Vyriausybės Kultūros ir meno premija apdovanotas kino dailininkas (2008 m. „Sidabrinės gervės“ statulėlė už geriausią dailininko darbą A.Puipos filme „Nuodėmės užkalbėjimas“) ir tapytojas Galius Kličius po ilgų kinui atiduotų metų grįžo prie molberto. Kolektyvinę ir dinamišką kūrybą natūraliai pakeitė individuali ir koncentruota.
Galius Kličius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Oficialiai esate pristatomas kaip kino dailininkas. Kaip pats apibūdintumėte savo profesiją?

Dirbu ne tik su kinu: imuosi taip pat ir teatro. Bet, bandydamas kalbėti paprasčiausiomis frazėmis, galiu apibendrinti: tai, ką tu matai ekrane, yra dailininko darbas, tai, kaip tu matai, – operatoriaus reikalas, o visi kiti vaidybos ir siužeto niuansai – režisieriaus sprendimai. Visa tai – visiškai kolektyvinis menas. Negali būti individualistas: būtinas susiklausymas, susikalbėjimas, tik tuomet darbas vyks sklandžiai.

Peršasi išvada, kad kino dailininko menas priklauso nuo kitų asmenų.

Be abejonės! Pirmiausia skaitai scenarijų. Toliau rašai vadinamąsias lokacijas – mąstai apie filmavimo vietą. Čia jau gali rinktis iš natūros, interjerų ir eksterjerų. Vėliau sprendi, kuriuose kraštuose vyks veiksmas (sovietmečiu būdavo itin daug kelionių, dabar – kiek mažiau dėl lėšų stygiaus).

Sėdi į mašiną su kūrėjų komanda ir keliauji po įvairiausias vietas, ieškodamas tinkamos terpės statymui. Labai gaila, kad nebeturime Lietuvos kino studijos. Tai buvo itin didelis palengvinimas kūrimui – vien pastatyti reikiamus paviljonus būdavo daug paprasčiau...

Susidaro vaizdas, kad dailininkas kine turi visišką sprendimų laisvę!

Laisvę riboja tik scenarijus ir režisierius. O ir scenarijų režisieriaus vaizduotė dažnai smarkokai pakeičia... Kiekvienas kūrėjas turi savo matymo tašką. Tarkim, nuostabus režisierius Almantas Grikevičius labai nuodugniai analizuodavo statymą, labai giliai kapstydavosi... Iki šiol manau, kad nė vienas režisierius nemoka taip subtiliai dirbti su aktoriais, kaip mokėjo jis.

Algimantas Puipa – jau kitokio pobūdžio kūrėjas: jis – fantazijos žmogus, kuri gali jį nunešti pievom ir laukais... Šitokia laki vaizduotė jam kyšteli nuostabių idėjų, kurios dažnai tiesiog nebeišsitenka scenarijuje!

Kokių tik nebūdavo nutikimų filmuojant... Kelionės po apsemtą Rusnę bandant imituoti pokario metus, milžiniško atramos punkto statybos iš tikros medienos ūkininkų laukuose – žmonės negalėjo net bulvių pasisėti. Šitiek teritorijos turėjome naudoti filmo gaminimui! Susitarėme su gyventojais, kad bulvėmis ir atiduosime šitą „skolą“, bet – likimo ironija! – tais metais kaip tik buvo kone menkiausias bulvių derlius... Teko skolą likviduoti „kombikormo“ maišais...

Ar kino dailininko darbą galėtume pa­vadinti savotišku žvilgsniu į ateitį? Scenarijus lyg ir sukurtas, bet gali būti koreguojamas, o dailininkas savo pirštais gamina būsimą produktą...

Taip, scenarijus per kūrimo eigą gali kisti, tačiau nedaug. Pasitaiko įvairiausių niuansų... O dailininko ir režisieriaus darbas – kolektyvinis, tad tą ateitį kuriame visi kartu! Šiuo metu, pasitelkiant modernias technologijas, galima sukurti tiesiog futuristinį vaizdą – pristatyti pilių, nutiesti gatvių, iš kelių šimtų žmonių padaryti kone kelis tūkstančius!

Esate prisidėjęs tiek prie nekomercinio, tiek prie holivudinio kino kūrimo. Kokius įžvelgiate skirtumus?

Žinoma, prie širdies labiau yra nekomercinis kinas, tačiau Holivudo produkto statymas duoda daugiau profesinių žinių, trūkstamos informacijos, leidžia sparčiai tobulėti. Tačiau europietiškas kinas turi savitą stilių. Tarkim, anglų kūryba yra kone aukščiausio estetinio lygio!

Ar galite palyginti tapybą su kino daile?

Yra nepaprastai daug individualios tapybos privalumų! Gali būti tik sau, niekas nenurodinėja, nereikia taikytis prie kitų... Kartais jaučiu, kad kinas iš manęs atėmė nepaprastai daug laiko – itin ilgai vykdavo jo statymai, ir nebelikdavo vietos piešimui. O tapyba... Ji buvo visą laiką šalia ir aš visad jos ilgėjausi.

Atėjus Nepriklausomybei, po truputį ėmiau prie jos grįžti. Nieko nebeprisiminiau – nei kaip maišyti spalvas, nei kaip deramai elgtis su dažais... Teko mokytis iš naujo. Galiu pasakyti: yra nepaprastai sunku atitrūkti nuo realistinio mąstymo, kai šitiek laiko darei konkrečius darbus teatre ir kine. Sunku „išjungti“ mintis ir atsiduoti tam tuščiam baltam fonui.

Kodėl jūs tapote?

Tam, kad grįžčiau ten, kur esu kažką praleidęs, arba pavyčiau tai, kas jau nuėjo į priekį! Tai – tarsi laiko sustabdymas, tarsi fiksacija. Performansai, „fluxusai“ jau spėjo išvarginti... Šiuo metu mieliau renkuosi estetinį klasikinės tapybos vaizdą muziejuje, kuris manęs neprievartauja ar nesistengia sukrėsti. Imkime, pavyzdžiui, kad ir René Magritte ar Paul Delvaux – juos galiu laikyti savo favoritais. Paprasčiausiai noriu ramybės ir grožio.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Anomalija sostinėje: šioje vietoje naktis prasideda vidurdienį

Vidurinės kartos (vos neparašiau – vidurdienio) menininkė E. Gineitytė sugrįžta į akademijos...

Valdovų rūmuose – kryžiažodžių sprendimo čempionatas (2)

Šeštadienį Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų konferencijų...

Paskelbti Londono knygų mugėje dalyvausiantys Baltijos šalių autoriai (4)

Londono knygų mugės kultūrinę programą organizuojanti Britų Taryba pristato Lietuvos, Latvijos...

Marijampolė kvies prisiminti Žemaitę, Basanavičių, Kudirką ir kitus žymius kraštiečius (2)

Kultūros ministerijoje įvyko Marijampolės , Lietuvos kultūros sostinės 2018 m., programos...

100 metų kartu: Lietuvos istorija jos bendraamžių lūpomis

„100 metų kartu“ – fotografijomis ir dokumentinio kino kadrais pasakojama šimto metų...

Top naujienos

Po pirmagimio netekties gyventi teko mokytis iš naujo virusas „suvalgė“ smegenų kamieną  (9)

Tai buvo toli gražu ne pirmasis interviu, kurio metu ne tik atsiveriančiam, bet ir man –...

Liūdnai pagarsėjęs „Lexus“ vairuotojas: gavau nuo pareigūnų normaliai (210)

Ketvirtadienį į Vilniaus miesto apylinkės teismą atžygiavo liepos mėnesį siautėjęs...

Programišių ataka: įsilaužus į Lietuvos portalą apšmeižtas ministras Karoblis (94)

Įsilaužus į naujienų portalą tv3.lt, jame ketvirtadienio vakarą paskelbta išgalvota melaginga...

Lemiamą šturmą atlaikęs „Žalgiris“ dramatiškoje mačo pabaigoje įveikė Ispanijos čempionus (205)

17 taškų persvarą iššvaistęs Kauno „Žalgiris“ (12-7) sugebėjo išsaugoti pergalę savo...

Darbo vietą susikūrė atsidūrusi gyvenimo duobėje: liko viena su dvynukais ant rankų (61)

Su Lina Šukiene susitikome jos įkurtame vaikų žaidimo kambaryje. Švelniais spalvų tonais...

Aistros apimto senolio žmona baiminasi, kad akto metu jis nenumirtų (20)

Aš ir mano vyras gulime pataluose, švytintys nuo to momento intensyvumo. Mūsų kūnai susipynę ir...

Vis daugiau paauglių tampa žudikais: skaičius išaugo beveik trigubai (241)

Lietuvos policija pastebi nerimą keliančią tendenciją: vis daugiau paauglių nesibaido paimti...

Karbauskis žada išviešinti dalį LRT dokumentų: to net nebuvo įmanoma įsivaizduoti papildyta Siaurusevičiaus komentaru (1350)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada paviešinti dalį Lietuvos radijo ir...

Gyvai / Dvyliktasis Dakaro etapas: ilgiausias išbandymas automobiliams finišavo Juknevičius (197)

Išbandymų dieną jau atlaikė Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažas. Lietuviai...

Kaip veiks vienintele likusi Valstybinių miškų urėdija (23)

Lietuvoje nebeliko 42 valstybinius miškus valdžiusių urėdijų – antradienį Registrų centras...