Skaitytojus pasiekė atviras Džordanos Butkutės laiškas

Socialinio tinklapio „Facebook“ asmeniniame profilyje Lietuvos popscenos karalienė Džordana Butkutė atviru laišku kreipiasi į savo gerbėjus, jos muzikos mylėtojus, ir kitus klausytojus, net ir tuos, kurie jos dainų nemėgsta.

Noriu Būti Savim.
Kartais linksma, kartais užsisvajojusi, o kartais pikta ir nusiminusi. Tokia esu.
Negaliu būti visada tokia pati, na kaip ir pats gyvenimas, jis tai vienoks, tai kitoks.
Kartais paglosto, o kartais ir visai atvirkščiai...
Mano muzika, mano dainos, jos irgi tokios. Jos apie mane. Apie mano gyvenimą.
…ko gero, ir apie Jus...
Visi mes tokie skirtingi, bet tuo pačiu ir tokie panašūs.
Koncertuose tai šėlstame, siautėjame kartu, tai susimastome ir gal kiek liūdime... tiesa ?
Kiekviena daina - tai atskira istorija. Daina - gyvenimas. Vieną tos istorijos dalį žinau aš, o kitą jos dalį žinote Jūs... žinote savaip, bet...
Visada labai jaudinuosi prieš pasirodymus, nesvarbu ar tai - didelė scena, ar maža, man ši vieta, kuria tai prasme - šventa.
Ir susitikimai su su Jumis, tai nekasdienė rutina.
Niekada neateinu pas Jus atidirbti koncerto.
Visada žengiu į sceną Gyventi!!!
Žinau, Jūs tai matote, jaučiate...
Nemoku meluoti, nemoku apsimetinėti, kaip ir gyvenime, todėl jis, ko gero, ir nėra labai man paprastas. Nemoku užsidėti „koncertinės“ kaukės ir vaidinti, kad viskas ir visada yra gerai.
Nemoku įjungti šypsenos ir būti visada, ir su visais maloni. Esu kokia esu, bet visada stengiuosi būti sąžininga pati su savimi.
Su Jumis taip pat.
Ko gero, dėl to kažkas mane myli ir vertina, o kažkas absoliučiai negali nei matyti, nei girdėti.
Kažkam mano dainos patinka, kažkam nelabai, bet, ko gero, tai būtu nenormalu, jeigu tai, ką darau, patiktų visiems.
Keistas dalykas, visi mano tos dienos pergyvenimai ir nuotaikos, jeigu jos blogos - labai greitai išgaruoja vos atsidūrus ant scenos.
Pamirštu viską ir pradedu gyventi savo dainomis. Tai - keistas jausmas. Dingsta viskas. Tik aš ir Jūs. Dainos. O visa kita, kaip ir neegzistuoja.
Labai dažnai Jums pasakau, kad myliu Jus, kad saugotumėte save, nes esate labai didelė mano gyvenimo dalis.
Šituose žodžiuose niekada nebūna nei krislelio falso.
Jus tikrai esate labai didžiulė mano gyvenimo dalis.
Pasiilgau Jūsų.
Labai laukiu rudens. Susitikimų su Jumis. Ir labai tiems susitikimams ruošiuosi.
Nesudeginta ant Laužo.
Ar tikrai keistas koncertinio turo pavadinimas ?
Jūs tie, kurie su manimi, žinote - buvo mano gyvenime visko. Buvo labai gražių, šviesių dienų, bet buvo ir žiauriai juodų laikų. Laikų, kurių net nesinorėtų prisiminti, bet... jie irgi mano. Kiekviena akimirka, kokia ji bebuvo - graži, baisi - ji mano!
Sudėtingi keliai ir dar painesni klystkeliai.
Pakilimų euforija. Nuopolių košmarai.
Ir ačiū Dievui.
Dėka to, esu tokia, kokia esu dabar.
Mačiusi ir šilto, ir šalto. Išmokusi vertinti tai, ką duoda gyvenimas. Išmokusi mylėti. Išmokusi atleisti. Išmokusi išlikti savimi.
Taip, šis koncertų pavadinimas - neatsitiktinis. Manau, jis geriausiai atspindi tai, kuo noriu su Jumis pasidalinti.
Dainuosiu daug dainų iš paskutiniojo albumo „Kryžkelės“. Nusprendžiau duoti naują gyvenimą kelioms dainoms, kurias dainavau dar su „Impulsu“, ir, aišku, dainuosiu tai, be ko neapsieina, ko gero, nei vienas mano koncertas. Tai dainos, kurioms skambant (būsiu truputėlį nekukli) užaugo jau ne viena karta, tik … jos turės kitas spalvas, jos skambės kiek kitaip.
Ne, nebėgu nuo savęs, nuo savęs, kokia buvau.
Ko gero, grįžtu į save, tik į save tokią, kokia esu dabar.

Myliu Jus