Bernardinėms priklausęs vienuolyno ansamblis (Šv. Mykolo g. 9) ypatingas ne tik Lietuvoje analogų neturinčia renesansine architektūra, bet ir savo nepakartojama istorija, glaudžiai susijusia su garsia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės magnatų Sapiegų gimine. Nuo rugpjūčio 20-osios kiekvieną šeštadienį vyks ekskursijos po lobynų parodą ir buvusio bernardinių vienuolyno pirmąjį aukštą.
Šv. arkangelo Mykolo bernardinių vienuolynas
© Bažnytinio paveldo muziejaus arch. nuotr.

Bažnyčios ir vienuolyno fundatorius Leonas Sapiega (1557–1633) buvo iškili asmenybė, talentingas diplomatas ir įžvalgus karys, nepaprastai svarbi figūra stiprinant LDK valstybingumą ir teisinę sistemą.

Vienuolyno statybos darbai vykdyti keliais etapais, užtruko ne vieną dešimtmetį. Vilniaus katedros kapitulos dokumentuose 1599 m. spalio 1 d. užfiksuota, kad L. Sapiega kapitulai suteikė patronato teisę po jo mirties rūpintis tuo metu dar statoma Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir moterų vienuolynu. Nors 1617 m. vienuolyno fundacijos akte apie vienuolyną ir bažnyčią rašoma kaip apie jau pastatytus, ant bažnyčios frontono užrašyta 1625 m. data taip pat nebuvo galutinė.

1627 m. netikėtai įgriuvo šventovės skliautai, todėl teko juos skliausti iš naujo, o išorėje sienas sutvirtinti kontraforsais. Bažnyčios pašventinimo iškilmės įvyko 1629 m. rugsėjo 8 dieną. Vienuolyno bažnyčiai teko labai svarbi – Sapiegų giminės mauzoliejaus – funkcija. Bažnyčioje išliko keturi XVII a. I pusės Sapiegų giminės antkapiai, tebeliudijantys užsakovų galią, turtą ir subtilų meninį skonį.

Nors vienuolyno istorijoje netrūko dramatiškų įvykių ir atsinaujinimo periodų, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir vienuolyno pastatas išorėje nuo XVII a. pradžios nedaug tepasikeitė. Tai retas išlikęs Vilniaus renesansinės architektūros pavyzdys, kurio struktūroje ir dekoro formose įžvelgiama tiek praeinančios gotikos, tiek Lietuvą pasiekusio manierizmo įtaka. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir vienuolynas ne kartą buvo remontuojami, keitėsi jų vidaus įranga ir puošyba, rasdavosi naujų gyvenamųjų patalpų, tvarkyti ūkiniai statiniai.

Vienuolyno gyvenimas tekėjo nenutrūkstama vaga – klestėjimo ir pakilimo metus keitė dramatiškų išgyvenimų ir negandų tarpsniai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. veik ištuštėjusi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir nerūpestingų šeimininkų apleisti vienuolyno pastatai buvo sugrąžinti Vilniaus arkivyskupijos kurijai. Bažnyčioje įkurtas Vilniaus arkivyskupijos bažnytinio paveldo muziejus, po komplekso restauracijos 2009 m. atvėręs duris lankytojams. Čia eksponuojami lobynai, auksakalystės ir liturginės tekstilės šedevrai, karalių dovanos, iškilių menininkų kūriniai.

Šv. arkangelo Mykolo bernardinių vienuolynas
Šv. arkangelo Mykolo bernardinių vienuolynas
© Bažnytinio paveldo muziejaus arch. nuotr.

Dosnią Sapiegos fundaciją ir kitų geradarių aukas ilgainiui pildė dideli vienuolynan stojusių kilmingų panelių kraičiai. Be to, daugelis bažnyčiai įgydavo brangių liturginių rūbų ir antepediumų, ne viena juos pati siūdavo ir siuvinėdavo. Klestėjimo laikotarpiu tai buvo turtingiausias bernardinių vienuolynas Abiejų Tautų Respublikoje.

Vienuolyno teritorijoje vykdytų archeologinių kasinėjimų radiniai – vienuolių naudoti autentiški buičiai ir liturgijai tarnavę daiktai ir jų fragmentai, kiti radiniai – atskleidžia bernardinių gyvenimą ir regulą, leidžia įsivaizduoti jų kasdienybę ir šventes, primena Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, vienuolyną ir jo gyventojas lydėjusius šventiškus ir tragiškus nutikimus.

Gerą seserų skonį ir dosnų geradarių rūpinimąsi vienuolynu liudija prabangūs graviruoto stiklo dirbiniai, taurės, importiniai fajanso ir akmens masės ąsočiai, subtiliai daugiaspalve glazūra puošti kiti stalo indai. Vienuolynas turėjo savus amatininkus, veikė audykla ir nedidelė alaus darykla. Bernardinės globojo ir auklėjo mergaites, dažniausiai neturtingas bajoraites, mokė jas religijos pagrindų, rašybos, skaitymo, muzikos, prancūzų kalbos, siuvimo ir siuvinėjimo.

Rytinio korpuso pietiniame kampe yra didžiausia ir puošniausia vienuolyno patalpa, kurios lubos dekoruotos Sapiegų gimės herbais. Tai refektoriumas – vienuolyno valgomasis, kurį nuo rugsėjo 1 d. ir be ekskursijų galės aplankyti visi norintys. Refektoriumas specialia anga sienoje susisiekia su virtuvės ir maisto podėlio patalpomis. Buvusios vienuolyno virtuvės patalpos išskirtinės dar ir tuo, kad čia eksponuojamas didžiausias išlikęs krosnies kaminas Lietuvoje (aukštis siekia 13 metrų).
Vienuolyno koridoriuje ir refektoriume eksponuojami ką tik restauruoti išskirtinę meninę vertę turintys paveikslai iš įvairių bažnyčių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Knygos per „Penki TV“: I. Valantinaitės „Trumpametražiai“ bei „Riešutortas“, kurį iškepė B. Bėrantas ir V. Kvieskaitė

Lietingą spalį skaidriname pokalbiu su rašytoja Evelina Daciūte. Keturių vaikų mama, dirbdama su...

Uždraustojo miesto Pekine muziejus lankytojus vilioja ir skaitmenine patirtimi

Pekine, vadinamajame Uždraustajame mieste, esantis Rūmų muziejus neseniai lankytojams pristatė...

Tautas pražudžiusi aistra: VCO rengiasi „Samsono ir Dalilos“ premjerai (1)

Ar ir jums šiandien kilo klausimas, kieno gi paveikslas išpuošė bene visą Vilnių? Vos pasibaigus...

„Bel Canto“ triumfas: tapo geriausiu Lietuvos choru (7)

Choras „ Bel Canto “ pagrindinio Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso finale triuškinančiai...

B. al Assado kalinys Lietuvoje apie pabėgėlių likimą: turėtumėte būti mums svetingesni (267)

Košmariški filmo „Paskutinis žmogus Alepe" kadrai, kai iš griuvėsių traukiamos bombardavimo...

Top naujienos

Aiškėja naujos detalės apie Neryje tebeieškomos moters gyvenimą: vaikai vieni laukė 2 paras (65)

Aiškėja naujos detalės apie moterį, kurios nuo sekmadienio vakaro ieškoma Neries upėje .

I. Makaraitytė. Senoji A. M. Brazausko gvardija ir tikrieji jų veidai (66)

Kas buvo ir yra Lietuvos socialdemokratų partija ? Partija, kurios vadovas Gintautas Paluckas ką...

Dėl Gintaro kambario sužibo viltis: skelbia radę jo buvimo vietą (8)

Vokiečių mėgėjiškos archeologijos atstovai padarė išvadą, kad nacistų pagrobtas Gintaro...

A. Bačiulis: „Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių (732)

„Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių, Kaune atidaromos parduotuvės vaizdu...

Išankstiniai vasaros kelionių pardavimai muša rekordus: lietuviai ėmė išlaidauti

Prasidėjus išankstinei 2018-ųjų vasaros sezono prekybai, jau fiksuojami rekordiškai aktyvūs...

Likusi be darbo rankų nenuleido: dabar dzūkų sodyba vilioja ir vietinius, ir užsieniečius (5)

Prieš daugiau nei dešimt metų su vyru atidariusi sodybos „Grikucis“ duris Laima Mačionienė...

Į rinktinę – žalia šviesa: G. Orelikas su nekantrumu laukia D. Adomaičio skambučio (1)

Antrus metus legionieriaus duoną kremtantis Gediminas Orelikas neužtruko įšokdamas į lyderio...

Profesorius atsakė į svarbiausią klausimą apie vaistus: kas trečiam pacientui gresia sunkios pasekmės (8)

Farmacinis arba cheminis ekvivalentiškumas reiškia, kad dviejuose ar daugiau vaist iniuose...

Po skandalingų rezultatų Vokietijoje: laikas pagaliau išgirsti ir kitą pusę (30)

Po rinkimų, kai rytinis Vokietijos pakraštys nusidažė mėlyna „Alternatyvos Vokietijai “...