Per valandą trunkantį pokalbį su Domantu Razausku suprantu, kad jis yra labai smalsus žmogus, ir šitas gyvas domėjimasis viskuo nepaprastai žavi. Klausimų tiek daug, o laiko – gerokai per mažai jiems aptarti, tačiau pavyksta paliesti tikrai nemažai įdomių temų.
Saulius Petreikis ir Domantas Razauskas
© Organizatorių archyvas

Kalbamės apie būsimus dešimtmečio koncertus. Ir atsisveikinam jau kaip bičiuliai: „Pasimatom koncerte? Šeštadienį arba sekmadienį“, – klausia Domantas. Aš pasižadu ateiti. O Jūs?

– Turi labai daug etikečių – muzikos apžvalgininkas, poetas, dainų autorius ir atlikėjas, bardas... Kokį žodį pasirinktum pats?

– Tikriausiai vieno paties teisingiausio žodžio nėra. Man nuo vaikystės visada patiko daryti visko po truputį. Niekada nebuvau vienos srities profesionalas. Mokykloj fizikos mokytojas man sakė: „Bičiuli, tu sėdi ant per daug kėdžių, nugriūsi“. Atsakiau, kad jei neišsėdėsiu ant visų, tai atsigulsiu. (Šypsosi.)

Darau viską, kas man smagu. Kiti sako, kad reikia pasirinkti siaurą sritį ir būti tos srities profesionalu, bet aš to nemoku, man taip neįdomu. Žinau, kad turiu trumpą laiką ir per jį noriu išbandyti kuo įvairesnius dalykus. Jei man smalsu – metuosi visa galva, kad ir kas tai bebūtų. Bet muzika, ko gero, yra ta pagrindinė veikla. Todėl būčiau linkęs sakyti, kad esu daugiau mažiau... muzikos žmogus. Muzika yra didesnė už mane ir aš tikrai esu labiau priklausomas nuo jos, nei ji nuo manęs.

– Su Sauliumi scenoje jau 10-metis.

– Lygiai lygiai. Net ir diena ta pati. Jeigu neklystu, tada irgi buvo kovo 19 diena.

– Prisimeni pačią pradžią?

– Absoliučiai taip, ji buvo tokia ganėtinai tragiška. Tuo metu žuvo mano draugas, muzikantas, su kuriuo grojau šešetą metų, Remigijus Audiejaitis ir bičiulis Mantas Gimžauskas – abu tą pačią kovo 11-osios naktį.

Praėjus gerai savaitei po nelaimės, darėm atminimo vakarą. Tiesiog visiškai atsitiktinai suskambinom bičiuliams, pažinojusiems, o ir nepažinojusiems šių žmonių, ir susirinko labai daug, labai įvairių atlikėjų. Gal 20 grojančių žmonių. Tada rodėm nuotraukas, kalbėjom, prisiminėm.

Taip nutiko, kad kažkas iš pakviestųjų atsivedė Saulių – jis tuo metu mokėsi gal antram kurse, buvo trimito studentas. Atsinešė kažkokių fleityčių, dar kažko... Su kažkuriuo kitu pagrojo, bet tada po visko, pamenu, jam pasakiau: „Klausyk, Sauliau, man taip patinka, kad tu su ta fleita laisvai jautiesi, ir neatrodo, kad viskas turėtų baigtis po Remio žūties, gal tai yra ženklas tęsti ką nors kitaip. Gal pabandom kada parepetuoti?“.

Saulius sutiko ir mes po kelių dienų užsidarėm Sluškų rūmuose, kur dvi paras beveik neišeidami grojome. Mažai ir šnekėjom. Supratome, kad yra kažkokia chemija, ryšys, pradėjom improvizuoti ir viskas. Tada sulipome ir buvo aišku, kad grosime, grosime ilgai. Tokia buvo pradžia. O po kelių savaičių jau turėjom pirmą koncertą. Ir jie buvo vienas už kitą labiau beprotiški.

– Tokia sėkminga partnerystė.

– Labai. Mes abu viens kitą labai papildom ir abu lygiaverčiai grojame. Pas mus niekada nebuvo kažkokio lyderio, scenoje mes abu kuriam. Nerepetuodami kiekvienos natos. Ne dėl to, kad nenorim išdirbti kūrinių, bet dėl to, kad kurti geriausiai mums sekėsi ir sekasi scenoje. Tai, ką, beje, darysime ir Kotrynoje, ir Kauno valstybinėje filharmonijoje. Mes labai mažai tarėmės. Tiesiog abu žinome kūrinius, o visa kita teka iš vidaus. Nata, kaip džiazo koncerte, gimsta čia ir dabar. Patys grodami nežinome, kokia bus kita nata.

Tai yra žaviausia, nes tu tuo metu pats scenoje išgyveni atradimo džiaugsmą ir gali atitarti. Kai viskas surepetuota – nebeįdomu. Taip albumą gali paklausyti, o koncertas – vieta kiekvienam kūriniui būtent tame koncerte suskambėti ypatingai. Gal dėl to žmonėms vis dar esame įdomūs? O šitie koncertai bus toks savotiškas prisiminimas, padėka, pažinties užfiksavimas, po kurio suksim visai kitokia kryptimi.

– Atspirties taškas naujam lapui?

– Taip! Jaučiame, kad per tuos 10 metų su savo dainomis padarėm tai, ką įmanoma, dabar norisi kažko kito. Darysim kitaip. Negaliu dar nieko sakyti, nes ir patys nežinom kaip, bet kitaip.

– Iš to, ką kalbi, jaučiasi, kad labai pasitiki Sauliumi.

– Absoliučiai. Esu grojęs su daugeliu žmonių, pro mus praėję 20-30 įvairių muzikantų, labai daug kas ateidavo ir išeidavo po kelių dienų. Ne dėl kažkokių pykčių, labai taikiai – tiesiog taip yra.

Nepamenu, kas yra pasakęs: „Kažkada rinkdavausi muzikantus pagal tai, kokie geri draugai jie yra, dabar renkuosi draugus, pagal tai, kokie jie geri muzikantai“. Tai gal skamba ciniškai, bet taip yra. Scenoje turi žmogumi pasitikėti 100 procentų.

Nesu profesionalus muzikantas ir kartais grodamas leidžiu sau nueiti į visiškas lankas. Galų gale būna, kad suklystu, nutrūksta styga, atsitinka dar kažkas nenumatyto – noriu, kad ta grupė, kuri stovi kartu su manimi, būtų pakankamai stipri, galėtų žaisti kartu, improvizuoti ir kiekvienas atneštų kažkokią savo kūrybinę dalį.

Kalbino Edita Norkevičiūtė

Jubiliejiniai D. Razausko ir S. Petreikio dešimtmečio scenoje koncertai, į kuriuos kviečia VšĮ „Geros muzikos ekspertai“ vyks kovo 18-19 dienomis Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje ir balandžio 23 dieną Kauno valstybinėje filharmonijoje. Kablukai nelakstys, bet... kas žino, kur nuves čia pat išsprūstančios natos?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvoje viešėjęs smuikininkas D. Garrettas: Vilniuje daug gražių kampelių (9)

Pasaulinio garso smuikininko Davido Garretto viešnagė Lietuvoje baigėsi, tačiau atlikėjas...

N. Kazlaus laidoje – čekų kino grandas, „Oskaro“ laureatas Jiřís Menzelis

Šį sekmadienį LRT laidoje „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus ” – pokalbis su...

Tarptautiniame dainų festivalyje: visas būrys kylančių žvaigždžių (2)

Neseniai Vilniuje praūžė galingas II Tarptautinis populiariosios vokalinės muzikos festivalis...

Išskirtinė istorija: religinis D. Ibelhauptaitės gyvenimo kelias (30)

Artėjanti Vilnius City Operos gruodžio 6-10 d. „Samsono ir Dalilos“ premjera Dalios...

Buvusi balerina atskleidė Didžiojo Maskvos teatro užkulisius: jis virtęs „milžinišku oligarchų viešnamiu“ (51)

Tebesitęsiant Harvey Weinsteino seksualinio priekabiavimo skandalui, pasipylė ir daugiau istorijų,...

Top naujienos

Byra dar vienas? Ant Trijų Kryžių kalno atsivėrė plyšys (66)

Gausus lietus pakenkė ne tik Gedimino, bet ir Trijų Kryžių kalnui – pavasarį čia atsivėręs...

Kainų augimas įsibėgėjo: kas dar brangs (137)

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „ Eurostat “ duomenimis Lietuvoje kainos auga...

K. Sobčiak Rusijos prezidento rinkimuose: kam tai paranku? (11)

Vladimiras Putinas apie Rusijos ateitį kalba taip, lyg būtų ne tik esamas, bet ir būsimas...

Orai: iš šaltesnių orų gniaužtų pavyks ištrūkti, tačiau yra vienas bet (5)

Savaitės pradžioje vyraus šaltoki orai , krituliai numatomi tik kai kur. Visgi, antroje savaitės...

Nėščia moteris vos nemirė, kai vaisius „praspyrė“ gimdos sienelę

Viena nėščia moteris praėjusią savaitę vos išvengė mirties, kai jos vaisius...

Išsamius tyrimus atlikę „Raptors“ paviešino J. Valančiūno traumos detales (2)

Vėlyvą sekmadienio naktį Lietuvos laiku Toronto „Raptors“ ekipa išplatino pranešimą spaudai...

Šeimos krizę išgyvenantis A. Šedžius prabilo apie žmonos pasirinkimus: aš taip nedaryčiau (37)

Visai neseniai Lietuvą apskriejo žinia - Andriaus ir Monikos Šedžių šeimą ištiko krizė, tad...

Neišsemiamos dantų pastos pritaikymo galimybės

Vargu ar dažnas kada pagalvojo, kad dantų pastą galima naudoti ne vien dantims valyti. Be...

Plintanti tendendcija – seksas kaip nuomos mokestis (2)

Besinuomojančių būstą skaičius išsivysčiusiose pasaulio šalyje nuolat auga, nes daugeliui net...

Orlaivio kapitonas: skrydžio metu sudėtingiausi du dalykai (84)

Nestandartinės situacijos dėl oro ar techninių nesklandumų skrydžio metu pilotui nekelia baimės,...