Vieni iš tokių profesionalų, kurie sės prie vieno diskusijų stalo - tai Ingrida Šimonytė, Rytas Staselis, Jonas Čičinskas.
Būtent šis forumas, moderuojamas Ramūno Vilpišausko, laukia visų, kam įdomi tema „Apie eurą ir litą be emocijų“ vasario 22 d., penktadienį, 18 val.
Savo sausakimšame kalendoriuje maloniai randa penkias minutes ir į kelis klausimus atsako Ingrida Šimonytė:
- Kaip manote, kokia auditorija susirinks paklausyti apie „Eurą ir litą be emocijų“, kai turime omenyje du dalykus: tai kontekstas – Vilniaus knygų mugė (pabrėžiame „knygų“) ir pagrindinė mugės tema – paaugliai ir jaunimas?
- Kalbėsime apie Lietuvos vietą globaliame finansų pasaulyje. Tai turi būti įdomu ir jaunimui, kuris jau yra Pasaulio piliečiai, ir vyresniems aktyviems žmonėms, ypač tiems, kurie skaito ir domisi ekonomikos aktualijomis, ir skeptikams ar senjorams, kurie dažnai baiminasi pokyčių.
- Kokia pagrindinė Jūsų diskusijos žinutė?
- Pagrindinė žinutė, matyt, yra ta, kad eurą, kaip ir kitą dažną reiškinį, įvykį ar žmogų tikrai sunku vertinti vienareikšmiškai. Visgi, jo negalima vertinti buitinėmis klišėmis apie pabrangusį laikraštį, kurias dažnai girdime viešumoje.
- Ir baigiant apie finansus, bet pradedant apie knygas: be kokios knygos Jums gyventi būtų liūdniau ir kaip manote, ar Lietuvoje knygos yra brangios, ar pigios?
- Būčiau daug netekusi, jeigu pasaulyje nebūtų knygos apie Šaunųjį kareivį Šveiką. Žinoma, jeigu jos nebūtų, tai ir nežinočiau, ko esu netekusi, bet tai knyga, kuri padėjo išlaikyti blaivų ir lengvai ironišką požiūrį į pačius sunkiausius dalykus. Knygos Lietuvoje, deja, brangios. Iš dalies tą, matyt, galima paaiškinti maža rinka, todėl ir PVM lengvatos niekuo čia nepadeda.
- Ką skaitėte, kai buvote paauglė?
- Viską – istorinius, nuotykių romanus, literatūros klasiką. Vasaromis skaitydavau iki keturių ryto. Nuo to laiko nešioju akinius...
- Ką skaitote prieš užmigdama?...
- Dabar daugiausia skaitau įvairias knygas apie Didžiąją recesiją, t.y. pastarąją pasaulinę krizę. Bet neseniai perskaičiau ir K. Sabaliauskaitės naująją knygą, kurią rekomendavo knygyne.
- O ką – per atostogas?
- Per pastarąsias skaičiau knygą apie visą Keinso ir Hayeko gyvenimą trukusį ir tokiau tebetrunkantį ginčą tarp skirtingų ekonomikos mokyklų. Neieškau kažkokios ypatingai lengvos lektūros atostogoms, skaitau, kas „užkimba“. Per vienas atostogas esu perskaičiusi T. Snyderio „Kruvinąsias žemes“, o per kitas galiu vėl skaityti „Pepę Ilgakojinę“.
- Aristotelis sakė: „Gera ta knyga, kurioje autorius dėsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia“. Ar pritariate?
- Jeigu knygą perskaičius nesi nusivylęs, vadinasi, kažkas joje yra „kaip reikia“.
- Jei taip, tai kokios „vien tik tai“ knygos ieškosite jau šį savaitgalį?
- Eiti į Knygų mugę turint tikslą kažką konkretaus įsigyti man dar niekada nepavyko. Ir pernai, ir užpernai nusipirkau po metrą knygų... Per metus tą stirtą suvartoju. Ir vėl nusiperku naują.
