Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto fotografijos galerijoje antradienio pavakarę atidaroma Klaudijaus Driskiaus fotografijų paroda „Laisvųjų testamentai”. Be paties autoriaus, parodoje dalyvaus Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis, diplomatas filosofas Vytautas Ališauskas, diplomatas Vygaudas Ušackas.
© Organizacijos nuotr.

Parodoje eksponuojami Lietuvos partizanų ir ryšininkų, 1944-1958 m. kovojusių visose devyniose partizanų apygardose, o dabar gyvenančių Aukštaitijoje, Suvalkijoje, Dzūkijoje, Žemaitijoje bei didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat Lenkijoje, Vokietijoje ir Latvijoje, portretai.

„Įamžinti veidus tų, kurie kūrė mums laisvę, akis, kuriose visada žibėjo laisvė ir viltis - manau, yra idėja, verta valstybės šimtmečio. Tai man didžiausią įspūdį ir susižavėjimą sukėlęs pastarojo meto projektas“, - sako prie parodos atsiradimo prisidėjęs ambasadorius V. Ušackas.

Anot V. Ališausko, neįsigilinus prabėgant K. Driskiaus fotoportretus, galima pamanyti, kad tai dar viena tradicinė lietuviškos fotografijos serija, skirta senolių godoms. Veiduose šmėkšteli ir paprastumas, ir gudrios ironijos šypsena, ir į metafizinį horizontą nukreiptas žvilgsnis. Tačiau tai veikiau atsitiktinumas. Fotografo tikslas nebuvo atkartoti lietuvišką (dar prieškariu pradėtą ręsti ir sovietmečiu ištobulintą) senatvės poetizavimo schemą. Galima drąsiai sakyti, kad daugelis veidų ir situacijų tik atsitiktinai yra „poetiški“. Apskritai tai, kas tų žmonių gyvenime svarbiausia, neatsispindi jų veiduose ar povyzose. Jie visi buvo kariai. Arba bent karo dalyviai.

Partizanai, jų rėmėjai, ryšininkai. Šešios dešimtys metų - tai visas dažno, ypač ankstesnės kartos, žmogaus gyvenimas šioje žemėje. Maždaug tiek prabėgo nuo jų karo pabaigos iki šiandien. Jie nugyveno dešimtis metų kitaip negu daugelis Antrojo pasaulinio karo veteranų. Jie negavo pensijų, specialios socialinės ir psichologinės pagalbos. Atvirkščiai, daugelis jų kalinti, negalėję įgyti išsilavinimo, daryti karjeros. Jų šeimos engtos. Portretų žmonės ne tik išgyveno, bet išliko nepalūžę, orūs, nepraradę vilties, tik savo vidinių galių, semiamų iš Dievo, savęs ir savo idealų tikėjimo, dėka. Tai skamba patetiškai, bet portretuose tos patetikos neįžvelgsime - juose tik kukli buitis, dažniausiai provincijos, tokie pat kuklūs partizaniškos praeities atributai, kai kada šilti, kai kada ironiški, kai kada prigesę žvilgsniai. Tai dabartis. Bet joje neabejotinai aišku viena - jie yra ilgame kare nugalėjusioji pusė.

Paralelinė parodos dalis - tekstai. Jie mus iš dabarties nukelia į praeitį. Pailiustruoti mažomis senomis nuotraukomis, tarsi dokumentiniu įrodymu, kad tie žmonės kadaise buvo jauni ir tikrai dalyvavo istorijose, kurias pasakoja. Pirmu asmeniu pasakojama viena istorija irgi primena praeities fotografiją - fragmentišką, kiek aptrupėjusią ar apiblukusią, bet nepaprastai išraiškingą. Daugelis tų istorijų žiaurios. Antra vertus, pasakotojai nesistengia gyvenimo dramatizuoti, nebijo humoro ar buitiškos intonacijos. Jose beveik nėra to, ką paprastai vadiname „romantika“. Nėra jose ir patoso ar mėgavimosi savo didvyriškumu.

Ši praeities ir dabarties portretų - žodinių ir vaizdinių - seka nieko neįrodinėja. Tiesiog skaitant liudijimus ir žvelgiant tiems žmonėms į veidus, tegul tik fotografinius, savaime išryškėja daugelio šiandienos diskusijų beprasmybė. /../ Moterys ir vyrai, tyliai žvelgiantys iš šių fotografijų pačiu savo buvimu, savo praeities pasakojimais ir kasdienos paprastumu nesileidžia įtraukiami į ideologines grumtynes, į moralizuojančius graudinimus, anot kurių, visi žuvusieji yra lygūs, į svarstymus apie ginkluotojo priešinimosi prasmę ir etinį pateisinamumą. Tie žmonės tiesiog yra. Savo visą gyvenimą jie atidavė Lietuvai. Paprasčiau sakant - mums, sako parodai tekstą parašęs Vytautas Ališauskas.

K. Driskius (g. 1959) yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m. 1995-2016 metais dirbo devyniasdešimtyje mokslinių menotyros ekspedicijų Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje. Svarbiausi fotografijų ciklai „Rasos šventė prie Sartų ežero„; „Vestuvių papročiai„; „Lietuvių kalendorinės šventės„; „Lietuvos žmonės“. Surengta 14 personalinių parodų. Autorius yra sudaręs ir išleidęs 16 albumų ir knygų. 1984 m. Tarptautinėje Baltijos jūros šalių meninės fotografijos parodoje „Scanbaltic“ apdovanotas medaliu už Rasos šventės fotografijų seriją. 2011 m. pelnė Kultūros ministerijos Balio Buračo fotografijos meno premiją. 2014 m. apdovanotas Patriotų premija už knygą „Balys Vaičėnas. Partizano sąsiuviniai“. 2015 m. apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prasideda antrosios „Baltijos kino dienos“: programoje filmai apie laisvę, meilę ir mus

Pirmadienį Vilniuje šventiniu kino seansu prasidės antrą kartą rengiamos „Baltijos kino...

Humanitarų bendrija: savanoriai, šauktiniai ar verktiniai?

Rugpjūčio viduryje įvyko jau XIII „Literatūros salų” vasaros seminaras. Renginio metu buvo...

Banksy sako nesuteikęs leidimo jo darbų parodai Maskvoje

Slapusis britų grafitininkas Banksy paskelbė socialiniuose tinkluose, kad jis neturi nieko bendra...

Vaikų choro „Ugnelė" kelionė Indonezijoje (III): Balio chorų konkursas

Vaikų choras „ Ugnelė ", vadovaujamas Valerijos Skapienės, ką tik grįžo iš kelionės...

Poetė Dalia Saukaitytė: mano kūne neliko nė vienos ląstelės iš tų laikų, kai rašiau eilėraščius (9)

Ji retai duoda interviu, nemėgsta fotografuotis, tačiau daugybė žmonių žino jos parašytas...

Top naujienos

Atsinaujino kalbos apie investicijas į žilvičius: aukso kalnai ar lipimas ant to pačio grėblio (13)

Apie trečdalį išaugusios biokuro kainos kursto energetinių gluosnių augintojų entuziazmą....

Maistas darželiuose ir mokyklose nuo rugsėjo keisis radikaliai: ar jūsų vaikas tam pasiruošęs? (304)

Mokyklose ir darželiuose nuo rugsėjo – nemažai pasikeitimų, tarp jų ir maitinimo srityje.

Po Putino linksmybių vestuvėse – pasipiktinimas: ji net nesuvokia, kad ja pasinaudojo (22)

Birželio pradžioje Vienoje viešėjusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Austrijos užsienio...

„Greitų ir įsiutusių“ scenarijus Lietuvos keliuose – pareigūnams įkliuvo šimtai „skraiduolių“ (58)

Šventinė savaitė Kelių policijos pareigūnams buvo darbinga – vienas po kito į jų akiratį...

Ūkininkai: jei nebus mokestinių lengvatų, streikuosime (73)

Ūkininkai, motyvuodami, kad dėl antrus metus iš eilės užklumpančių stichinių nelaimių...

Adomaitis ieško paskutinio naujoko, kuris nestabdytų Echodo progreso (2)

Pasiruošimą artėjančiam sezonui pradėjusį Vilniaus „Rytą“ artimiausiu metu turėtų...

Orai: įspėja dėl perkūnijos, stipraus vėjo ir karščių (11)

Pirmadienį vietomis Lietuvoje galima perkūnija, stiprus vėjas, vyraus aukšta temperatūra,...

Ali ir Patricija Gadžijevai laukia šeimos pagausėjimo (7)

Žinomas konditeris su žmona laukia šeimos pagausėjimo. Žinoma pora apie tai pranešė...

Netikros aukštosios mokyklos vilioja studentus valstybės nepripažįstamais bakalauro ir magistro diplomais (151)

Įstaigos pavadinime – užuomina į aukštąjį mokslą, žadami bakalauro ir magistro diplomai...