aA
1993 m. pasaulį pribloškė filmas „Šindlerio sąrašas“. Tai vienas iš garsiausių režisieriaus Steveno Spielbergo filmų, vienas tokių, kurie ilgam formuoja žmonių požiūrį į istorinius įvykius. Šiame filme sugebėta sutraukti visą Holokausto siaubą į beveik 200 minučių trukmės istoriją, kurios centre – žydų gelbėtojas Oskaras Schindleris, sadistas SS karininkas Amonas Othas ir maža mergaitė raudonu paltu. Filmas „Šindlerio sąrašas“ buvo apdovanotas net septyniais „Oskarais“. Tiesa, yra svarbesnių dalykų už apdovanojimus – tai tikroji už juostos slypinti istorija.
Oskaras Schindleris, kadras iš filmo "Šindlerio sąrašas"
Oskaras Schindleris, kadras iš filmo "Šindlerio sąrašas"
© DELFI montažas

Ją knygos autoriui Thomasui Keneally, papasakojo vienas iš O. Schindlerio išgelbėtų žmonių.

Australų rašytojas Thomasas Keneally parašė knygą, kuri įkvėpė sukurti filmą „Šindlerio sąrašas“. Taigi O. Schindleris buvo tikras asmuo, gimęs 1908 m., o miręs 1974 m., gerokai anksčiau, nei kine pasirodė garsusis filmas. Kiek tikslus buvo filme pavaizduotas jo portretas?

Ką apie O. Schindlerį pasakojo žmona Emilie

Viena iš geriausiai O. Schindlerį pažinojusių žmonių buvo jo žmona Emilie Schindler. Filme ją vaidina Caroline Goodall. Dar prieš mirtį (2001 m.) tikroji Emilie papasakojo apie savo gyvenimą.

1907 m. gimusi Emilie (mergautinė pavardė Pelzl) būdama 20 m. susipažino su būsimu vyru. Jis dirbo šalia jos tėvo. Emilie ir Oskaras susituokė, tiesa, ji niekada neslėpė, kad gyventi su juo nebuvo lengva. Netgi rašytojas Th. Keneally po pokalbio su Emilie sakė, kad būtų kitaip rašęs knygą, jei būtų anksčiau pabendravęs su ja.

Emilie Schindler
Emilie Schindler
© Vida Press

Ne viename interviu Emilie padėjo geriau įsivaizduoti savo vyrą. Ji pasakojo: „Ponas Schindleris buvo užjaučiantis žmogus. Jis mokėjo kalbėti. Daug kalbėdavo, net jei tai nebūdavo tiesa... jis sugebėdavo paveikti žmones.“

Moteris papasakojo, kad iš pradžių jos vyras tenorėjo ginti savo interesus ir troško pigios darbo jėgos gamyklai. Jos teigimu, jis buvo bailys, mergišius, kuris mėgo išgerti, tiesa, niekada nejautė priešiškumo žydams.

Šnipinėjimas, nelegali prekyba ginklais ir nacių invazijos

Tikrasis Oskaras Schindleris nebuvo šventasis. Gerokai prieš žydų gelbėjimą jis buvo nacių šnipas.
1936–1940 m. O. Schindleris buvo aktyvus vokiečių karinės žvalgybos „Abwehr“ narys. Vienuose leidiniuose rašoma, kad jis atsidūrė žvalgyboje po to, kai per vieną pokylį susipažino su „Abwehr“ vadovu admirolu Wilhelmu Canaris. „The Independent“ rašo, kad į žvalgybą jį užverbavo viena iš daugelio jo meilužių.

Šiaip ar taip, 1938 m. jis jau buvo surinkęs žemėlapių ir informacijos apie tuometinės Čekoslovakijos, kurios dalį naciai tada buvo aneksavę, kariuomenę. 1939 m. jį suėmė už šnipinėjimą ir nuteisė mirti, bet 1938 m. pasirašyta Miucheno sutartis padėjo jam išeiti į laisvę. O. Schindleris dar daugiau prisidėjo prie nacių brovimosi į Lenkiją – ne tik nelegaliai gabeno ginklus per sieną, bet ir suvaidino reikšmingą vaidmenį, pasiekiant svarbiausias geležinkelio linijas. Invazijos galiausiai atsisakyta, bet liudininkai pasakojo, kad jos pradžioje O. Schindleris dirbo, pasivadinęs Zeilerio, Osio, Otto ir Schoferio vardais, o savo darbą traktavo labai rimtai.

Iš pradžių nebuvo kilnių siekių ir altruizmo

Laikraščio „London Evening Standard“ žurnalistas Davidas M. Crowe‘as atliko tyrimą apie O. Schindlerį, po kurio pareiškė – yra tikrasis Schindleris ir tas, kurio portretas vaizduojamas Th. Keneally romane. Tikrasis O. Schindleris iš pradžių neturėjo siekių gelbėti žmones ar tapti didvyriu. Jis tiesiog ieškojo kontakto su žydų darbininkais, nes jie buvo pigi darbo jėga.

Oskaras Schindleris
Oskaras Schindleris
© Vida Press

Iš pradžių tarp Schindlerio darbininkų buvo šeši žydai ir 250 lenkų. Pramonininkas suprato – žydų darbininkus ne tik pigiau pirkti iš SS, jie dar ir labai darbštūs, nes bijo dėl savo gyvybės. Kaip teigia D. M. Crowe‘as, kai O. Schindleris atidarydamas pirmą gamyklą Krokuvoje turėjo vienintelį tikslą – uždirbti pinigų.

Žydai darbininkai suteikė galimybę sumažinti išlaidas ir padidinti pelną, toks mąstymas mažai skyrėsi nuo nacių verslininkų, kurie laikė įsigytus žydus darbininkus vergais.

Emaliuoti dirbiniai ir ginklai

Kaip rašoma Virtualioje žydų bibliotekoje, su Nacių partijos nariais O. Schindleris išvyko į Lenkiją, o ten ėmėsi sandorių juodojoje rinkoje, norėdamas pralobti. Įsitvirtinęs ten jis pasitelkė savo kontaktus, nacių troškimą perduoti verslą arijams ir 1939 m. spalį įsigijo žydui priklausiusią gamyklą „Rekord Lt.“. Per kelis mėnesius jis pavertėją emaliuotų dirbinių gamykla, kurią pavadino „Deutsche Emalwarenfabrik Oskar Schindler“, arba „Emalia“.

O. Schindleris papirkinėjo valdininkus, kad jo darbininkai būtų saugūs, o kai naciai likvidavo Krokuvos getą, jis nakčiai palikdavo savo darbininkus gamykloje, taip išsaugodamas jiems gyvybę. Tik 1944 m. O. Schindleris atidarė ginklų gamyklų koncentracijos stovykloje „Brunnlitz“ ir kreipėsi į SS su žydų darbininkų, būtinų jo veiklai (kaip pats sakė) sąrašu.

Jo planas vos nežlugo. Brneneco (Čekijos miestelis, šalia kurio veikė koncentracijos stovykla) meras nenorėjo, kad šalia miestelio būtų atidarytos gamyklos, nes tada miestelis taptų sąjungininkų taikiniu. Galiausiai įsikišo Emilie Schindler – ji susitiko su meru, kuris anksčiau buvo jos plaukimo mokytojas, jiedu prisiminė senus gerus laikus ir jis galiausiai davė leidimą jos vyrui.

O. Schindleris nesudarė sąrašo

Garsusis Schindlerio sąrašas. Anot žurnalisto D. M. Crowe‘o, iš tiesų buvo keli sąrašai (jų galėjo būti nuo 7 iki 11), įskaitant ir tą, kuris buvo parduotas 2017 m. Šį sąrašą sudarė Itzhakas Sternas (filme jį įkūnijo Benas Kingsley), jame buvo paties O. Schindlerio, I. Sterno, Amono Gotho sekretoriaus, koncentracijos stovyklos kalinio Mieteko Pemperio atrinkti žmonės.

Pasak D. M. Crowe‘o, kyla daug klausimų. Remiantis tyrimo metu rastais dokumentais, tuo laikotarpiu, kai turėjo sudarinėti sąrašus, O. Schindleris iš tiesų sėdėjo kalėjime. Žurnalisto teigimu, mažiausiai keturis sąrašus sudarė Marcelis Goldbergas, kurį vadina korumpuotu žydų saugumo policijos pareigūnu ir SS karininko padėjėju. Neaišku, kas sudarė kitus sąrašus, kita vertus, O. Schindleris siejamas su sąrašais, nes prisiėmė garbę už šią istorijos dalį.

Gyvenimas toli gražu nebuvo vien juodas ir baltas

O. Schindlerio istorija žavi tuo, kad jis toli gražu nebuvo riteris spindinčiais šarvais, kita vertus, parodė stulbinamą drąsą, rizikavo gyvybe dėl tų, kurie neturėjo teisių, išgelbėjo šimtus gyvybių. Kaip rašoma D. M. Crowe‘o biografijoje (parašytoje remiantis dokumentais, kurių neturėjo galimybės gauti pirmojo romano apie Schindlerį autorius Th. Keneally), O. Schindleris nebuvo iš tų žmonių, kurie nori daryti gera vardan kitų.

Jis pajuto užuojautą tik kiek laiko padirbęs kartu su tais, kuriuos pigiai pasamdė. Anot D. M. Crowe‘o, O. Schindleris niekada nepritarė programoms, sugalvotoms pačioje juodoje nacistinės Vokietijos širdyje. Tiesa, filme rodomi keli O. Schindlerio gyvenimą pakeitę įvykiai (mergaitė raudonu paltu, masinių žudynių Krokuvos gete matymas) – kūrybinė išmonė.

„Iš tiesų nebuvo jokios dramatiškos, viską keičiančios akimirkos, kai O. Schindleris nusprendžia stengtis gelbėti darbininkus žydus, – rašo D. M. Crowe‘as. – Paskutiniais dvejais karo metais jis patyrė stiprią moralinę transformaciją, daugeliu prasmių ėmė save sieti labiau su savo žydais nei su vokiečiais.“

Beldžiant į koncentracijos stovyklos duris

O. Schindleris ne tik klastojo įrašus, pavadindavo moteris ir vaikus vertingais gamyklos darbininkais, meluodavo į gamyklas beldžiantiems SS karininkams. 1944 m., prieš įžengiant sovietų kariuomenei, „Plaszow“ koncentracijos stovyklas evakavo. O. Schindleris pasitelkė visus įmanomus kanalus, kad jam dirbančių koncentracijos stovyklos kalinių neišvežtų. Jį patikino – juos išgabens į „Brunnlitz“ stovyklą. Jų neišvežė, nors 800 vyrų (700 iš jų buvo žydai) išvežė į „Gross-Rosen“, o 300 moterų – į Aušvico koncentracijos stovyklą.

Tie darbininkai buvo jo sąraše, jis neleido jų išvežti. Teko duoti kyšių, kad kai kuriuos paleistų, kitiems pažadėti mokėti atlyginimą, kai bus išleisti. Pasak istoriko Yado Vashemo, O. Schindlerio pastangos suteikti laisvę savo darbininkams buvo vienintelis atvejis, kai šitokia didelė grupė žmonių išėjo į laisvę iš vis dar veikiančios koncentracijos stovyklos.

Oskaras Schindleris
Oskaras Schindleris
© Vida Press

Jo gamykla buvo koncentracijos stovykla

Savo gamykloje „Brunnlitze“ O. Schindleris išgelbėjo šimtus gyvybių, bet tai nebuvo vien gamykla. JAV Holokausto memorialinio muziejaus duomenimis, negalėjai tiesiog paprašyti darbininkų ir perkelti juos į gamyklą. Visų pirma, gamykla turėjo būti pavadinta koncentracijos stovykla.

Tikroji gamykla „Emalia“ buvo „Plaszow“ koncentracijos stovyklos poskyris. Teoriškai „Emalijoje“ dirbo tik 1 000 darbininkų, bet iš tiesų O. Schindleris joje įdarbino dar 450 darbininkų iš artimų gamyklų. Kai „Emalijos“ darbininkus priverstinai perkėlė į „Plaszow“, O. Schindleris perkėlė gamyklą į „Brunnlitz“ koncentracijos stovyklą ir pasistengė, kad ji taptų „Gross-Rosen“ koncentracijos stovyklos padaliniu.

Kaip rašoma Žydų virtualioje bibliotekoje, O. Schindlerio gamyklose sąlygos buvo geresnės, bet gyvenimas vis tik buvo sunkus. Nieko nemušė, nesušaudė, nenusiuntė į mirtį, tačiau darbininkai dirbo beveik minusinėje temperatūroje, būdavo dizenterijos, dėmėtosios šiltinės protrūkių.

Gamyklos uždarymas, karo ir O. Schindlerio turtų pabaiga

Schindleriai pardavė visą nuosavybę, kad užtikrintų laisvę savo darbininkams. Pardavė net Emilie papuošalus, kad galėtų nupirkti maisto ir vaistų. Dalį gamyklos pavertė sanatorija, į kurią atgabeno juodojoje rinkoje pirktą įrangą. Mirusiems surengdavo padorias laidotuves ir palaidodavo slaptose žydų kapinėse.

Pasibaigus karui O. Schindlerių prašymą dėl leidimo gyventi JAV atmetė. Kelerius metus pakeliavę po Europą, Emilie, Oskaras ir jo meilužė atsidūrė Argentinoje. Ten, pasak Emilie, jis išleido visus gautus pinigus (iš žydų organizacijos „Joint“) „nedideliems malonumams ir daiktams, kuri nereikėjo <...> didžiąją dalį pinigų išleido su viena iš savo merginų“.

Po neilgai trukusio bandymo auginti vištas ir galvijus O. Schindleris išvyko iš Argentinos, o jo žmona paliko šalį 1957 m. Jie daugiau vienas kito nematė. Keturiasdešimt metų Emilie gyveno viena, gyvenimo pabaigoje sulaukė pripažinimo dėl dalyvavimo O. Schindlerio operacijoje. Emilie susitiko su daugeliu pasaulio lyderių, bet didžiausią įspūdį jai paliko moteris, kartą priėjusi padėkoti „už šokolado plytelę, kurią jai daviau beveik prieš pusę amžiaus“.

Jis mirė neturtingas, remiamas žydų šeimos

O. Schindleris Argentinoje paliko ne tik ūkį, bet ir žmoną bei meilužę. Kažkiek laiko jis pagyveno Izraelyje, o paskutinius gyvenimo metus praleido vieno kambario bute Frankfurte. Turtų ir sėkmės jis nebepasiekė, gyveno iš norėjusių atsidėkoti žydų šeimų paramos.

O. Schindleris mirė 1974 m. Tiesa, jo išgelbėti žmonės ir jų palikuonys nepaliovė juo rūpintis. Grupelė tokių žmonių galiausiai pasiekė, kad O. Schindlerį galiausiai palaidotų ant Siono kalvos Jeruzalėje. Pasak Th. Keneally, jis – vienintelis Nacių partijos narys, palaidotas toje vietoje.

Prisimenamas kaip nacis ir šnipas

Tačiau ne visi gimtojo O. Schindlerio miestelio Svitavai gyventojai prisimena jį ne vien kaip žydų gelbėtoją. Pavyzdžiui, Radoslavas Fikejzas sakė DW žurnalistui, kad O. Schindleris buvo nacis, šnipas, pagal kilmę – vokietis ir Nacių partijos narys.

Dar prieš karą O. Schindlerį išmetė iš mokyklos už bandymą suklastoti dokumentus. Kai prie O. Schindleriui tėvams priklausiusio namo norėjo pasatyti jam paminklą, miestelio bendruomenė priešinosi, o dabartinis namo savininkas nesutiko nė memorialinės lentelės prikalti. Kaip rašo „The Guardian“, gimtajame O. Schindlerio miestelyje nepasakoja, kad jis išgelbėjo šimtus žydų, čia prisimenama jo ikikarinė reputacija.

Iš dalies dėl prastos reputacijos jo gamyklos tuometinėje „Brunnlitz“ koncentracijos stovykloje (dabartinis Brneneco miestelis) buvo apleistos ir paliktos griūti. Laimė, atsirado žmonių, dėjusių pastangas išsaugoti šią istorijos dalį.

Jauniausio O. Schindlerio išgelbėto žmogaus prisiminimai

Vis tik Oskaro ir Emilie darbai nepamiršti ir įamžinti ne vien S. Spielbergo filme – juos prisimena jų išgelbėti žmonės. 2013 m. Leonas Leysonas parašė memuarus „Berniukas ant medinės dėžės“, kuriuose pasakojo apie savo vaikystę karo metais ir darbą O. Schindlerio gamykloje. Jis buvo vienas jauniausiųjų sąraše – kai gavo 289 numerį, jam tebuvo 13 m.

O. Schindleris vadino jį mažuoju Leysonu. Berniukas iš tiesų buvo mažo ūgio, iš čia ir knygos pavadinimas – kad galėtų dirbti gamykloje, jam tekdavo pasilypėti ant medinės dėžės. Iki gamyklos jis su tėvais gyveno stebimas nenuspėjamo A. Gotho, vėliau juos pasamdė O. Schindleris, kurį L. Leysonas prisimena kaip santūrų, bet geros širdies žmogų, kuris „elgėsi taip, lyg jam būtume svarbūs“.

1949 m. L. Leysonas emigravo į JAV. Po 20 metų jis vėl sutiko O. Schindlerį. Tuomet jau 35 m. L. Leysonas bijojo, kad jo nepažins. Bet O. Schindleris priėjo prie jo oro uoste ir pasakė: „Žinau, kas tu toks. Tu – mažasis Leysonas.“ L. Leysonas tapo JAV kariuomenės veteranu ir mokytoju. Deja, jis mirė prieš pat pasirodant jo knygai.

DELFI
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(55 žmonės įvertino)
4.2909

Šiemet ilsėtis ketinęs Tadas Vidmantas atsiprašo už sulaužytą pažadą: gavo tokį pasiūlymą, kurio negalėjo atsisakyti

Praėjusių metų pabaigoje pristatęs žiūrimiausiu tapusį filmą „Pats sau milijonierius",...

Nauja paklausi profesija per filmavimus jau turi net savo protokolą: anksčiau aktoriams galiojo tik viena taisyklė (9)

Alicia Rodis įžengia į filmavimo aikštelę Niujorke turėdama misiją: ji prižiūri vieno...

Jono Pauliaus II gimimo šimtmečio minėjimą temdo pedofilijos šešėliai: sukurtas naujas filmas, laukia dar vienas (7)

Lenkijoje sukurtas dokumentinis filmas apie katalikų kunigų išnaudotus vaikus šeštadienį...

Londone mirė 91-erių sulaukęs garsus lietuvių kilmės aktorius George Mikell (5)

Gegužės 12 d. Londone mirė garsus lietuvių kilmės kino ir teatro aktorius, rašytojas George...

Pastebėjo tik akyliausi: „Liežuvautojos“ gerbėjai po 8 metų seriale įžvelgė netikėtą detalę (12)

Akyliausi kultinio serialo „ Liežuvautoja “ gerbėjai po aštuonerių metų nuo serialo premjeros...

Top naujienos

Vyriausybė pritarė siūlymui skirti vienkartinę išmoką visiems Lietuvos vaikams

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui vaikams skirti...

Nuo vasaros karantino sąlygos jau bus kitos: ateina ilgai laukti pokyčiai

Vyriausybė trečiadienį patvirtino dar vieną karantino švelninimo etapą, kartu pratęsė ir...

Skvernelis: bus atnaujinta daugiau tarptautinių skrydžių, keisis izoliacijos tvarka bus skelbiamas šalių sąrašas  (158)

Trečiadienį, visai prieš Vyriausybės posėdį Saulius Skvernelis pranešė, kad netrukus...

Karantiną siūloma pratęsti iki birželio 16 dienos (52)

Vyriausybė trečiadienį svarstys šalyje dėl koronaviruso paskelbtą karantiną pratęsti iki...

NVSC pranešė apie dar 2 mirties atvejus dėl koronaviruso papildyta 12.40; iš viso – 68 netektys dėl infekcijos (62)

Antradienį mirė vienas koronavirusu sirgęs žmogus, trečiadienį gauta informacijos apie dar du...

Situacija šokiruojanti: beveik pusė sveikatos įstaigų dar net nepateikė planų atnaujinti paslaugas (193)

Tik 53 proc. ambulatorines paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, ir tik 56...

Ar tikrai laukti karantino pabaigos? Išmokų kraneliai lėtai, bet užsisuks (85)

Šalyje paskelbus karantiną dėl koronaviruso grėsmės, buvo įjungti įvairiausi finansiniai...

Kevin Schoenmakers

Kinijos ūkiuose lėtai plinta dar viena pandemija (2)

Dėl to, kad nesilaikoma reglamentų, lėtai plinta dar viena pandemija.

Per karantiną dirbusius salonus skundusiai žinomai grožio meistrei – akibrokštas: pažeidimų galimai rasta ir pas ją pačią (12)

Klaipėdoje esančio grožio salono „ŽM“ įkūrėja Živilė Mažeikaitė gegužės 26 dieną...

Veryga išvardijo, kur legaliai dėl koronaviruso galima pasitikrinti savo lėšomis papildyta 12.58 (50)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus...

|Maža didelių žinių kaina