Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto fotografijos galerijoje antradienio pavakarę atidaroma Klaudijaus Driskiaus fotografijų paroda „Laisvųjų testamentai”. Be paties autoriaus, parodoje dalyvaus Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis, diplomatas filosofas Vytautas Ališauskas, diplomatas Vygaudas Ušackas.
© Organizacijos nuotr.

Parodoje eksponuojami Lietuvos partizanų ir ryšininkų, 1944-1958 m. kovojusių visose devyniose partizanų apygardose, o dabar gyvenančių Aukštaitijoje, Suvalkijoje, Dzūkijoje, Žemaitijoje bei didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat Lenkijoje, Vokietijoje ir Latvijoje, portretai.

„Įamžinti veidus tų, kurie kūrė mums laisvę, akis, kuriose visada žibėjo laisvė ir viltis - manau, yra idėja, verta valstybės šimtmečio. Tai man didžiausią įspūdį ir susižavėjimą sukėlęs pastarojo meto projektas“, - sako prie parodos atsiradimo prisidėjęs ambasadorius V. Ušackas.

Anot V. Ališausko, neįsigilinus prabėgant K. Driskiaus fotoportretus, galima pamanyti, kad tai dar viena tradicinė lietuviškos fotografijos serija, skirta senolių godoms. Veiduose šmėkšteli ir paprastumas, ir gudrios ironijos šypsena, ir į metafizinį horizontą nukreiptas žvilgsnis. Tačiau tai veikiau atsitiktinumas. Fotografo tikslas nebuvo atkartoti lietuvišką (dar prieškariu pradėtą ręsti ir sovietmečiu ištobulintą) senatvės poetizavimo schemą. Galima drąsiai sakyti, kad daugelis veidų ir situacijų tik atsitiktinai yra „poetiški“. Apskritai tai, kas tų žmonių gyvenime svarbiausia, neatsispindi jų veiduose ar povyzose. Jie visi buvo kariai. Arba bent karo dalyviai.

Partizanai, jų rėmėjai, ryšininkai. Šešios dešimtys metų - tai visas dažno, ypač ankstesnės kartos, žmogaus gyvenimas šioje žemėje. Maždaug tiek prabėgo nuo jų karo pabaigos iki šiandien. Jie nugyveno dešimtis metų kitaip negu daugelis Antrojo pasaulinio karo veteranų. Jie negavo pensijų, specialios socialinės ir psichologinės pagalbos. Atvirkščiai, daugelis jų kalinti, negalėję įgyti išsilavinimo, daryti karjeros. Jų šeimos engtos. Portretų žmonės ne tik išgyveno, bet išliko nepalūžę, orūs, nepraradę vilties, tik savo vidinių galių, semiamų iš Dievo, savęs ir savo idealų tikėjimo, dėka. Tai skamba patetiškai, bet portretuose tos patetikos neįžvelgsime - juose tik kukli buitis, dažniausiai provincijos, tokie pat kuklūs partizaniškos praeities atributai, kai kada šilti, kai kada ironiški, kai kada prigesę žvilgsniai. Tai dabartis. Bet joje neabejotinai aišku viena - jie yra ilgame kare nugalėjusioji pusė.

Paralelinė parodos dalis - tekstai. Jie mus iš dabarties nukelia į praeitį. Pailiustruoti mažomis senomis nuotraukomis, tarsi dokumentiniu įrodymu, kad tie žmonės kadaise buvo jauni ir tikrai dalyvavo istorijose, kurias pasakoja. Pirmu asmeniu pasakojama viena istorija irgi primena praeities fotografiją - fragmentišką, kiek aptrupėjusią ar apiblukusią, bet nepaprastai išraiškingą. Daugelis tų istorijų žiaurios. Antra vertus, pasakotojai nesistengia gyvenimo dramatizuoti, nebijo humoro ar buitiškos intonacijos. Jose beveik nėra to, ką paprastai vadiname „romantika“. Nėra jose ir patoso ar mėgavimosi savo didvyriškumu.

Ši praeities ir dabarties portretų - žodinių ir vaizdinių - seka nieko neįrodinėja. Tiesiog skaitant liudijimus ir žvelgiant tiems žmonėms į veidus, tegul tik fotografinius, savaime išryškėja daugelio šiandienos diskusijų beprasmybė. /../ Moterys ir vyrai, tyliai žvelgiantys iš šių fotografijų pačiu savo buvimu, savo praeities pasakojimais ir kasdienos paprastumu nesileidžia įtraukiami į ideologines grumtynes, į moralizuojančius graudinimus, anot kurių, visi žuvusieji yra lygūs, į svarstymus apie ginkluotojo priešinimosi prasmę ir etinį pateisinamumą. Tie žmonės tiesiog yra. Savo visą gyvenimą jie atidavė Lietuvai. Paprasčiau sakant - mums, sako parodai tekstą parašęs Vytautas Ališauskas.

K. Driskius (g. 1959) yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m. 1995-2016 metais dirbo devyniasdešimtyje mokslinių menotyros ekspedicijų Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje. Svarbiausi fotografijų ciklai „Rasos šventė prie Sartų ežero„; „Vestuvių papročiai„; „Lietuvių kalendorinės šventės„; „Lietuvos žmonės“. Surengta 14 personalinių parodų. Autorius yra sudaręs ir išleidęs 16 albumų ir knygų. 1984 m. Tarptautinėje Baltijos jūros šalių meninės fotografijos parodoje „Scanbaltic“ apdovanotas medaliu už Rasos šventės fotografijų seriją. 2011 m. pelnė Kultūros ministerijos Balio Buračo fotografijos meno premiją. 2014 m. apdovanotas Patriotų premija už knygą „Balys Vaičėnas. Partizano sąsiuviniai“. 2015 m. apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mirė knygų dailininkė, iliustracijų vaikams klasikė Taida Balčiūnienė (22)

Eidama 93-iuosius ketvirtadienį mirė knygų dailininkė, iliustracijų vaikams kūrėja Taida...

Autobuse prie Paryžiaus aptiktas pavogtas vertingas Edgaro Degas paveikslas (2)

Autobuse netoli Paryžiaus buvo aptiktas prancūzų meistro Edgaro Degas paveikslas, kuris buvo...

Su vaidmenimi Koršunovo „Ugnies veide“ atsisveikinanti Rasa Samuolytė: pradžia buvo sunki (3)

„Mūsų „Ugnies veido“ komanda - kaip penki vienos rankos pirštai, tarsi vienas kumštis. Gal...

„100 metų kartu“: vyresni už atkurtą Lietuvą kviečia į pasimatymą Knygų mugėje

Lietuvos šimtamečius įamžinusio projekto „100 metų kartu“ kūrėjai kviečia susitikti...

Knygų leidyba nesmarkiai kyla (1)

Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) sako, kad pastaruosius kelerius metus knygų leidyba nesmarkiai...

Top naujienos

Tėvai net neįsivaizduoja, kuo gali baigtis jų atostogos su vaikais: gresia baudos (35)

Kada noriu, tada ir atostogauju – su tokiu tėvų požiūriu susiduriantys mokytojai patenka į...

Kai kurie dalykai Baltarusijoje – neįtikėtinai pigūs (11)

Nemažai alkoholį vartojančių vyrų ir moterų, daug kur rūkoma, palyginti nebrangu, o skoniai...

Nykstančios Lietuvos paradoksas: rinkimuose išryškėjo įdomi tendencija (182)

Diskusijų dėl dvigubos pilietybės įteisinimo fone išryškėjo įdomus mūsų šalies paradoksas...

Patekęs į avariją nusivylė draudimu: daugiau su jais reikalų neturėsiu (208)

Draudimo paslaugų kainos kyla kaip ant mielių, tačiau garantijų, kad ištikus bėdai žmogus...

Išskirtinė vieta pavalgyti Vilniuje: pasiūlė tai, ko dar niekas kitas neturi (28)

Legendomis apipintame Šventaragio slėnio skvere, Vilniuje, kur pro langus matyti pati Katedra,...

Sušalę vilniečiai: gatvės praeivių stilius stebina net ir žiemą

Suspaudus stingdančiam šalčiui DELFI Stilius nutarė pasižvalgyti po Vilniaus senamiestį ir...

Chirurgas perspėja, koks pilvo skausmas – pavojingiausias, ir kaip atitolinti vėžį (43)

Kiekvienais metais nustatoma apie 1600 naujų storosios žarnos vėž io atvejų ir apie 1000...

Jei bijote pasenti – teks laikytis šių taisyklių (12)

Kiekviena karta siekia išsaugoti jaunystę ir tam tikslui naudoja pačius įvairiausius metodus....

Atostogos lietuvių pamėgtame Egipte: ką veikti nenorintiems drybsoti pliaže (9)

Poilsiautojų iš Lietuvos gretose Egipto kurortai Hurgada ir Šarm aš Šeichas jau daugiau nei...

Rusijos oligarchų žaidimai – pasiruošimas naujam Kremliaus režimo etapui (19)

2017 m. gruodį Rusija minėjo Visos Rusijos nepaprastosios komisijos, geriau žinomos tiesiog kaip...