„Šuo visuomet liks ištikimiausias jūsų draugas. Jis niekada nepasmerks, kad paryčiais grįžai namo, nepriekaištaus, kad ir vėl priaugai kelis kilogramus ar nusipirkai naujus batus. Be to, kainuos kur kas pigiau -ypač nervų“, - humoro nestokojo R. Mikelkevičiūtė.
Rūta gyvūnų globos namuose lankėsi neatsitiktinai - LNK žurnalistai ėmėsi įgyvendinti socialinį projektą „Padėkite surasti naujus šeimininkus“. Artėjant žiemai į gatvę išmetama daugybė keturkojų. Kai kurie jų jauni, sveiki, kiti jau pradėję senti. Siekdami jiems padėti surasti naujus, mylinčius šeimininkus, nuo šiol kiekvienoje „Nuo... iki...“ ir „Valanda su Rūta“ laidoje jų autoriai skirs eterio, kurio metu pristatys po vieną beglobį gyvūną, papasakos liūdną istoriją ir kvies gerus žmones pasiimti jį į savo namus. Visi savanorių ir gerų žmonių dėka jau paskiepyti, iškastruoti. LNK laidų žurnalistai aplankys ne tik „SOS gyvūnai“, bet ir kitus gyvūnų globos namus.
„Protu nesuvokiu, kaip galima išmesti šunį ar katę, kuriuos auginai tiek metų. Arba kaip galima juos mušti, - glausdama tirtančią iš baimės jauną vilkšunę, baisėjosi Rūta. - Tokių žmonių reikia bijoti“.
Žurnalistė pasakojo, kad dar jos močiutė ją mokė, kaip patikrinti būsimą vyrą, ar jis geras žmogus. „Pažiūrėk, ar jis myli gyvūnus“, - senolės patirtimi dalinosi žurnalistė.
„Išmesti gyvūnai - kaip išduoti žmonės: išsigandę, liūdni, stiklinėmis akimis... Vieni ieško akių kontakto su užsukusiu žmogumi, puola į glėbį ir keliautų kartu, kiti suka akis ir slepiasi kur gali, kad tik nemuštų. Iškart matai, kas šuniui buvo žmogus“, - įspūdžiais, patirtais gyvūnų globos namuose, dalinosi žurnalistė.
Pati Rūta augina net keturis šunis ir katiną. Keli gyvūnai – atsitiktinai priklydę. „Mano šeima dėl to nė kiek nepriekaištauja. Priimtume globoti dar tiek pat, jei tik būtų kur laikyti“, - neslepia Rūta. Ji sako pastebėjusi, kad tokie gyvūnai yra kur kas labiau atsidavę, ištikimi ir paklusnesni, nei tie, kurie nematė vargo, nebadavo.