Ji šiemet įvertinta net dviem apdovanojimais: jos dailininkai Zigmantas Butautis bei Dovilė Krikščiūnaitė pelnė premijas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos rengiamame knygos meno konkurse „Vilnius 2014“ dalykinių ir mokslinių knygų teminėje grupėje, taip pat dailininkų, leidyklos ir spaustuvės darbą pagrindine premija įvertino UAB „Papyrus Lietuva“, konkursą rengianti kartu su LR kultūros ministerija ir knygą nugalėtoją kviečianti išrinkti knygos meno profesionalus Rimvydą Kepežinską, Robertą Jucaitį, Karolį Strautnieką bei kitus. „Maketas apgalvotas, atitinka knygos architektoniką, reprezentatyvu, suvaldyta iliustracinė medžiaga, šriftai, tinkamas popierius; drąsu, inovatyvu, taikli ir deranti tipografika, avangardiška,“ – rašoma komisijos narių atsiliepime.
Apdovanojimai šio specifinio žanro knygai – ne tik didžiulis knygos dailininkų, jaunos leidyklos „Lapas“ bei spaustuvės „Balto print“ įvertinimas, bet ir dar vienas svarus žingsnis siekiant tinkamai reprezentuoti ir populiarinti šiuolaikinę Lietuvos architektūrą. Kaip teigia architektas ir architektūrinės leidybos pradininkas Lietuvoje Audrys Karalius, „bene pirmą kartą lietuviškos architektūrinės leidybos praktikoje turime adekvatų formos ir turinio rezultatą. Knyga savo leidybiniu pavidalu (dizainas, maketas, popierius, įrišimas) harmoningai atitinka publikuojamos architektūros turinį. Netgi, sakyčiau, kilsteli Audriaus Ambraso architektūrą iki nevienadienio kultūrinės modernybės reiškinio lygmens.“
Apdovanota knyga – tai dvikalbis albumas, pristatantis A. Ambraso architektų biuro kūrybą, pripažintą tiek Lietuvos, tiek užsienio profesionalų. Jame pateikiama ne architekto biografija, o brėžiniai, eskizai, vizualizacijos, įgyvendintų projektų nuotraukos, projektų aprašai – visa tai supažindina su įdomiu architektūros kūrybos procesu ir leidžia architektūrą pamatyti kaip kultūros reiškinį.
„Leisti knygą sumąstė patys architektai, pradėjo maketuoti, dėlioti vizualinius pasakojimus apie objektus – tiek realizuotus, tiek likusius idėjiniame lymenyje, tarsi pasiūlymus miestams, vizijas, kaip jie galėtų vystytis toliau. Pirminį didelį darbą suvaldant medžiagą atliko Dovilė Krikščiūnaitė kartu su studijos vadovu A. Ambrasu. Vėliau pakvietėme Zigmantą Butautį, kad neknyginį architektų maketą paverstų profesionaliu leidininiu – solidžiu, tačiau ne „sunkiasvoriu“ architektūros albumu. Manau, šie skirtingi požiūriai į knygą ir į architektūrą bei aistringos diskusijos proceso metu ir lėmė rezultatą, kuris džiugina,“ – pasakojo leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė.
Leidykla „Lapas“ toliau tęsia architektūros ir išskirtinių meno knygų leidybos kryptį. Kątik pasirodė leidinys „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“, kurio tiražas jau beveik išseko, tęsiant reikšmingiausių šalies architektų studijų kūrybos pristatymą rengiamas dar vienas albumas, taip pat Marijos Drėmaitės studija apie pramonės architektūrą, eksperimentinis fotomenininko Liudo Parulskio fotomanipuliacijų albumas bei kiti leidiniai.
