Dar būdama paauglė Sandra jau buvo pakviesta dainuoti merginų grupėje „Arabesque“, kuri tapo populiari ne tik Japonijoje, bet ir Sovietų Sąjungoje – būtent čia, dėka išleistos vinilo plokštelės, „Arabesque“ tapo tikru kultu.
Po to, kai Sandra pradėjo savo ypatingai sėkmingą karjerą, jos plokštelė taip pat buvo išleista Sovietų Sąjungoje, ir tada milijonai sovietų vyrų guldavosi ir keldavosi su mintimi, kad rytoj galbūt bus ta diena, kai Centrinė televizija vėl parodys jų dievinamos vokiečių atlikėjos vaizdo klipą – nuo politkorektiškai nepriekaištingos, tačiau jau spėjusios pabosti itališkos estrados pavargusiems sovietiniams melomanams iš Vokietijos ūžtelėjusi madingos eurodisko banga tapo tikra atgaiva.
Trys pirmosios Sandros plokštelės pasižymėjo tokia hitų gausa, jog devyniasdešimtųjų viduryje retai galėjai išvysti kurios nors Europos šalies hitparadą be Sandros dainų.
Iš viso yra parduota apie 30 milijonų Sandros įrašų, ir tai byloja, kokio fenomenalaus populiarumo buvo sulaukusi atlikėja, kuri toli gražu nepriminė seksualumo bombos.
Be to, nuo 1990 iki 2011 metų ji dalyvavo projekto „Enigma“ veikloje – būtent svajingo Sandros balso dėka „Enigmos“ kūriniai pasiekė solidžių aukštumų ir Europoje, ir Šiaurės Amerikoje, kur atlikėjams iš Europos ne taip paprasta įsitvirtinti ir rasti savo klausytoją.
Šiandien Sandrai yra jau 53 metai, o jos kultas tebegyvuoja toliau – prieš kelerius metus ji koncertavo ir Lietuvoje. Ir nors tą kartą dėl kojos lūžio ji buvo priversta dainuoti sėdėdama vežimėlyje, ne vienas klausytojas braukė sentimentalią ašarą žiūrėdamas į jaunystės laikų diskotekų deivę.