Irenai ir jos jaunajai kolegei Urtei Šilagalytei teko nemenkas išbandymas – dainuoti besikratančiame ne pirmos jaunystės automobilyje. Maža to, kad automobilis buvo kratomas taip, lyg važiuotų pašėlusiu greičiu per didžiulius riedulius – ant moterų galvų kibirais buvo liejamas šaltutėlis vanduo, griaudėjo pirotechnika ir visais kitais įmanomais būdais buvo stengiamasi, kad atlikėjų dainavimas virstų nuolatiniu spiegimu.
Laidos kūrėjams beveik pavyko – moterys spiegė taip, jog jų balsai turbūt buvo girdimi dviejų kilometrų spinduliu, tačiau trumpučiuose atsikvėpimuose tarp naujų išdaigų sugebėdavo vėl nuraminti širdies dūžius ir „pagauti“ reikalingą dainos natą.
Ypač emocijoms leido pasireikšti Irena Starošaitė – moteris pademonstravo tokias veido išraiškas, lyg pirmą kartą gyvenime būtų mačiusi siaubo filmą.
Visiškai kitaip I.Starošaitė jautėsi kabodama ant lyno – cirko artistų dukra neatsispyrė pagundai pora kartų pademonstruoti savo lankstumą ir akrobatinius triukus.
Ir nors jos sutuoktinis Žilvinas Žvagulis nustėręs stebėjo, ką išdarinėja jo žmona, I.Starošaitė neatrodė, kad nors kiek būtų išsigandusi, priešingai, moteris nesiliovė šypsotis.
