Pasirinkęs vieną iš karščiausių šiandieninės Europos aktualijų – pabėgėlių krizę – režisierius kviečia į ją pažvelgti šiek tiek su humoru. Už diskriminacijos ir nepakantumo sienos A. Kaurismäki leidosi ieškoti humanizmo.
„Prieš 60 metų turėjome 60 tūkst. pabėgėlių – tiek pat, kiek šiandien. Tuomet mes jiems padėjome, bet šiandien jie jau mūsų priešai? Kur, po galais, mūsų žmogiškumas?“, – klausia režisierius.
Filmas pasakoja liūdnai komišką istoriją apie Kaledą – jauną pabėgėlį iš Sirijos. Suomijos vyriausybei atmetus prašymą suteikti prieglobstį, vaikinas nusprendžia Helsinkyje likti nelegaliai. Besislapstydamas vieno restorano kieme, jis netikėtai sutinka suomį Vikstriomą, Šis nusprendžia jam padėti.
Taip prasideda virtinė komiškų situacijų, kuriose dera nuoširdus naivumas, nostalgija persmelktos scenos, vintažinis koloritas, eklektiškas muzikinis takelis „sustabdyto laiko“ įspūdis ir su niekuo nesupainiojamas kaurismakiškas humoras.
„Sukūriau keletą filmų, kur žmonės juokdavosi liūdniausiose filmo vietose, o verkė – juokingose. Tai šiek tiek stebina“, – pasakoja suomišku Jim Jarmusch vadinamas kūrėjas, kurio naujausias filmas taip pat verčia juoktis pro ašaras.
Kino kritikai filmą jau pakrikštijo beldimusi į šimto tūkstančių europiečių sąžinę visų prieglobsčio Vakaruose ieškančių žmonių vardu. Lietuvių žiūrovams „Kita vilties pusė“ sukels ir daugiau jausmų, kadangi filme netikėtai nuskamba ir Lietuvos vardas.
Tiesa, absurdiško suomio humoro po šio filmo didžiuosiuose ekranuose gali ir sumažėti. Šiemet atsiimdamas prestižinį Berlyno kino festivalio apdovanojimą, A. Kaurismäki prasitarė, jog „Kita vilties pusė“ yra jo atsisveikinimas su didžiuoju ekranu: „Sakiau tai ir anksčiau, bet dabar tai tikrai yra adios. Aš pavargau. Noriu pradėti gyventi savo gyvenimą“, – teigia kūrėjas.
Naujausias kultinio suomių kino kūrėjo darbas Lietuvos kino ekranuose bus rodomas nuo balandžio 7 dienos.
Filmo anonsas:
