ŠMKK pirmininkas Valentinas Stundys siūlo įstatyme numatyta, kad kinui būtų skiriama 60 proc. praėjusių metų faktinių įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už filmų platinimą ir rodymą kino teatruose.
"Tikimės, kad šis siūlymas pasieks ir plenarinį posėdį", - penktadienį sakė kino režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Gytis Lukšas.
Anot jo, tie 60 proc. nuo PVM būtų vienas iš lietuviško nacionalinio kino finansavimo šaltinių.
G.Lukšo tvirtinimu, ši finansavimo sistema turėtų veikti autonomiškai, nepriklausomai nuo to, kokia partija ar kokia Vyriausybė yra valdžioje.
"Norėtume, kad tai būtų vieną kartą užvestas mechanizmas, kuris savaime veiktų šalia tų tikslinių lėšų, kurios skiriamos iš valstybės biudžeto", - sakė jis.
Pagal dabar galiojantį Kino įstatymą, kinui skiriama 30 proc. nuo PVM, o dalį pinigų skiria arba ne valstybė. Dabartinių lėšų, anot G.Lukšo, tikrai nepakanka.
"Geriausiu atveju iš tų pinigų išeitų sukurti vieną filmą. Beje, mes esame prasčiausioje situacijoje iš visų Europos Sąjungos valstybių ir daug prastesnėje negu Latvija ir Estija", - sakė Kinematografininkų sąjungos pirmininkas.
Per klausymus daug diskusijų sukėlė įstatymo projekto punktas, kad lietuvišku filmu laikomas filmas, kurio pirmasis įrašas pagamintas lietuvių kalba.
Anot kino režisieriaus Audriaus Stonio, svarbu, kad būtų apginti lietuviškojo kino interesai, tačiau, kita vertus, Kino įstatymas neturi būti toks uždaras, tad ir punktas dėl lietuvių kalbos turėtų būti dar kartą svarstomas komitete.
"Mes gyvename pakankamai globaliame pasaulyje, aš pats esu pastatęs filmą apie gruziną, kuris gyveno Lietuvoje, tačiau nekalba lietuviškai. Pagal įstatymo projekto punktą, mano filmas nėra laikomas lietuvišku", - sakė A.Stonys.
Klausymuose dalyvavę kino kūrėjai, suinteresuoti asmenys per artimiausias savaites komitetui teiks raštiškus siūlymus, kuris juos svarstys, o lapkričio 2 dieną Seime vyks naujojo Kino įstatymo projekto svarstymas.