Vis dėlto, kokybę lemia bendras darbas - juk operatorius pirmiausia materializuoja ekrane režisieriaus viziją.

Kino istorijoje išliko daug įspūdingų režisieriaus ir operatoriaus duetų - Sergejus Eizenšteinas, kažin, ar būtų sukūręs genialųjį „Šarvuotį „Potiomkiną“ be operatoriaus Eduardo Tisė, sunku įsivaizduoti Ingmaro Bergmano šedevrus be niūraus ir paslaptingo Sveno Nykvisto apšvietimo, lietuvių dokumentinio kino klasiko Henriko Šablevičiaus filmus be jautriai realybę fiksuojančios Kornelijaus Matuzevičiaus kameros.

Operatoriai dažnai vadinami šviesos meistrais. Pasak klasiko Henri Alekano, „šviesa yra pagrindinė kino išraiškos priemonė, būtent ji kuria vaizdo struktūrą, subanalina arba praturtina filmo temą, sukuria psichofiziologinę aurą, yra natūralistiška ir realistiška arba interpretuojanti ir estetizuojanti“.

Ši citata gerai apbūdina ir kito ryškaus kūrėjų dueto - vengrų Istvano Szabo ir Lajoso Koltai (g. 1946) kūrybą. Vienas jų bendras filmas taip ir vadinasi „Saulės lašas“ (1999).

Tiesa, šio kino epo apie XX a. Vengrijos žydų likimus herojų pavardė yra Sonnenscheinai, bet kine juk nebūna atsitiktinių dalykų.

Jaunas režisierius Istvanas Szabo buvo mėgėjiškų filmų konkurso, kuriame mėgėjiška 8mm juostoje nufilmuotus kūrinėlius rodė moksleivis Lajosas Koltai, narys.

Koltai nuo pat vaikystės filmavo, rašė scenarijus. Szabo patarė vaikinui studijuoti kiną. Netrukus jie susitiko jau filmavimo aikštelėje. Koltai filmavo garsiausius Szabo filmus - 1981 m. „Oskaru“ apdovanotą „Mefistą“, „Pulkininką Redlį“, „Hanuseną“.

Operatorius puikiai perteikė tai, apie ką už geležinės uždangos gyvenantis režisierius negalėjo prabilti žodžiais - konformizmą, totalitarinės valdžios ir talento santykius, būtinybę slėpti mintis, atmosferą, kurioje gimsta pabaisos, tikslų laiko atspaudą žmonių veiduose.

Szabo ir Koltai bendradarbiauja iki šiol (vieną naujausių jų darbų - filmą „Džiulija“ neseniai matė ir Lietuvos žiūrovai) ir , ko gero, be šio operatoriaus Szabo filmai būtų visai kitokie. Tačiau Koltai sugeba perteikti labai skirtingų režisierių stilių ir požiūrį į kiną. Jis filmavo Martos Meszaros, Gyulos Maaro, kitų garsių vengrų kūrėjų filmus.

Vienas geriausių Koltai darbų - Palo Gaboro „Vera Angi“ (1979). Pasakojimas apie jaunos, nenorinčios prisitaikyti idealistės dvasinius ir ideologinius ieškojimus nukelia į pokario metus. Koltai atskleidžia tokius epochos niuansus, kad atrodo, jog žiūri tiesiog kroniką.

Nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos Koltai dirba ir Vengrijoje, ir Holivude. Sėkmingai susiklostė jo bendradarbiavimas su Jodie Foster, Luisu Mandoki, italų režisieriumi Giuseppe Tornatore. Koltai filmavo Holivudo žvaigždes Susan Sarandon, Sandrą Bullock ir Shirley MacLaine, Meg Ryan ir Andy Garcia.

2000 m. Tornatore filmas „Malena“ atnešė Lajosui Koltai pelnytą „Oskarą“. Banaloka istorija pirmiausia operatoriaus dėka tapo jaudinančiu pasakojimu apie moters paslaptį, meilės galią. Koltai sugebėjo priversti patikėti net gražiosios Monicos Belucci aktoriniais sugebėjimais, lygiaverčiu filmo personažu tapo meistriškai nufilmuoti Sicilijos peizažai, miesto gatvės, interjerai.

Būtent jie perteikia personažų būsenas, apskritai, operatorius sudeda svarbiausius filmo akcentus. Tačiau paskutiniais metais, matyt, vis dažniau nugali Koltai noras pačiam kurti filmus. Jo režisūrinis debiutas - pernai „Kino pavasaryje“ rodytas "Likimo atstumtas" („Sorstalansag“ , „Fateless“, 2004) nustebino net didžiausius kino žinovus. Koltai pasirinko ekranizuoti kino požiūriu itin nedėkingą kūrinį - Nobelio premijos laureato Imre‘s Kerteszo autobiografinį romaną, pasakojantį apie žydų paauglio išgyvenimus nacių konclageriuose.

Laisvę ir laimę nežmoniškomis sąlygomis atrandančio herojaus vidinis monologas filme įgijo įtaigaus ir jaudinančio pasakojimo formą. Bręstantį vaiką supantį pasaulį matome tarsi jo akimis - senkant jėgoms tas pasaulis ima prarasti spalvas, kontūrus. Kartu su filmu „Likimo atstumtas“ į kiną atėjo brandus ir į kompromisus nelinkęs režisierius.

Matyt, sugebėjimas perkelti į ekraną iki tol „neekranizuojamu“ vadintą Kerteszo romaną ir paskatino prodiuserius patikėti Lajosui Koltai Susan Minot bestselerį apie moterį, kuri mirties guolyje pasakoja dukterims apie didžiąją savo gyvenimo meilę. Tiesa, filmo “Paslaptis iš praeities” (“Evening”, JAV, 2007) scenarijų kartu su autore rašė garsiųjų „Valandų“ autorius Michaelas Cunninghamas.

Puikus aktorių ansamblis - Vanessa Redgrave, Glenn Close, Meryl Streep, Toni Collette, Claire Danes, Natasha Richardson - ne tik žadina žiūrovų smalsumą, bet ir rodo, kad žvaigždės pasitiki Koltai talentu.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją