Stiklo menininkų Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko kelias į Senąjį arsenalą – Taikomosios dailės ir dizaino muziejų Vilniuje, buvo ilgas – per Suomiją, Ukrainą, Rusiją ir Šiaurės Bohemijos muziejų Čekijoje, rašoma pranešime spaudai.
Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko paroda „Monologai“ (Valentino Pecinino nuotrauka)

„Praėję didžiuoju stiklo keliu, pagaliau, savo darbus galime parodyti Lietuvai“, – juokauja menininkai, kuriuos, koks paradoksas, labiau žino ir vertina užsienyje nei Lietuvoje. Prieš parodos „Monologai“ atidarymą – pokalbis su stiklo dailininku Remigijumi Kriuku.

– Šiuolaikinio meno parodoje „Art Vilnius“ judviejų ciklas „4 dienos Marse“ sukėlė didžiulį žiūrovų susidomėjimą, o Dusetų galerija, kurioje išdėliojote savo kosminius stiklo akmenis buvo išrinkta viena iš keleto geriausių parodoje. Ar stiklas yra gera medžiaga kūrybai?

– Stiklas – itin specifinė medžiaga, kuriai suvaldyti telkiamės įvairias technologijas. Kuriame instaliacijas, skulptūras, – stiklas pasaulyje jau seniai peržengė taikomojo meno ribas. Tai, kas Lietuvoje vadinama dizainu, Suomijoje priskiriama meno kategorijai. Taigi, apie medžiagą kalbėti nebereiktų. Mūsų parodoje stiklas yra vaizdo instaliacijos, netgi garsas.

Stiklo menininkų Lietuvoje nėra daug. Nėra konkurencijos, neturime tradicijų. Ir galerijos, ir meno kritikai, ir kolekcininkai stiklo tarsi prisibijo.

Tačiau to niekaip negalėtume pasakyti apie užsieniečius. Jūsų autorinių darbų galima rasti Lvovo meno muziejuje, Evald Okas muziejuje Estijoje, Suomijos stiklo muziejuje, jų turi net keletas Rusijos muziejų.

Lietuvoje vis dar gyva samprata – taikomasis. Su ja kovoti sunku. Pavasarį buvome surengę parodą Čekijoje, Šiaurės Bohemijos muziejuje. Nuostabus muziejus, sulaukėme daugybės gerų atsiliepimų. Čekams nekyla abejonių, kad tai, ką darome, yra menas.

Kuo lietuviai gali nustebinti regioną, kuris garsėja stiklu?

– Čekų stiklo menininkas gali bet kur ir bet kaip numesti savo darbą, jis vis tiek bus pastebėtas. Mums reikia įdėti kur kas daugiau jėgų ir išmonės. Parodai Čekijoje ruošėmės dvejus metus ir menotyrininkai tai pastebėjo. Stiklo kūriniai turi būti pateikti su pagarba – šviesa yra neatsiejama stiklo parodos dalis. Štai kodėl kiekvieną kartą, demonstruodami savo kūrinius, didžiulę reikšmę skiriame apšvietimui.

Čekijoje ir patys dirbame, jau seniai draugaujame su stiklo studija „Ajeto“. Ji mums padeda įgyvendinti didžiuosius sumanymus, kurie į mūsų „Glassremis“ studiją Panevėžyje tiesiog netelpa.

Kolegos stiklioriai dažnai klausia: kaip jūs tokius didžiulius kūrinius padarote? Stiklas yra medžiaga, kurią ne taip paprasta suvaldyti. Ir tam reikia komandos, vienam tikrai neįmanoma. Kurti iš stiklo – tarsi groti keturiomis ar šešiomis rankomis. Vienas neša, kitas lieja, aš diriguoju.

Mūsų mėgstamiausia – karšto stiklo technologija. Karštą stiklo masę pučiame, liejame, formuojame. Būna, rodos, puikiausiai su stiklu susikalbi, o po dviejų dienų paaiškėja, kad jis skyla, neatitiko koeficientai, skaidrus nederėjo su spalvotu. Nuostabus, be galo įdomus ir niekuomet nesikartojantis procesas!

Pasaulyje, o ir Lietuvoje stiklas tarsi grįžta į madą. Didžiąją dalį savo kūrinių parduodate užsienyje. Ar lieka lietuviams? Ar stiklas juos domina?

– Lietuvoje lieka apie dvidešimt procentų autorinių kūrinių. Pastebėjome, kad daugėja žmonių norinčių juos įsigyti. Kuriame ir specialius užsakymus festivaliams, sporto varžyboms. Kartais žmonės sako: labai norėčiau turėti jūsų darbą, tačiau interjeras per mažas.

Kartais prašome, kad žmonės, kurie įsigijo mūsų darbus, atsiųstų nuotraukas, kur jie stovi. Viena, nuostabi atkeliavo iš Sardinijos. Stiklo burė įsitaisė name, ant kalno, pro langus matyti jūra. Ir tokių istorijų daugybė – viena suomių šeima mūsų kūrinį pasidovanojo savo vestuvėms. Kaip tik rengėme parodą Suomijoje, po parodos darbą jiems nuvežėme. Aš susukta nugara, jaunikis susukta nugara, abu perkraustėme skulptūrą iš vieno automobilio į kitą, per vestuves svečiai juo gėrėjosi.

– Stiklas trapus daiktas. Turbūt nėra lengva jį vežioti po pasaulį?

– Stiklui turi jausti pagarbą. Nuo akimirkos, kai jis gimsta iki pat tos sekundės, kai randa savo vietą. Jis diktuoja savo sąlygas, tačiau per daugybę metų išmoksti su juo kalbėtis. Kiekvienas kūrinys – tarsi kūdikis, gimusį juk saugai labai natūraliai.

Skaudu, kai po parodos užsienyje į Panevėžį parkeliauja stiklo duženų krūva – organizatoriai ne taip supakavo, kaip reikia, vežėjai ne taip sukrovė. Užtat dažnai keliaujame patys, su savo sunkvežimiu. Į parodą Suomijoje nuvežėme beveik dvi tonas. Į Arsenalą atkeliavo dar daugiau – beveik keturios. Parodoje „Monologai“ žiūrovų teismui pateiksime paskutiniųjų kelerių metų darbus – daugiau nei šimtą stiklo skulptūrų.

Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko paroda „Monologai“. Atidarymas šį trečiadienį, rugsėjo 13 dieną,17 valandą Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Vilniuje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Siurrealizmas Seime: įspūdingos drobės atskleidžia tikruosius lietuvių jausmus (3)

Seimo II rūmų parodų galerijoje pradėjo veikti menininkės Ingos Mrazauskaitės tapybos darbų...

„Kino pavasario“ programoje „Meistrai“ – naujienos iš Berlyno kino festivalio

Savaitgalį paminėję Lietuvos šimtmečio sukaktį, „ Kino pavasario “ bičiuliai pirmadienio...

Daugiausia lėšų kūrybai gavo LNOBT ir Nacionalinis dramos teatras

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson teatrams ir koncertinėms įstaigoms paskirstė...

Jaunatviškame koncerte kvies aukoti senoliams (7)

Kodėl labdaros akcijos visada būna liūdnos? Tokį klausimą iškėlė dvi Lietuvos muzikos ir...

Knygyno klientus konsultuos robotas (2)

Robotai nebėra tik ateities inovacijos – tokie darbuotojai jau dirba įvairiuose Lietuvos...

Top naujienos

Lietuva buvo ant gripo pandemijos slenksčio – daliai žmonių komplikacijų išvengti nepavyks (55)

Nors Lietuvoje bendras sergamumas grip u ir peršalimo ligomis pagaliau pradėjo mažėti,...

Prastos naujienos: vaiko pinigų kai kuriems teks laukti iki pavasario (110)

Dėl informacinės sistemos trikdžių, darbuotojų gretas išretinusių ligų ir kai kurių tėvų...

Bumblauskas pažėrė kritikos mokytojams: priėjome iki kažkokio akligatvio (142)

Istorikas Alfredas Bumblauskas pažėrė kritikos istorijos mokytojams ir šio dalyko ugdymo...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis egzotiškuose kraštuose privers susigėsti (55)

Verslininkas bei keliautojas Jokūbas Laukaitis , nuolat keliaujantis po egzotiškiausius pasaulio...

Kokiame amžiuje seksas teikia didžiausią malonumą (1)

Gera žinia: amžius čia visiškai nesvarbus. Amžius tėra tik skaičius, ypač kalbant apie...

Sugriežtinus alkoholio prekybą mažosios parduotuvės nepasiduoda (66)

Nuo šių metų pradžios valdžiai apsunkinus alkoholio prekybą – sutrumpinus stipriųjų gėrimų...

Su 13 metų vyresniu sportininku laimę atradusi Karolina Liukaitytė prakalbo apie vestuves (128)

Su verslininku Arnu Jurskiu skirtingais keliais pasukusi orų pranešėja Karolina Liukaitytė...

Košmariškus prisiminimus išsklaidęs Juškevičius – apie naują karjeros stotelę ir ypatingą Brolio vaidmenį (14)

Šis sezonas Adui Juškevičiui yra išties išskirtinis. Į Panevėžio „Lietkabelį“ rugsėjo...

Kaip žmonės reaguotų į nežemišką gyvybę? (7)

Žmonės aktyviai kitose planetose ieško gyvybės. Šiuo metu dėl šio didingo tikslo dirba net...

„Neptūno“ piktdžiugą keičia „Lietuvos rytui“ skirtas atsiprašymas: nenorime aštrinti situacijos (15)

Savaitgalį Klaipėdos „Neptūnas“ savo mieste buvo tik Karaliaus Mindaugo taurės finalinio...