Rugsėjo 2 dieną iškilmingu renginiu bus pravertos atnaujinto Lietuvos nacionalinės bibliotekos pastato durys. Po aštuonerius metus trukusių rekonstrukcijos darbų, kuriuos vis pertraukdavo nenumatytos priežastys, įstaiga lankytojus pasitiks gerokai pasikeitusi – ir išore, ir vidumi.
Rekonstruota Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
© DELFI / Andrius Ufartas

„Rekonstravome tai, kas prasminga, tikslinga ir perspektyvu“, – lakoniškai įvykusias permainas apibūdino DELFI kalbintas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas. – Bibliotekoje atsiras galimybė rengti konferencijas, viešuosius kultūros, politikos, mokslo debatus, realizuoti su muzika, kinu susijusius sumanymus. Jau nekalbant apie fondų naudojimą ir atviras erdves kūrybai, bendravimui.“ Rekonstrukcijos pabaiga simboliškai ir prasmingai sutapo su Bibliotekų metų renginiais.

Renaldas Gudauskas
Renaldas Gudauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Biblioteka bus atviresnė

Dabar Nacionalinė biblioteka bus gerokai atviresnė. Po rekonstrukcijos joje atsirado 400 individualių darbo vietų ir daugiau inovacinių erdvių netradiciniams projektams, bendravimui, kūrybai. Jose lankytojai galės naudotis savo atsinešta įranga, spausdintiniais leidiniais, asmenine literatūra.

Pirmame pastato aukšte veiks nedidelė kavinė, suvenyrų parduotuvė, knygynėlis, rūbinės. Į savo vietą sugrįžo bibliotekai vardą davęs Martynas Mažvydas. Jo skulptūra vėl stebės centriniais balto marmuro laiptais kylančių skaitytojų nugaras, o išeinančiųjų skvarbiu žvilgsniu klaus, ar biblioteką palieka praturtėję naujomis žiniomis.

Rekonstruota Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
Rekonstruota Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
© DELFI / Andrius Ufartas

Bibliotekoje buvo atnaujinta parodų erdvė, atsirado naujos paskirties patalpų: 24 vietų kino salė, televizijos, radijo ir garso įrašų studijos.

Gerokai transformavosi keturios skaitytojų salės trečiame bibliotekos aukšte. Jose įrengtos antresolės su individualiomis darbo vietomis, į kurias patenkama įvijais laiptais. Menantys ilgas vakaro valandas Jono Jablonskio skulptūros draugijoje truputį nusivils – didžioji skaityklos salė buvo neatpažįstamai padalyta ir skirta kitoms reikmėms.

Bibliotekos veikla niekada nebuvo nutrūkusi, lankytojai naudojosi 2003 metais iškilusio priestato fondais ir darbo vietomis.

Rekonstruota Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
Rekonstruota Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
© DELFI / Andrius Ufartas

Kurs žinių kvartalą

Bibliotekoje įrengta moderni 120 vietų konferencijų salė su integruotomis kėdėmis, dviem vertėjų kabinomis, garso režisieriaus patalpa ir net scena. Čia galės rastis ir kamerinių teatro pastatymų. „Rugsėjį sale dar negalėsime naudotis pilnu pajėgumu, tačiau užsakymų jau turime iki Naujųjų metų. Tai lemia patraukli bibliotekos vieta mieste“, – tikino R. Gudauskas.

Nacionalinė biblioteka kartu su Vilniaus merija ketina imtis kvartalo atgaivinimo. Mat zona tarp Lukiškių kalėjimo ir Seimo, R. Gudausko teigimu, šiuo metu truputį merdi. Kuriant žinių kvartalą bus atsižvelgta į Britų nacionalinės bibliotekos patirtį, kai bendrai sąveikai susitelkia 15 minučių atstumu aplink biblioteką esančios kūrybinės, verslo institucijos.

Rekonstruota Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
Rekonstruota Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
© DELFI / Andrius Ufartas

Internetas tampa vis labiau uždaras

Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje saugoma per 6,5 mln. vadinamųjų spaudos vienetų – visa, kas išleista Lietuvoje ar su ja susiję.

„Esu įsitikinęs, kad nacionalinė biblioteka nė kiek ne mažiau už aukštąsias mokyklas didina valstybės konkurencingumą, prisideda prie klestėjimo ir pažangos. Čia kaupiamos nacijos žinios, išmintis. Tiems, kuriems reikia bendro pobūdžio informacijos, greitų ir paprastų duomenų, pakanka interneto. Tačiau internetas kuo toliau, tuo labiau tampa uždaras, už vertę turinčius dalykus tenka mokėti. Tokiu būdu bibliotekos įgyja patikimo šaltinio vertę. Juk čia saugomą informaciją sukaupė, apdorojo ir pateikia profesionalai“, – tvirtino R. Gudauskas.

Rekonstruota Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
Rekonstruota Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak pašnekovo, kaupti, skaitmeninti, pervesti didžiulius informacijos kiekius į mažesnes formas, taupesnius pavidalus – svarbi Nacionalinės bibliotekos misija. Tačiau kur kas svarbiau ieškoti būdų, kaip visą informacinį turtą, sukauptą išmintį pritaikyti visuomenei, kad ji veiktų, duotų kuo daugiau naudos. „Biblioteka tampa ne tik informacijos kaupykla, bet ir naujos vertės kūrėja“, – reiškė įsitikinimą R. Gudauskas.

Rekonstruota Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
Rekonstruota Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
© DELFI / Andrius Ufartas

Anksčiau baigta anksčiau pasentų

Rekonstruoti senąjį pastatą vertė aplinkybės, jo būklė buvo avarinė. Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertai nustatė bibliotekos pamatų skilimus, byrėjo atraminės sienos, radosi plyšių. Jie susidarė dėl itin dinamiško greta esančio transporto tunelio ir „Vilniaus vartų“ statybos darbų.

Liepą, kai bibliotekos saugyklos po rekonstrukcijos vėl užsipildė knygomis, matavimai buvo pakartoti. Paprastai dėl svorio pastatas smenga. Tačiau jokių pakitimų specialistai neužfiksavo.

Projektavimo darbai parsidėjo 2006-aisias, rekonstrukcijos – 2008 metais. „Pasakysiu ereziją. Pastato rekonstrukcija turėjo baigtis 2011-aisiais, tačiau darbus pristabdė 2008 metų pasaulinė ekonomikos krizė. Jei juos būtume užbaigę laiku, kaip numatyta pagal senesnį projektą, dabar turėtume jau pasenusią biblioteką“, – teigė R. Gudauskas.

Po rekonstrukcijos Nacionalinės bibliotekos plotas padidėjo dvigubai – iki 27 tūkst. kvadratinių metrų. Senojo bibliotekos pastato rekonstrukcija atsiejo 26 mln. eurų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rudenį Lietuvoje koncertuos populiarusis vokiečių pianistas Niklas Paschburg

Oficialiai patvirtinta, kad rudenį pirmąkart Lietuvoje koncertą surengs vokiečių kompozitorius ir...

Kultūros ministrė dalyvaus Edinburgo kultūros forume (2)

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson dalyvaus Edinburgo tarptautinio kultūros viršūnių...

„Cirque Du Soleil“ Šanchajuje pristatė „Įsikūnijimo“ įkvėptą programą (1)

Rugpjūčio 16 dieną Šanchajuje pirmą kartą parodyta garsiojo cirko „ Cirque du Soleil “...

Aušrinė Stundytė: operos režisierius turi būti lyg geras meilužis (4)

Operos pasaulyje sėkmės istorijų – daug ir skirtingų, o štai lietuvės Aušrinės Stundytės...

Prasideda antrosios „Baltijos kino dienos“: programoje filmai apie laisvę, meilę ir mus (2)

Pirmadienį Vilniuje šventiniu kino seansu prasidės antrą kartą rengiamos „Baltijos kino...

Top naujienos

Gabrieliaus Landsbergio 750 tūkst. eurų investicijos istorija: kaip vystėsi Austėjos verslas (554)

Konservatorius Gabrielius Landsbergis sako, kad pinigų 750 tūkst. eurų investicijai į „SEB...

Valdas Adamkus: didžiausios grėsmės Vakarams – terorizmas, ekonominis nesaugumas ir migracija (57)

Didžiausios grėsmės, su kuriomis susiduria tiek Europa, tiek Jungtinės Valstijos , yra...

Savaitės orai: vasara trauktis atsisako (19)

Po gaivaus trečiadienio į Lietuvą plūstelės gerokai šiltesni orai. Ketvirtadienį termometrai...

Pranckiečio išmintis: neiškirstas miškas supūva (112)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, jog miško kirtimo normos didinimas leidžia atjauninti...

Košmariškas Donaldo Trumpo antradienis: vienas jo padėjėjų kaltę verčia pačiam prezidentui du padėjėjai pripažinti kaltais (22)

Donaldas Trumpas buvo apkaltintas sąmokslu sukčiauti per rinkimų kampaniją, o du jo buvę...

DELFI TV Gyvai: kada plastinė operacija — būtinybė, o ne užgaida?

Išgirdę „plastinė operacija“ tikriausiai pirmiausia pagalvojate apie išpuoselėtos išvaizdos...

Išskirtinis Kauno biurų augimas: tokio istorijoje dar nebuvo (1)

2018 metų pirmąjį pusmetį sparčiausia biurų plėtra fiksuojama Kauno mieste. Nekilnojamojo turto...

Sekmadieniais nedirbti norėtų visi parduotuvių darbuotojai: kodėl kalbama tik apie didžiuosius tinklus (134)

Nors viešosiose diskusijose apie nedarbą sekmadieniais bei švenčių dienomis kalbama apie...

Širinskienė Seimo etikos sargų prašo atlikti tyrimą dėl Gabrieliaus Landsbergio elgesio (356)

Paaiškėjus, kad turėdamas privatų interesą Gabrielius Landsbergis nenusišalino ir dalyvavo...