Visai neseniai tėvu tapęs operos solistas Rafailas Karpis jau ruošiasi rugsėjo 25, 27, 28 d. „Jono ir Gretos“ premjeroms. Jaunimui skirtą operą kurs jaunoji Vilnius City Operos karta, kurios dalimi jaučiasi ir R. Karpis. Ištrūkęs iš nesibaigiančių repeticijų ir skubėdamas grįžti į tėvystės džiaugsmų pripildytus namus, Rafailas pasidalino naujausiais savo įspūdžiais.
Rafailas Karpis
© Asmeninio archyvo nuotr.

– Visų pirma – sveikinimai! Kaip gyvena jaunieji tėvai?

– Valio! Visko daug ir viskas gerai. Viskas praėjo sklandžiai, - mes labai džiaugiamės.

Dabar patiriu daug įdomių, net nepaaiškinamų emocijų. Tai - visiškai nenusakoma, gal vėliau bus aiškiau. Atrodo, kad viską teoriškai žinai, matai procesą, bet kai pirmą kartą paėmiau Rachelę ant savo rankų, - tai yra tikras stebuklas... Tam niekada nepasiruoši. Bet džiugu, kad tuo pačiu viskas klostosi labai ramiai.

– Galbūt ne veltui pirmasis spektaklis – jaunesnei auditorijai?

– Skambėtų kiek juokingai, jei sakytume, kad po vaiko gimimo pirmas sukurtas vaidmuo buvo Raganos - Vampyro. Be to, „Jonas ir Greta“ bus spektaklis jaunimui. Ne kūdikiams, net ne vaikams.

Bet yra kas pasikeitė mano mąstyme, ką jau dabar jaučiu artėjant pirmam pastatymui. Atsiradus didžiulei atsakomybei ir džiaugsmui, atsirado ir akstinas viską, ką gyvenime darai, daryti dar geriau, - kartelę iškelti dar aukščiau. Darbe norisi viską daryti kuo profesionaliau. Tai – puikus impulsas eiti pirmyn.

– Kaip prabėgo vasara? Ar daug laiko skyrei vaiko laukimui, ar atvirkščiai – dirbai?

– Buvo daug koncertų, gastrolės. Negalėjau visą laiką būti su žmona. Bet ji puikiai laikėsi ir visą laiką jautėsi gerai. Diana – tikra šaunuolė. Iki pat vaiko gimimo ji puikiausiai tvarkėsi su kasdiene buitim ir dar daugiau.

Per tą laiką buvau išvykęs į Sankt Peterburgą, kur vyko „Eugenijaus Onegino“ pastatymas, režisierius - Vilniuje dirbęs Vasilijus Barchatovas. Šiame pastatyme dirbome kartu su Asmik Grigorian. Nos tai buvo perstatymas LNOBT vykusio spektaklio, bet tiek kai kurie personažai, tiek detalės šiek kiek skyrėsi.

Dirbti buvo iš tiesų įdomu, visi aplinkui buvo tikri profesionalai ir labai malonūs žmonės. Dirbome su puikiu dirgentu Vasilijumi Petrenko. Tai – jau trečias mano „Oneginas“, įskaičiuojant ir „bohemiečių“ pastatymą.

Taip pat vasarą buvo nemažai koncertų su individualia ar žydiškų dainų programomis ir Klaipėdos kameriniu orkestru.

– Kada sužinojai, jog šį rudenį vyks „Jono ir Gretos“ premjera?

– Kad spektaklis yra planuojamas, žinojau jau balandžio ar gegužės mėnesį, bet ilgą laiką buvo labai neaiškūs mano paties grafikai. Vis dėlto liepos mėnesį viskas susidėliojo, - tada sužinojau ir labai apsidžiaugiau, kad galėsiu dalyvauti.

Visada yra smagu dirbti su gera ir patikrinta komanda. Juolab, kad dirbsiu su žmonėmis, su kuriais mane sieja ne tik bendras darbas, bet ir draugystė. Juk mes visi kartu pradėjome savo menininkų kelius, eame to paties amžiaus. Su režisieriumi Gediminu Šeduikiu net ir prie bohemiečių prisijungėme to paties spektaklio „Užburtoji fleita“ pastatymo metu.

– Ką pirmą kartą pagalvojai, sužinojęs, kad bus statoma būtent ši opera?

– Oi, labai smagu, nežinau ar pasakojau kada Daliai Ibelhauptaitei ar Gediminui, bet žinojau, kad turėsiu visiems papasakoti šią istoriją! Vaikystėje dalyvavau šio spektaklio pastatyme LNOBT, dainavau vaikų chore ir už ilgą liežuvį bei nepraustą burną buvau išvytas iš scenos...

Beje, tuomet mūsų chorą ruošė iki šiandien bohemiečių spektakliuose itin ryškus choristas – Alfredas Celiešius, savo vaidmenimis visuomet išsiskiriantis iš minios.

Taigi, buvo taip, kad scenoje turėjome būti užsimerkę, o aš užsimerkęs stovėdavau jau užkulisiuose, - maniau, kad tai yra labai teisinga. Staiga pro šalį prabėgo viena mergina angelo kostiumu ir užkabino mano ranką, nes vėlavo į sceną. Aš kažką leptelėjau, už ką ir buvau išvarytas... Taigi, žinojau, kad būtinai papasakosiu šią istoriją: „Jonukas ir Gretutė“ pirmas profesionalus spektaklis, kuriame aš taip ir nesuvaidinau.

Pirmasis profesionalus dėl to, kad saviveikliniuose spektakliuose dalyvavau jau žymiai anksčiau. Mano mama dirbo A. Mickevičiaus bibliotekoje, ir jos šaunios kolegės švenčių proga visuomet organizuodavo vaidinimus. Atsimenu, kartą mano mama mane atsivedė ir pasakė: kai teta tave atsives į kambarį, porą kartų iššauk (turėjau žaislinį šautuvą) ir tada parodyk dėdei liežuvį... Matyt kokią nors itališką šeimos istoriją jie tuomet vaidino (juokiasi).

 – Ar daug prisimeni iš senojo operos pastatymo?

 – Iš tiesų ne. Na, vertėtų paminėti, kad tuomet vaikų chore dainavo ir Asmik Grigorian. Atsimenu porą solisčių, bet gana blankiai, matyt dėl to, kad turėjome scenoje būti užsimerkę.
Bet labai gerai atsimenu, kad tuomet, kaip ir VCO pastatyme, tėvo partiją dainavo Arūnas Malikėnas. Jis – vienas geriausių mano scenos partnerių, su kuriuo esame sukūrę nemažai puikių vaidmenų, mus dažnai „suporuoja“ į duetą.

Apie pačią operą... Kai dabar atsiverčiau natas prisiminiau nedaug, galbūt uvertiūrą, pagrindinę melodiją ir vaikų chorą. E. Humperdincko muzika – labai smagi, įdomi. Tikrai nepasakytum, kad tai – vaikiška opera. Tai - tikras vokiečių romantizmas, dažnai primenantis R. Wagnerio muziką. Pirmąją „Jonuko ir Gretutės“ premjerą dirigavo R. Štrausas, kuriam ši muzika buvo artima. Tai – rimtas kūrinys. Visai kitoks, nei dažnai įsivaizduoami vaikams ir jaunimui skirti paprastų melodijų ir ritmikos kūriniai.

 – Kokią šiandien matai spektaklio viziją?

 – Kol kas sunku pasakyti. Bet idėja mano personažui, - ragana tampa šiuolaikiniu vampyru - yra labai įdomi, netikėta. Tuo pačiu aš matau, kad kol kas man viskas „limpa“, atrodo logiška.
Režisierius turi savo viziją, o aš esu molis jo rankose. Visuomet stengiuosi kuo geriau suprasti režisieriaus idėją ir užduodu labai daug klausimų tam, kad viskas būtų logiška ir pateisinta.

 – Jau matavaisi kostiumą, kokie įspūdžiai?

 – Puikiai! Kostiumas man labai patinka. Manau, kad kostiumų dailininkė Eglė Čekanavičiūtė labai įdomiai mato tai, ko jos prašo. Tikiu, kad tai patinka ir režisieriui. Pastebėjau, kad ji sugeba iš pažiūros paparastą kostiumą pakeisti vos keliomis detalėmis ir išgauti įdomų bei savitą braižą su labai įdomiu akcentu. Apskritai, - visa komanda yra labai smagi, jaunatviška ir išradinga.

 – Kas šiame darbe, tavo nuomone, bus sunkiausia?

 – Spektaklis jaunimui – sudėtinga užduotis režisieriui. Atrodo, kad operos siužetas yra labai pasakiškas, besitaikantis į jaunesnę amžiaus grupę, bet muzika yra labai intelektuali, rimta ir solidi. Apskritai, manau, kad opera jaunimui – drąsus žingsnis. Ir nauja, šiuolaikinė istorijos interpretacija būtent ir gali pritraukti jaunimą.

Iš tiesų, šiandien, skirtingai nuo senojo požiūrio, visiems labai gerai žinomos pasakos yra dažnai interpretuojamos kaip vyresniems skirtos istorijos. Skirtumas tik tas, kad, tarkime, kine tą daryti lengviau, nei operoje, kur yra ne tik siužetas, bet ir visa muzikinė dalis.

 – Pats esi nemažai dalyvavęs miuzikluose, skirtuose vaikams. Kaip manai, kokia bendra pastaba galiotų kuriant ir vaikams, ir jaunimui skirtus spektaklius?

 – Manau, kad visuomet svarbiausia yra kalbėtis su jaunesniu žmogumi kaip su tau lygiu, nenuvertinant jo suvokimo galimybių. Manau, „Jonui ir Gretai“ bus svarbu pastebėti jaunimo išradingumą ir sugebėjimą nepasimesti net ir kritinėse situacijose. Žinau ir tikiu, jog Gedimino spektaklis bus tas, kuriame galėsime išvysti tikrų panašumų su šiandieniniu pasauliu ir paauglių realybe.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mirė knygos „Metai Provanse“ autorius Peteris Mayle`as (4)

Sulaukęs 78 metų amžiaus, mirė knyga „Metai Provanse“ (A Year in Provence) išgarsėjęs...

Marijampolė kviečia į kultūros sostinės renginius (8)

Šeštadienį Marijampolė pradės kultūros sostinės metus. Jų programoje „Laikas keičiasi ir...

Saulės trūkumą Londone bandoma kompensuoti šviesų festivaliu (1)

Gūdžios žiemiškos Londono naktys ir vakarai nuo ketvirtadienio trumpam nebebus tokie niūrūs –...

Anomalija sostinėje: šioje vietoje naktis prasideda vidurdienį

Vidurinės kartos (vos neparašiau – vidurdienio) menininkė E. Gineitytė sugrįžta į akademijos...

Suprasti klaidą užtruko 20 metų: vis tikėjome, kad Lietuvoje situacija bus palankesnė

„Jei paimtume pavyzdžiu Niujorką ir visas Lietuvos galerijas sutelktume vienoje gatvėje, greitai...

Top naujienos

Vienos kraupiausių žudynių istorijoje: odekolono vonios – vienintelis būdas atsikratyti kraujo dvoko (122)

„Degtinę, kaip patys suprantate, maukdavo iki sąmonės netekimo. Sakykite, ką norite, bet darbas...

Šalis su 4 500 eurų vidutine alga stebina kainomis (52)

Nors Šveicarijos vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra didesnis nei Lietuvoje kone 7 kartus, kai...

Šaltis smogs kaip reikiant: –15 laipsnių bus ne riba (13)

Žiemos gerbėjai gali džiūgauti, nes sniegu ir žiemišku šaltuku dar kurį laiką tikrai...

Baikerio Kilkaus nužudymu įtariamas Baltrūnas griebėsi naujos taktikos (386)

Prieš daugiau kaip tris mėnesius mįslingai dingusio baikerio Aivaro Kilkaus tyčiniu nužudymu...

Gyvai / Lemtingasis 13-asis Dakaro etapas: lietuviai artėja link finišo krito dalis lyderių (478)

Paprastai 13-asis Dakaro ralio etapas vadinamas lemtinguoju, mat jame sportininkai galutinai...

Papasakojo, kas Kaune dedasi vakarais: be dujų balionėlio į gatvę nekelia kojos (467)

„Apie 22 val. laukiau autobuso ir telefonu kalbėjau su drauge. Stotelėje sėdėjęs aiškiai...

„AX Armani“ su naudingais lietuviais paskutinę sekundę triumfavo Vitorijoje, CSKA paėmė „Pao“ tvirtovę „Real“ krito Malagoje (5)

Viena autsaiderių Milano „AX Armani“ (6/13) Eurolygoje iškovojo antrąją pergalę iš eilės....

Nesušalkite! 6 pozos, tinkamos seksui po antklode (42)

Neatsisakykite meilės žaidimų vien dėl to, kad kambaryje yra vėsu.

Kaip buvo „taisoma“ nomenklatūrininkų sveikata (161)

Dažnas vyresnio amžiaus skaitytojas atsimena sovietmečiu sklidusius gandus apie tai, kad įtakingus...

Brolių Ballų vardu reklamuoja šakočius (54)

Kai buvo paskelbta, kad į Lietuvą atvyks krepšininkų Ballų šeima, netruko pasipilti prognozės,...