Scenaristas ir režisierius Almantas Grikevičius, sukūręs lietuvių kino klasika tapusius filmus „Jausmai“, „Sodybų tuštėjimo metas“, „Faktas“ bei daugelį kitų juostų, sako su malonumu dirbdavęs tiek su vaidybiniais, tiek su dokumentiniais filmais. „Viskas priklauso nuo temos“, - prisipažįsta A.Grikevičius. Paklaustas, ar jaučia nostalgiją tiems laikams, kai jo filmų buvo su nekantrumu laukiama, lietuvių kino kūrėjas atsako jaučiąs nostalgiją ne aniems laikams, o jaunystei. „Tais laikais aš galėjau dirbti, sugebėdavau apginti savo nuomonę“, - tvirtina šią vasarą 70-ies metų jubiliejų atšventęs A.Grikevičius.

1966-aisiais pasirodęs dokumentinis filmas Laikas eina per miestą, pasak režisieriaus, padarė įspūdį daugeliui žmonių, net ir jo kolegoms. Be to, juosta buvo apdovanota už geriausią dokumentinio filmo režisūrą sąjunginiame kino festivalyje Leningrade. Pats A.Grikevičius sako negalįs šio filmo pavadinti grynai dokumentiniu, kadangi jame nemažai vaidybinio filmo elementų. Septintojo dešimtmečio sovietinėje Lietuvoje nebuvo priimta tokiu būdu piešti miesto peizažą, taigi Laikas eina per miestą buvo lyginamas net ir su baltosiomis eilėmis. Režisieriaus teigimu, beveik prieš keturiasdešimtį metų jis parodęs visai kitokį Vilnių nei buvo įprasta matyti – tokį, kuriame daug bažnyčių ir tikėjimo, kuris turi didingą praeitį, dabartį ir ateitį.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją