Giedoti šalies himną ragina picerijų tinklai, muzikos festivalių dalyviai ir klebonai iš sakyklų

Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją, 21 val., jau šeštus metus iš eilės viso pasaulio lietuviai susivienija „Tautiškai giesmei“. Šiais metais šalies himną tuo pačiu metu giedos beveik trisdešimtyje pasaulio valstybių.

Prie „Tautiškos giesmės“ iniciatyvos vadovo Raimundo Daubaro pilietinės akcijos sutelkti tautiečius bendrai giesmei kasmet prisijungia vis daugiau institucijų – nelikti abejingais ragina ne tik miestų savivaldybės, bet ir picerijų, restoranų tinklai, muzikos festivalių organizatoriai ir netgi kunigai.

„Mums, lietuviams, tai daug reiškia. Esame vienintelė tauta, kuri savo šalies garbei gali sugiedoti tautinę giesmę visame pasaulyje“, - sakė DELFI kalbintas R. Daubaras, kurio iniciatyva kilniam tikslui pavyko suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius.

 - Kaip prieš šešerius metus kilo mintis suburti viso pasaulio lietuvius tautiečius sugiedoti šalies himną ir kaip ją sekėsi įgyvendinti?

 - Kai 2008 metais startavo „Tūkstantmečio odisėja“, turėjome tikslą sukviesti pasaulio lietuvių bendruomenes kartu paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Bet tada dar neturėjome idėjos, kaip suvienyti visus pasaulio tautiečius. Manėme, kad mus palaikys Lietuvos Vyriausybė ir ji padės penkis žemynus sujungti teletiltu. Bet viską teko organizuoti iš privačių lėšų. Himno idėjos užuomazgos gimė Australijoje, kai pamatėme, kaip išeiviai gyvai gieda „Tautišką giesmę“. Lietuvoje himnas būdavo giedamas tik per valstybines šventes ir, dažniausiai, labai oficialiai. Iš širdies žmonės giedoti pradėjo krepšinio rinktinėms grįžus iš čempionatų su medaliais.

Todėl diskutuojant prie apskrito stalo kažkuriam iš komiteto narių lūpų išsprūdo: „Galbūt visiems reikėtų sugiedoti tautinę giesmę?“ Pradžioje susidūrėme su prieštaringomis nuomonėmis, nes tuo metu šalyje buvo sunki finansinė krizė: „Valstybėje - skurdas, algas ir pensijas mažina, kaip mes dabar giedosime?“ Bet, mano nuomone, pozityvią energiją būtent ir reikia kurti neigiamame kontekste. Su „Tūkstantmečio odisėja“ keliaudami per Australiją, Naująją Zelandiją, Argentiną, Braziliją, Ameriką, visas Europos šalis, raginome tautiečius visiems kartu giedoti „Tautišką giesmę“. Ir 2009 metais himną giedojo ne tik tos bendruomenės, kurias mes aplankėme su jachta. Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ambasadų kvietimas giedoti giesmę pasiekė tautiečius visame pasaulyje. Taip ši žinia pasklido net ir tokiose vietose, kur negalėjome priplaukti su jachta.

Didžiausias iššūkis buvo Australija ir Naujoji Zelandija. Nes tam, kad giesmė vienu metu skambėtų visame pasaulyje 21 valandą Lietuvos laiku, Australijos lietuviams reikėjo giedoti 5 ryto, Naujojoje Zelandijoje – 4 valandą ryto. Jie, žinoma, pradžioje norėjo sugiedoti himną iš vakaro. Tačiau, sakau, visa esmė ir yra ta, kad lietuviai „Tautišką giesmę“ turi atlikti tuo pačiu metu. Žmonės kėlėsi naktį, važiavo traukinukais į bendrą susitikimo vietą giedoti himną. Tokio nuoširdumo niekas nėra matęs. Nei viena pasaulio tauta neturi tokio dalyko.

 - Kaip ši iniciatyva išsirutuliojo į kasmetinę tradiciją, kuria kasmet užsikrečia vis daugiau valstybių?

 - „Tūkstantmečio odisėją“ rengėme iš privačių lėšų - valstybės finansavimo negavome. Tad svarstėme, ar verta šį reikalą dėl valstybės tęsti toliau. Tačiau 2010 metais šalis pamažu brido iš krizės, nuotaikos šalyje keitėsi. Likus mėnesiui iki Liepos 6-osios, buvo ryžtasi pakartoti „Tautišką giesmę“. Galvojome, jei tauta ir šįkart sureaguos, atsilieps į mūsų kvietimą, galbūt ateityje gims graži tradicija. Labai džiaugiamės, kad nusprendėme tęsti šią iniciatyvą, nes į mūsų kvietimą buvo labai entuziastingai sureaguota. Tauta turbūt prisiminė 2009 metų „Tautiškos giesmės“ iniciatyvą. Nes kai pradėjome skambinti į šalies savivaldybes, sulaukėme tokių reakcijų: „Kam jūs mums skambinate, mes jau viską žinome“.

 - Praėjusiais metais himną giedojo 20 pasaulio šalių gyvenantys tautiečiai. Kiek valstybių prisijungs šiais matais prie „Tautiškos giesmės“?

 - Šiais metais, tikimės, prisijungs ir pavieniai, grupelėmis po visą pasaulį išsibarstę lietuviai. Planuojame, kad šiemet prie iniciatyvos papildomai prisijungs dar aštuonios ar dešimt šalių.

 - Kodėl pasirinkta būtent 21 valanda?

 - Kitose pasaulio šalyse Liepos 6 dieną yra darbo diena, jei tai nėra savaitgalis. Todėl tokį laiką pasirinkome dėl to, kad visi tautiečiai galėtų grįžti namo, spėtų susitikti su bendruomene.

 - Kas aktyviau užsikrėtė šia iniciatyva, išeiviai ar Lietuvoje gyvenantys žmonės?

 - Išeiviai visada labiau myli savo šalį nei Lietuvoje gyvenantys žmonės. Kai lankėme lietuvių bendruomenes visame pasaulyje, jautėme, kad su pasaulio tautiečiais neturėsime problemų. Svarstėme, kaip paraginti gimtinėje gyvenančius lietuvius. Per devynis mėnesius pavyko užkrėsti tautiečius šia idėja, kurią skleisti padėjo kultūros centrai, informaciniai partneriai. 2009 metais himną giedojo apie 40 proc. Vėlesniais metais tyrimų nebedarėme, bet kiek sulaukiame atgarsių, jaučiame, kad kasmet skaičius auga.

Iki 2018 metų, kai Lietuva švęs savo šimtmetį, norime, kad visi lietuviai vienu metu giedotų „Tautišką giesmę“. Todėl labai svarbus mūsų jaunimas, kuris yra nauja banga, nešianti šią žinią ateities kartoms.

 - Pastebima, kad jaunimą tikrai aktyviai stengiatės prijaukinti prie šios pilietinės iniciatyvos. Netgi picerijų, restoranų tinklai ragina savo lankytojus atsistoti ir sugiedoti giesmę su visu pasauliu. Himną praėjusiais metais giedojo netgi „Tundros“ festivalio muzikantai ir žiūrovai...

 - Stengiamės bendradarbiauti su muzikos festivaliais, šalies prekybos centrais, restoranais, picerijų ir kavinių tinklais. Kai žmonės atsistos giedoti himną neberaginami, tada galėsime drąsiai sakyti, kad Lietuva turi savo tradiciją. Ir ne pomidorais mėtytis, bet giedoti šalies himną.

Kiek žinau, Kazlų Rūdos klebonas praėjusį sekmadienį iš sakyklos sakydamas pamokslą parapijiečius ragino susirinkti Liepos 6 d. 21 val. prie bažnyčios - miestelėnai giedos himną, po to rengs vakarienę. Ir mes tikrai nesiuntėme klebonui prašymo.

 - Kaip suprantu, vieta nėra svarbi ir nebūtina tautinę giesmę giedoti rateliu sustojus aplink Vinco Kudirkos paminklą?

 - Manau, kad jei pora žmonių Gedimino prospekte atsistos šalia lauko staliukų, paskui juos paseks ir daugiau žmonių. Labai natūraliai gali būti, kad tą valandą visas Gedimino prospektas su jais giedos kartu. Svarbiausia, ryžtis pirmam.

Mūsų tikslas - kad „Tautiška giesmė“ taptų Lietuvos identiteto dalimi. Žmonės, kurie šią pilietinę iniciatyvą organizuoja, negalėjo skirti milijonų, kuriuos valstybė išleidžia savo įvaizdžiui gerinti. Viskas vyko labai organiškai ir paprastai.

 - Dainų šventė pastaraisiais metais išgyvena pakilimą – bilietai išpirkti likus kelioms dienoms iki renginių pradžios. Emigrantai iš užsienio specialiai grįžta į gimtinę būtent dėl Dainų šventės. Kaip manote, kas pakeitė tautiečių požiūrį ir privertė atsigręžti į tradicines vertybes?

 - Manau, kad įvykiai Ukrainoje tam turėjo nemažai įtakos. Labai džiaugiuosi, kad šiais metais visos žiniasklaidos priemonės prisijungė prie šios akcijos: televizijos, radijo stotys transliuos tautinės giesmės giedojimą. Tai reiškia, kad mūsų visuomenė sąmoningėja, susitelkia, sveiksta. Netgi pirmuosiuose Dainų šventės renginiuose pastebima, jog žmonės tapo darnesni ir labiau susitelkę.