunesnis dainuoti labai nemėgau. Tačiau studijuodamas pastebėjau, kad vis dažniau ir dažniau daina tampa mano pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu. Dainavimas man padėjo atverti platesnius kūrybos horizontus bei įgyti pasitikėjimo.

Supratau, kad tai, kas mane traukia, yra žmogaus balso galia. Joks kitas instrumentas negali taip klausytojui perduoti giliausių emocijų, kaip vokalas. Klausantis folklorinių dainų tarsi paliečiama žmogaus siela, perduodama šimtmečius kaupta protėvių išmintis. Būtent tai noriu perteikti ir savo kūryboje.

Pradėjęs gilintis į folklorinę muziką sulaukiau didžiulio klausytojų ir kritikų palaikymo. Mane tai labai sujaudino ir paskatino. Dabar tai yra viso, ką darau ir myliu pagrindas. Įkvėpimo kūrybai semiuosi ne tik iš lietuvių, tačiau ir kitų tautų folklorinės muzikos. Domiuosi serbiškomis, ukrainietiškomis, artimųjų rytų, Pietų Amerikos tradicinėmis dainomis.

– Kovo 4 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje rengi koncertą „Iš turtingos tamsios žemės“. Kuo šis renginys bus ypatingas?

Nors Lietuvoje pasirodyti teko jau ne kartą – esu grojęs Kristupo festivalyje, atlikęs kartu su Marina Abramovic kurtą performancą „Smuikininkas yra čia“ Vilniaus Vartų galerijoje, tačiau koncertas Šv. Kortynos bažnyčioje bus išskirtinis. Pirmą kartą Lietuvos klausytojams pristatysiu savo kurtus, lietuvių liaudies dainų įkvėptus kūrinius. Bus tikrai idomu pamatyti, kaip juos sutiks klausytojai.

Abrahamas Brody
Abrahamas Brody
© Asmeninis archyvas

Visuose savo koncertuose muzikos pagalba bandau klausytojus perkelti į kitą dvasinį lygmenį. Mano didžiausias tikslas – kad klausytojai panirtų į save ir prisimintų savo šaknis.

Koncerto metu taip pat pristatysiu savo bendradarbiavimą su Lietuvoje žinomais muzikantais. Scenoje prisijungs ansamblis „Trys keturiose“ su kuriuo esame sukūrę daug gražių kūrinių. Su šiuo ansambliu taip pat kartu esame koncertavę Barbican menų centre Londone, kur sulaukėme didžiulio palaikymo. Taip pat koncerto metu apsilankys ir dar viena ypatinga viešnia, tačiau kol kas negaliu atskleisti paslapties šydo.

Rodydamas meilę lietuvių muzikai noriu priminti, kokia ji yra gili ir nuostabi. Svarbu jos nepamiršti ir vertinti. Šiais laikais viskas globalu, nyksta ribos tarp šalių ir tradicijų. Nesakau, kad tai yra blogai, tačiau labai lengva prarasti identitetą, kuris yra svarbi kiekvieno žmogaus dalis.

– Su skaitytojais daliniesi prieš kelias dienas Vilniuje sukurtu muzikiniu klipu. Video skamba tavo vienos populiariausių lietuviškų dainų „Rūta žalioji“ interpretacija. Kodėl būtent ši daina?

– Dainoje laukiama ryto, santuokos, kito gyvenimo etapo. Aš šią dainą interpretuoju kaip pasikeitimą, gyvenimo virsmą, judėjimą pirmyn.

Visą šią emociją norėjau perteikti dainoje ir vaizdo klipe, kuriame ankstų rytą palieku savo namus, pasisemiu įkvėpimo gamtoje, vaikštau senamiesčio gatvėmis, kelionė mane veda į Šv. Kotrynos bažnyčią, kur kovo 4 d. grosiu klausytojams.

Tai tarsi pasivaikščiojimas senomis Vilniaus gatvėmis užsisvajojus, tačiau jis turi tikslą, jis mane veda pirmyn į kūrybą, pirmyn pas klausytojus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Scanoramoje“ įvyko pirmoji lietuviška premjera – žiūrovai rinkosi į filmą „Išeiti iš namų“

Pirmadienio vakarą į „Scanoramą“ rinkosi kelionėms neabejingi žiūrovai. Festivalyje buvo...

„Scanorama" įsibėgėja: ko nepraleisti antrąją festivalio savaitę

Europos šalių kino forumas „ Scanorama ", startavęs lapkričio 8 d. ir pirmąjį savaitgalį...

Šiaurės Airijos paplūdimį papuošė Pirmojo pasaulinio karo kario portretas

Ne vienas Jungtinės Karalystės paplūdimys sekmadienį pasipuošė iš smėlio sukurtais Pirmojo...

„Scanoramoje“ – išskirtinė „Šaltojo karo“ premjera

Lapkričio 10-osios vakarą „Scanoramoje" įvyko lenkų kino režisieriaus Pawelo Pawlikowskio filmo...

Muziką, poeziją ir fotografiją apjungiantis leidinys „Ant vėjo sparnų" (1)

Knygą „Ant vėjo sparnų" pristatę jos autoriai siūlė pasinerti į muzikos garsų, fotografijos...

Top naujienos

Nausėda ėmė piešti niūrius scenarijus: jei taip toliau – valstybė ateities neturi (500)

Galimas kandidatas prezidento rinkimuose Gitanas Nausėda šiandieną pristatė savo programines...

Lietuvis pasidalijo atrasta pigių kelionių schema: aplink pasaulį per dvi savaites už juokingai mažą sumą (55)

„Aplink pasaulį per 14 dienų“. Skamba neįtikėtinai? Taip pasirodė ir mums, kai gavome taip...

Buvusių alkoholikų nėra: devintą abstinencijos mėnesį dantimis bandė atidaryti butelį (42)

„Devintą abstinencijos mėnesį laikiau butelį rankose. Buvau išsekusi fiziškai, o psichologinė...

Orai: laukia labai žvarbi ir permaininga savaitė (1)

Skaičiuojant paskutines savaites iki kalendorinės žiemos pradžios, teks susitaikyti ne tik su...

Neeilinį sezoną su Jasaičiu prisiminęs Kalnietis mėgaujasi šansais Parkerio klube (3)

Europos taurės šeštojo turo rungtynėse C grupėje antradienį Liono-Vilerbano „Asvel“ su Mantu...

Gavo baudą už stovėjimą, bet kai paprašė nuotraukų, išgirdo absurdišką pasiūlymą (146)

Gaunate baudą už tai, kad pažeidėte kelių eismo taisykles ( KET ), tačiau ką tiksliai padarėte...

Suomija įtaria Rusiją panaudojus slaptą ginklą: buvo kilusi grėsmė paprastų žmonių saugumui (280)

Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipila teigia, kad per pastarąsias NATO pratybas...

Ušackas įvardijo galimus prezidentus: Šimonytė ir tas žmogus, kurį parems Karbauskis (172)

Pirmadienį oficialiai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija. Tiesa, tai tik metas procedūroms –...

„Naktinės Personos” stabdo veiklą ir atsisveikina su gerbėjais (25)

Po keturių metų aktyvios veiklos, grupė Naktinės Personos taria “sudie” savo ištikimiausiems...

Po pergalės Šaras pasidžiaugė ir 17-mečiu „Žalgirio“ talentu: smagu už Roką (11)

Alytuje „Betsafe-LKL“ rungtynėse pirmadienį intriga gyvavo tik pirmose mačo minutėse. Pirmame...