„Labai smagu, kai žmonės stebi, prieina. Vakar daviau vaikams patapyti. Apsidžiaugė be galo, nupiešė debesėlius, pažadėjo papasakoti mokytojams. Smagu, kad žmonėms linksma“, – įspūdžiais dalijosi menininkas. Pasak jo, „tokiame lauke“ jis tapo pirmą kartą, todėl truputį keista, nejauku, bet įdomu.
„Jei kiekvieną dieną tapytum tokius paveikslus, nesistebėtum. O dabar spalvas maišai dideliuose dubenyse, ne visada nutaikai kiekius, todėl tenka eksperimentuoti. O tai, beje, irgi turi įdomumo“, – pastebi projekto dalyvis.
Teatro aikštėje tapanti dailininkė Ramunė Staškevičiūtė džiaugėsi šiltu klaipėdiečiu priėmimu.
„Labai įdomu stebėti vis drąsėjančius ir atsiveriančius žmones. Iš pradžių jautėmės čia kaip svetimkūniai – aikštėse stovėjo balti stendai, aukšti pastoliai, visiems buvo nedrąsu. Bet pradėjus tapyti, atsiradus spalvoms, pradėjus ryškėti rezultatams, jaučiamės čia visiškai savi. Galima sakyti, kad aikštėse gimstantys paveikslai – tartum miesto kūdikiai, suburiantys žmonės apsilankyti, bendrauti su menininkais, pasakoti savo istorijas“, – pasakojo Ramunė Staškevičiūtė.
Jau turinti patirties didelio formato kūrinių konkurse, projektui menininkė kuria originalų paveikslą „Artistas“. „Kadaise spaudoje skaičiau istoriją apie kinietį, kuris moka ausimis pripūsti balionus. Taigi, šis mažumėlę saviironiškas paveikslas bus būtent apie tai“, – su šypsena kalbėjo menininkė.
„Labai puikiai sekasi, labai gera nuotaika, geras oras, puikūs įspūdžiai, žodžiu, viskas gerai“, – tokie buvo pirmieji Atgimimo aikštėje tapančios dailininkės Laisvydės Šalčiūtės atsiliepimai apie pirmą savaitę „BITĖS meno erdvėse“.
Jau pirmosiomis tapymo dienomis menininkė spėjo sulaukti ir išskirtinio meno gerbėjų dėmesio.
„Kiekvieną dieną prie manęs prieina vienas studentas, prisėda šalia, kalbamės apie meną. Tapau gatvės meno, graffiti stiliumi, o jam ši sritis taip pat artima“, – pasakojo menininkė. Laisvydė noriai pasakoja ir apie paveikslo „Pasivaikščiojimas raudonais bateliais“ idėją.
„Tai – lyg pasivaikščiojimas po meno erdves. Moterys raudonus batelius aunasi ne kasdien, o ypatingomis progomis. Kai nori išsiskirti, žaisti su aplinka. Bet tai neapsiriboja tik fiziniu lygmeniu“, – pabrėžė menininkė, savo paveiksle naudojanti ir įvairias citatas. Viena iš jų, išvertus iš anglų kalbos, reiškia: „Menas čia yra ne tam, kad tu pakeistum savo skonį ir ne tam, kad jį ragautum“.
Pasak Teatro aikštėje tapančios Irmos Leščinskaitės, ją, kaip ir kitus projekto dalyvius labiausiai džiugina smagi atmosfera ir geras oras.
„Nuolat bendraujame su aplinkiniais – žmonės vaišina bananais, domisi, kas vyksta, patarinėja, net šalia dirbantys darbininkai ateina pažiūrėti, kas per dieną naujo padaryta“, – pasakojo Irma, kurianti paveikslą „Tatuiruota abstrakcija“. „Tai bus nekonkretus vaizdas, spalvos kompozicija. Jos viduje palikta keletas smulkių dėmių, kuriose atliekami smulkūs piešiniai, kurie yra tartum paveikslo aksesuarai“,- pasakojo menininkė.
Pačios menininkės teigimu, tokio formato darbą ji kuria jau ne pirmą kartą – praėjusiais metais ji dalyvavo tarptautiniame simpoziume Ukrainoje, kur kūrė paveikslus Kijevo miesto šventei. „Didelis formatas mano pasirinktai abstrakcijų krypčiai – pats tas. O kuo didesnis formatas, tuo geriau“, – pabrėžė menininkė neišsigandusi 15 kvadratinių metrų plokštės.
„Pats esu klaipėdietis, todėl man dvigubai džiugu dalyvauti mano gimtajame mieste vykstančiame unikaliame projekte“, – sakė Rytis Martinionis, Teatro aikštėje tapantis paveikslą „Klasika“. Menininkas džiaugėsi puikia kompanija, romantiška tapymo vieta ir teigiamomis praeivių reakcijomis.
„Projektas vienareikšmiškai edukacinis: eina pažiūrėti ištisos delegacijos – mokiniai su mokytojais, turistų grupės, praeiviai ištisai fotografuoja. Be to, šiomis dienomis planuojamas koncertas Klaipėdoje, tai žmonių turėtų padaugėti dar labiau. Skaitliuką reikėtų įrengti“, – juokavo R. Martinionis. E. Balsio menų gimnazijoje piešimo ir kompozicijos mokytoju dirbantis menininkas nestokojo ir savo mokinių dėmesio. „Štai ir dabar atėję keletas, prašo papaišyti. Leidžiu – tegul bando, mokosi“,– pasakojo menininkas ir priduria, kad būtų gerai, jog tokių paveikslų būtų kuo daugiau.
Menininkas Rimvydas (Ray) Bartkus (JAV) džiaugiasi, kad projekte dalyvaujanti tarptautinė menininkų kompanija yra ypač draugiška – dalinasi dažais, padeda vieni kitiems, kartu leidžia laisvalaikį.
„Šio projekto idėja tiesiog geniali, nes kiekvienas čia dalyvaujantis menininkas turi galimybę susipažinti su profesionalais iš kitų šalių, pabendrauti gyvai su autoriais, kuriuos iki šiol pažinojo tik iš jų darbų“, – sako R.Bartkus. Anot jo, čia ateinantiems miestiečiams įdomu stebėti gimstančias menininkų idėjas, kurios kasdien po truputį įgauna savo kontūrus.
R.Bartkus kuria įsimylėjėlių portretą, kurį tapo delnais. „Mano darbas yra tarsi graži poetinė metafora, kuomet liesdami mylimą žmogų, tarytum ir kuriame jį kartu. Be to, tokia paprasta tapymo technologija pasirinkta tam, kad ir atsitiktiniai praeiviai galėtų stebėti ir geriau suprasti, kaip gimsta menas“, – pasakoja R.Bartkus. Menininkas savojo paveikslo tapybos procese kviečia dalyvauti ir praeivius, o ypač vaikus, kurie savo delnais gali uždėti keletą potėpių ant gimstančio kūrinio.
„Dažnai pasitaikanti menininkų problema – atitolimas nuo visuomenės, todėl džiugu, kad projektas šį nuotolį sumažina iki minimumo“, – teigia Vytenis Jankūnas. Jam dalyvauti „BITĖS meno erdvių“ projekte patinka, nes dirbama lauke, tarp kitų menininkų, oras geras, o pro šalį praeinantys žmonės nėra įkyrūs, nors domisi tuo, ką veikia menininkai.
V.Jankūnas projekto idėją prilygina į miestą išsineštai studijai, kurioje galima susipažinti su kitais menininkais, taip pat su auditorija, kuriai yra kuriama. Net 15 kvadratinių metrų ploto siekiantys paveikslai šiam menininkui ne naujiena, su panašaus dydžio paveikslais jis yra dirbęs ir anksčiau.
„Nors nepatogumų dydis nesukelia, vis tik dirbti tenka kiek kitaip nei su įprastais paveikslais – reikia naudotis kopėčiomis, kaskart einant pasiimti dažų nulipti ir vėl užlipti“, – pastebi V.Jankūnas. Savo paveikslą dailininkas yra pavadinęs „Rytas Lietuvoje“, jame ketina perteikti iš laikraščio paimtos nuotraukos vaizdelį su kaimo sodyba ir ją supančia gamta.
Menininkui iš Suomijos Petri Hytonen taip patinka „BITĖS meno erdvių“ projekto idėja, kad panašų plenerą po kelerių metų jis ketina inicijuoti ir savo šalyje. „Nors tapau jau gana ilgą laiką, dirbti tokiomis sąlygomis tenka pirmą kartą“, – sako menininkas.
Anot jo, gyvenime įdomu išbandyti daug dalykų, kurie yra netradiciniai ir išskirtiniai, kaip ir dalyvavimas šiame projekte. P.Hytonen tapo paveikslą lotynišku pavadinimu „Unde venis quo vadis“, kuris, išverstas į lietuvių kalbą, skamba taip – „Iš kur mes atėjome, kur link mes einame“.
Menininkas paveiksle vaizduoja dangų ir jame pakibusias žmonių figūrėles. Kaip teigia pats P. Hytonen, jo paveikslas šiek tiek simbolinis ir prasmingas visiems mums – jame vaizduojamas žmogaus gyvenimas šiame pasaulyje, jo būties nepastovumas.
Italų menininkai broliai Cristiano ir Patrizio Alviti labai vertina galimybę būti Klaipėdoje bei dirbti atvirose erdvėse. Abu kartu jie tapo vieną paveikslą, pavadintą „Iliuzija“. „Šiame projekte galiu palyginti skirtingus požiūrius į meną. Aš atvykau iš Romos, kurioje menininkai tapo labiau „prabangiai“, naudoja ryškesnes spalvas ir sodresnius šešėlius. Lietuvių menininkams būdinga introspekcija, jie savo darbuose pasakoja istoriją ir jausmą reiškia droviai“, – apie meno skirtumus pasakoja C.Alviti.
Savo paveiksle broliai menininkai vaizduoja su šiuo projektu susijusią idėją – jame į vieną visumą jungia savo gimtosios Romos vaizdus ir įspūdžius iš Klaipėdos miesto. „Šis paveikslas yra tarytum dienoraštis, kuris neturi apibrėžtos temos, į jį rašomi visi mūsų jausmai ir mintys apie gimtąją šalį ir apie tai, ką mes kiekvieną dieną patiriame čia“, – sako C.Alviti.
Islandas Kàri Svensson, dalyvauti projekte atvykęs iš Farerų salų, tapo paveikslą „Prisiminimas“. Pirmą kartą Klaipėdoje viešintis menininkas teigia, kad čia dirbti labai gera, žmonės draugiški, tačiau paveikslą tapyti sekasi sunkiai.
„Aš turiu labai daug minčių, vieną dieną padarau vienaip, tačiau kitą rytą atėjęs jau galvoju kitaip ir viską imu perdarinėti. Jis dar keisis daug kartų iki kol aš gausiu tokį, kuris man patiktų“, – teigia K.Svensson. Paveiksle menininkas vaizduoja savo namų fragmentus ir taip perkelia juos į naują aplinką. Šiam menininkui prisiminimas yra kūrybos proceso esmė: „Vieną dieną tu tai pamatai ir įsidedi į savo galvą, o kitą dieną atėjęs prie paveikslo, visa tai išsakai tapydamas“, – pasakoja menininkas.
