aA
Vilniaus kino biuro prie Vilniaus savivaldybės duomenimis, visų Vilniuje 2016 metais kurtų kino ir TV filmų biudžetai sudarė daugiau nei 8,8 mln. eurų. Viso Vilniuje šiais metais bendradarbiaujant su kino biuru buvo nufilmuoti 42 kino projektai. Tai didesnis projektų skaičius nei 2015 m., tačiau praeitiems metams jie nusileido savo bendru biudžetu.
Tomas Sweetas, filmo "Tarp Pilkų Debesų" filmavimas
© Stop kadras

Vilniaus kino biuro direktorės Jūratės Pazikaitės nuomone, su praeitais metais lygintis sunku, nes 2015 m. smarkiai išsiskyrė užsienio kino kūrėjų Lietuvoje išleistų pinigų kiekiu, mat čia buvo filmuojamas didžiausias pastarųjų metų projektas – BBC serialas „Karas ir taika“.

Šiais metais Vilniuje filmuoti 22 lietuvių (įskaitant studentų ir trumpo metro filmus) ir 20 užsienio kino projektų. Iš jų – 4 lietuvių kino kompanijų bendros gamybos projektai su Prancūzija, Latvija, Lenkija, Rusija, Didžiąja Britanija ir JAV. Iš viso Vilniuje per metus filmuota 337 dienas.

Kino kūrimas – naudingas miestui

Vilniaus kino biuro direktorės manymu, tai, kad Vilniuje filmuojami užsienio kino projektai, teikia nemažai naudos: „Visų pirma, tai užsienio investicijos – pinigai, paliekami mieste, perkant paslaugas, mokant mokesčius, įdarbinant mūsų specialistus. Paprastai prie užsienio kino filmo dirba apie 100-150 žmonių, neskaičiuojant masuotės, t.y. papildomų aktorių-statistų, kuriais gali tapti bet kuris miesto gyventojas, norintis nusifilmuoti filme. O jei projektas didelis savo mastu ir apimtimi, sukurtų darbo vietų skaičių galime dvigubinti.“

Šiais metais prie lietuviškų ir užsienio kino filmų iš viso dirbo virš 2 tūkst. žmonių. „Mes turime aukštos kvalifikacijos specialistų, pavyzdžiai rodo, kad galime sėkmingai įgyvendinti tikrai sudėtingus projektus, tačiau, kaip ir visose rinkose, taip ir kine tarp valstybių ir miestų vyksta arši konkurencija, stengiantis prisivilioti kuo daugiau projektų“, – teigia J. Pazikaitė.

Kino kompanijos „Artbox“ prodiuserio ir Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininko Kęstučio Drazdausko teigimu, užsienio kino gamintojų atvykimas čia dirbti teikia ekonominės naudos ir kitiems sektoriams – atvykę čia perka drabužius, renkasi viešbučius, restoranus, pramogauja, nuomojasi techniką, transportą, užsisako maitinimą ir pan. „Neretai yra filmuojama muziejuose, koncertų salėse ir kitose vietose, už kurias yra mokama. Taip pat filmo gamyba neša tiesioginę naudą miestui, pavyzdžiui, nuvalomi grafičiai ar kitaip gražinamas miestas“, – prideda jis.

„Dansu“ prodiuserės Gabijos Siurbytės nuomone, garsūs aktoriai, režisieriai pamato miestą, dalinasi įspūdžiais ir nuotraukomis socialiniuose tinkluose, pasakoja apie filmavimus savo šalių žiniasklaidai – taip sklinda žinia apie miestą. Miestą reklamuoja ir patys filmai. J. Pazikaitė prisimena ir išskirtinį atvejį, kai Vilniuje buvo sukurta speciali ekskursija po serialo „Karas ir taika“ filmavimo vietas – atsirado vadinamas kino turizmas.

Projektai iš viso pasaulio

K. Drazdausko kompanija „Artbox“, jo teigimu, šiais metais dirbo su 5 projektais – tai šiuo metu vis dar filmuojamos rusų dramos „Legenda apie pabėgimą“ ir „Judėjimas aukštyn“, lietuvių dokumentinis filmas „Sutkaus Dekalogas“ bei šiuo metu postprodukcijos stadijoje jau esantys bendros gamybos projektai – lietuvių, latvių ir lenkų drama „Putos iš Burnos“ bei istorinė lietuvių ir lenkų dokumentika „Abitas ir šarvai“.

G. Siurbytės atstovaujami „Dansu“ 2016 m. dirbo su 2 užsienio projektais „Pirmasis buvo švedų TV drama „Farang“, pasakojanti apie švedą, kuris bėgdamas nuo teisėsaugos atsiduria Tailande. Pagrindinį vaidmenį sukūrė švedų įžymybė Ola Rapace, kuris yra vadinęs ir filme „Skyfall“ apie agentą Jamesą Bondą. Antrasis – švedų filmas „2060“, kuris buvo bendros švedų ir „Dansu“ gamybos projektas. Jis pasakoja istoriją apie senelių namus 2060-aisiais ir jų gyventojų santykius. Kiek primena Algimanto Puipos „Edeno sodą“. Jame taip pat vaidina švedų vyresnio amžiaus kino žvaigždės“, – pasakoja ji.

Pasak vienos didžiausių kino kompanijų Lietuvoje, „Baltic Film Services“, atsakingos už serialo „Karas ir taika“ filmavimus Lietuvoje ir Latvijoje, prodiuserės Linetos Mišeikytės, 2016 m. jų kompanija kartu su užsienio kūrėjais dirbo prie 5 projektų – tai vokiečių dokumentiniai filmai „Leningrado simfonija“, amerikiečių televizijos „National Geographic“ „Kaip elgtųsi Teodoras Ruzveltas?“ ir „Popiežius prieš Hitlerį“, BBC „Karo kambarys“ bei amerikiečių televizinis vaidybinis filmas „Atlydys“.

Vilniuje buvo filmuojamos ir didžiausio iki šiol lietuviško kino projekto „Tarp pilkų debesų“ scenos. Filmas sukurtas pagal Rūtos Šepetys to paties pavadinimo romaną, tai yra Lietuvos ir JAV bendros gamybos filmas. Prodiuserio Žilvino Naujoko teigimu, Lietuva buvo pasirinkta dėl ekonominių sumetimų ir dėl to, jog tai gimtoji mūsų šalis.

Užsienio kino kūrėjams patinka Vilniuje

Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas K. Drazdauskas mano, kad užsienio kūrėjai pasirenka Vilnių todėl, kad tai yra kinui draugiškas miestas, jame greitai sutvarkomi filmavimų leidimai, Vilniuje gausu įvairios architektūros (miestas turi senamiestį, naujus miegamuosius rajonus, „tarybinius“ kvartalus, dangoraižius ir kt.), taip pat dėl miesto kompaktiškumo (miestas mažas, jame lengva judėti, gyventojų tankis nėra didelis), dėl profesionalių darbuotojų ir paslaugų sektoriaus bei prieinamų kainų, dėl trumpų distancijų tarp lokacijų.

L. Mišeikytė mini režisierių Chrisą Casselį, kuris dirbti į Lietuvą sugrįžo jau trečią kartą, šįkart su projektu „Popiežius prieš Hitlerį“. „Jam čia labai patinka – jis jau žino Lietuvos architektūrą ir kokie profesionalūs žmonės dirba mūsų kino industrijoje. Be to, pavyzdžiui, „Popiežių prieš Hitlerį“ jam čia filmuoti buvo daug pigiau ir patogiau nei tikrame Vatikane. Jis ne vienintelis toks – „Atlydžio“ komanda taip pat žada sugrįžti dirbti į Vilnių 2017 m.“, – teigia prodiuserė.

Skirtingi Vilniaus veidai

„Baltic Film Services“ prodiuserės nuomone, Vilnius yra unikalus savo architektūra ir gebėjimu keisti veidus – tapti beveik kokia tik nori pasaulio vieta. „Mūsų kompanijos prodiusuotuose filmuose jis tapo Vatikanu, Roma, Londonu, Italijos miestais, Sankt Peterburgu, Lenkija, Vokietija ar netgi XIX a. JAV, Panama arba Kuba“, – teigia L. Mišeikytė.

Jos teigimu, filme „Kaip elgtųsi Teodoras Ruzveltas?“ Verkių rūmai tapo Baltaisiais rūmais, Vilniaus gatvės 1897 m. Vašingtono gatvėmis, o netoli Vilniaus buvo filmuojamas Panamos karas. Ji pastebi, kad ne vienas Vilniuje lankęsis amerikiečių kino kūrėjas yra sakęs, kad kai kurios Vilniaus gatvės labai primena Vašingtoną, pavyzdžiui, minėtame projekte filmuota Aukų g., taip pat Vasario 16-osios g. ar netgi Gedimino prospektas.

Įsimintiniausia šiais metais filmuota „Popiežius prieš Hitlerį“ scena prodiuserei buvo prie Vilniaus katedros filmuota scena kaip naciai priartėja prie Šv. Petro bazilikos Vatikane ir įvyksta jų susirėmimas su Šveicarijos gvardiečiais, saugančiais Vatikaną. Taip pat Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje buvo filmuojama Hitlerio pirmosios komunijos scena. „Filmuodami šį filmą bendradarbiavome su Vilniaus arkivyskupija. Be jų niekada nebūtume gavę leidimo filmuoti Vilniaus bažnyčiose“, – pasakoja ji.
G. Siurbytė pasakoja, kad „Dansu“ prodiusuotuose užsienio kino kūrėjų projektuose Vilnius „vaidino“ Tailandą: „Čia buvo filmuojama Tailando komisariato nuovada, kalėjimas bei autoservisas. Nors filmuojama buvo daugiausiai interjeruose, tai vis tiek buvo labai didelis iššūkis. Kaip prodiuserė labai didžiuojuosi mūsų dailininkų darbu, mat atkurti Tailandą Lietuvoje tikrai nėra lengva užduotis. Tačiau dar didesnis iššūkis buvo surasti aktorių-statistų, nes tajų tautybės žmonių Lietuvoje beveik nėra.“
Pasak K. Drazdausko, Vilniaus senamiestis yra mėgstamiausia užsienio kūrėjų filmavimų lokacija, taip pat filmuojama Užupyje, įvairiuose parkuose, muziejuose, Vilniuje esančiuose paviljonuose, kuriuose galima statyti dekoracijas. Viskas priklauso nuo filmuojamo filmo scenarijaus. Šiais metais Vilniaus senamiestis (Vilniaus, Šv. Ignoto, Domininkonų, Stiklių g.) „Artbox“ projekte „Judėjimas aukštyn“ buvo virtęs 8-ojo dešimtmečio Vokietija, buvo pastatyta metro imitacija.

Pasak „Tarp pilkų debesų“ prodiuserio Ž. Naujoko, didžioji dalis scenų Vilniuje filmuota didžiulėje studijoje, kur buvo statytos filmo dekoracijos, tačiau taip pat nemažai filmuota net keliuose Vilniuje esančiuose muziejuose bei Vilniaus traukinių stotyje. „Įspūdingiausios, ko gero, buvo prie Vilniaus pastatytos didžiulės Sibiro Altų kalnų kaimo dekoracijos“, – mano jis.

O vokiečių filme apie legendinį XIX a. nusikaltėlį, „Džekas Skerdikas“, anot J. Pazikaitės, bus galima pamatyti Vilniaus senamiestį, Lietuvos gamtą, dvarus, pajūrį. „Šiuo atveju Vilnius buvo tapęs 1888 m. Londonu“, – teigia ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jurgita Jurkutė ir Leonardas Pobedonoscevas pristatė naujo filmo anonsą: kas tarp jų iš tiesų vyko filmavimų metu? (5)

Kas blogiausio gali nutikti internetiniame pasimatyme ir kiek reikia jų iškęsti, kol rasi tobulą?...

Filmo „Čarlio Angelai“ recenzija: ne taip blogai, kaip galėjo pasirodyti iš anonso

Charizmatiška aktorė, nebloga komikė, arši feministė ir itin žavi moteris Elizabeth Banks po...

Filmo „Le Manas 66. Plento karaliai“ recenzija: viena maloniausių ir įsimintiniausių biografinių dramų apie automobilius (2)

Turintis savo filmografijoje tokius pasaulio pripažintus hitus kaip finansiškai sėkmingą...

Filmo „Airis“ recenzija: nuo 2005-ųjų lauktas šedevras, virtęs geriausia šių metų juosta (3)

Naujo Holivudo gangsterinio žanro tėvas Martinas Scorsese praėjus trylikai metų nuo keturis...

Kino teatruose – naujosios kartos „Čarlio angelai“: čia ne vieta etiketėms ir priklijuotiems nagams (2)

Pirmą kartą su „Čarlio angelais“ Amerika susipažino 1976 m., kuomet televizijos ABC eteryje...

Top naujienos

Švelnūs orai truks nebeilgai (2)

Slenka ko gero paskutinės švelnios vėlyvo rudens dienos. Antroje savaitės pusėje tikimasi, kad...

Buvęs prokuroras sudėliojo svarbiausius akcentus Kauno žudynių byloje: Venckienė ir Venckus buvo pasirūpinę alibi (515)

Prieš dešimtmetį Lietuvą sukrėtusią Kauno žudynių bylą sekė Drąsiaus Kedžio ir Andriaus...

Šnipų mainų paslaptys: kodėl su lietuviais iškeistas norvegas domino JAV ir Rusijos žvalgybas (87)

„Kalėdos Maskvoje“, – tokia nuotrauka iš Raudonosios aikštės 2017 gruodžio 5-ąją...

Didesnės kainos gali sustabdyti cigarečių pakaitalų populiarėjimą DELFI specialiai iš Londono (17)

Vyriausybei siekiant padidinti akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams, specialistai sako, kad...

Vaikino pasiūlymas pasibaigus pasimatymui tapo nepavykusio vakaro vinimi: merginos, būkite protingos (51)

Vaikinas mane užkalbino mano tuometinėje darbovietėje-drabužių parduotuvėje. Maniau pakalbėsim...

Kai medžiotojas nušovė du vilkus – vilkė atėjo atsisveikinti su žuvusiais jaunikliais (386)

Dvidešimt metų medžiojantis Kazimieras Urmanavičius prasitarė, jog tądien, kai ruošėsi...

Skelbiama, kad „Žalgiris“ pasiruošęs išsiskirti su Perezu, jam jau numatyta pamaina (7)

Kauno „Žalgiris“ netrukus gali atsisveikinti su meksikiečiu Alexu Perezu, skelbia 24sek...

Kauniečio lentynoje duona guli jau 4 mėnesius, o vis dar kaip nauja: ko į ją deda? (152)

DELFI skaitytojas buvo nustebintas – į spintelę prieš keturis mėnesius padėta duona atrodė...

Sudie elegantiškiems batams – štai, kokie aulinukai bus madingiausi šią žiemą (20)

Šį šaltąjį sezoną praktiškumo ( angl. „practi-cool“ ) tendencija keičia iki šiol madoje...

Kaip jaučiasi vyrai, kai moteris žengia pirmą žingsnį (40)

„Reddit“ forume buvo išsamiai aptartas visiems seniai ramybės neduodantis klausimas: „Kaip...