V. Fijalkauskas sako, kad režisuoti, o taip pat ir vaidinti šiame spektaklyje buvo didelis iššūkis. Anot jo, radijo teatras – itin savita teatro rūšis.
„Radijo spektaklyje nėra nieko daugiau kaip tik aktoriaus bendravimas su klausytoju, kuris nebūtinai yra pasiruošęs klausyti. Didžiausia intriga radijo teatre, žinoma, vien tik garsu išgauti erdvės efektą, garsu sukurti vaizdinį. Tai nėra lengva. Tokios paieškos ir buvo pačios įdomiausios kuriant šį spektaklį“, – teigia V. Fijalkauskas.
Režisierius atskleidžia, kad „Vypsonė“ buvo kuriama ne tik balso intonacijomis ar aktorine raiška, bet ir įvairiais papildomais teatriniais garsais, muzika. Pavyzdžiui, šiame spektaklyje klausytojai išgirs traukinio dundėjimą.
V. Fijalkauskas pasakoja, kad, dirbant su spektakliu, įdomiausia buvo perprasti pjesės „Vypsonė“ autoriaus Aido Jurašiaus užkoduotus ženklus ir mintis. Režisieriui įdomios pasirodė parabolės tarp žmogaus gyvenimo ir valstybės istorijos.
„Pjesė tyrinėja istoriškumo plačiąja prasme svarbą: žmogaus istoriškumą, valstybių istoriškumą. Pjesėje skamba klausimai: „Ar kada mėginai lyginti save su kokios nors valstybės istorija?“, „Ar tavo gyvenime yra Žalgirio, Pilėnų mūšiai?“, „Ar turi tikrą istoriją?“ Norėčiau, kad žmogus išgirstų šiuos klausimus. Atsakius į juos, galima lengviau pažinti save ir kitus“, – kalba režisierius.
V. Fijalkauskui teko nemažai dalyvauti įrašinėjant, vaidinant ir kuriant radijo spektaklius, tačiau „Vypsonė“ – pirmasis režisuotas darbas radijo teatrui.
„Radijo teatru domiuosi seniai, esu sukūręs paskaitų ciklą apie tai, kaip kurti radijo teatrą, kaip garsų pagalba konstruoti erdves, apimtį, bet režisuoti spektaklį buvo visiškai nauja gyvenimiška patirtis“, – teigia režisierius.
V. Fijalkauskas taip pat įkūnija vieną spektaklio personažų – Daukantą.
„Kadangi jis atvyksta pabendrauti su Papilės miestelyje stovinčia Simono Daukanto statula, jis lyg ironiškai, lyg atsisakydamas savo asmenybės prisimeta Daukanto vardą, nes yra žmogus, kuriam svarbi istoriškumo tema“, – pasakoja V. Fijalkauskas.
Spektaklis „Vypsonė“ laimėjo 3-iąją vietą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtame konkurse „Kviečia radijo teatras“.
Kultūros laidų redaktorė Vida Morkevičienė sako, kad šiame konkurse buvo renkamos radijo pjesės, kuriose atkreipiamas dėmesys į žymių asmenų jubiliejus, laikmečio aktualijas, prisimenama Lietuvos istorija.
Iš viso buvo gauti 26 kūriniai, kuriuos vertino LRT sudaryta vertinimo komisija: radijo laidų redaktorė Gailutė Jankauskienė, dramaturgai Herkus Kunčius ir Mindaugas Nastaravičius, režisierius Juozas Javaitis, radijo teatro redaktorė Vida Morkevičienė. Komisijos darbui vadovavo LRT kultūros laidų redakcijos vyr. redaktorė Jolanta Kryževičienė.
1-oji vieta skirta Aido Jurašiaus pjesei „Įvaikinti“, 2-oji – Dainiaus Dirgėlos pjesei „Ąžuolas“, 3-iąją vietą laimėjo Aidas Jurašiaus „Vypsonė“. Visas šias pjeses numatyta statyti LRT Radijo teatre.