„Prasidėjusi kaip Šiaurės šalių kino forumas, kertantis Lietuvą nuo sostinės iki pat pajūrio, ,,Scanorama“ šiandien aprėpia ne tik Šiaurės šalis, bet ir visą Europą. Renginio turinį bei misiją, be abejo, geriausiai atspindi kino forumo programa, leidžianti žiūrovui įvertinti, ką festivalio organizatoriams pavyko pasiekti šiais metais,“ – pranešime spaudai sako dr. Gražina Arlickaitė, didžiausio Baltijos šalyse Šiaurės šalių kino forumo „Scanorama“ direktorė.
„Scanorama“ kasmet sau kelianti vis didesnius tikslus, šiais metais žiūrovus nustebins net keliomis naujovėmis. Viena jų - programa, rengiama kartu su Europos kino akademija (EFA). Tai - geriausi trumpametražiai filmai iš visos Europos, 2007-iais atrinkti EFA apdovanojimams ir juos pelnę. Šia programa žengiamas pirmas žingsnis, ruošiantis „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ renginiams kartu su Europos kino akademija.
Su šia programa konkuruos dar dvi trumpametražių filmų programos – „Šiaurė trumpai“ ir “Šiaurė dar trumpiau“. Tai bus savotiškas šiauriečių iššūkis EFA nominantams ir laureatams.
Gražina Arlickaitė teigia, kad 2008-ųjų „Scanoramoje“ ypač ryškus nacionalinis motyvas. Specialiojoje programoje „Naujasis Baltijos kinas“ bus pristatoma ateinančios naujosios lietuvių režisierių kartos mažai kur rodyti ar net visai nematyti darbai (trumpametražių filmų programa „Jauna Lietuva trumpai“). Taip bus pratęsta pažintis su artimiausių mūsų kaimynų latvių ir estų jaunu kinu („Jauna Latvija trumpai“ ir „Jauna Estija trumpai“). Šią programą papuoš sėkmingų pilnametražių filmų premjeros („Vabzdžių dresuotojas“, Lietuva, „Aš čia buvau“, Estija, „Monotonija“, Latvija).
„Scanorama“ jau trečią kartą pakvies jaunuosius kino kūrėjus į koprodukcijos forumą „Jaunoji kino karta“. Šių metų tema - „Rytojaus kinas ir kino kūrėjai šiandien“. Forumo direktorė pastebi: ,,Tai - unikalus renginys Lietuvoje, sukuriantis taip trūkstamą neformalią diskusijų erdvę kino kūrėjams ir kino gerbėjams Lietuvoje.“
Šių metų forume viešės kino ekspertės Soon-Mi Peten ir Kerstin Olander, kurios suteiks vertingos informacijos lietuvių kino menininkams, žengiantiems pirmuosius žingsnius kine. Forumo metu vyks ir graikų režisieriaus Thanos Anastopoulos bei lietuvių filosofo dr. doc. Nerijaus Mileriaus diskusijos apie kiną ir filosofiją. Diskusijas pratęs vokiečių režisieriaus Floriano Gaago apmastymai apie kiną bei islandų režisierė Guðný Halldórsdóttir paskaita apie islandų kino fenomeną.
,,Be galo džiaugiamės, kad į festivalį atvyks ir labai ryški švedų kino žvaigždė Lena Endre, būrys tarptautinių kino festivalių ir Europos kino institucijų atstovų: Julieta Sichel (Karlowy Vary), Jay Jeon (Pusanas), Bjarke Ytre-Arne ir Jan Erik Holst (Norvegijos kino institutas) ir kt.“ – sako dr. Gražina Arlickaitė.
Forumo direktorė pabrėžia, kad nepaisant to, jog forumas tampa ne tik Šiaurės, bet ir visos Europos kino forumu, Scanorama išlaiko stiprią ir ambicingą šiaurietiškąją dimensiją. Šiais metais ją įprasmina puikūs „Scanoramos“ naujienų filmai: humoru žaižaruojantis norvego Bårdo Bremeno filmas „Negatyvaus mąstymo menas“; danų filmas „Siaubingai laimingas“, laimėjęs pagrindinį apdovanojimą šių metų Karlovi Varų kino festivalyje; norvegų filmas„Žmogus, kuris mylėjo Ingvę“, visai neseniai pelnęs pagrindinį apdovanojimą Liubeko Šiaurės šalių kino festivalyje.
Šioje programoje bus parodyti ir stipriausi pastarųjų metų islandų filmai. Tai - Ragnaro Bragasono ir Guðný Halldórsdóttir filmai „Vaikai“ ir „Tyli audra“, skaudžiai atskleidžiantys pasimetusių ir vienišų šių dienų žmogaus sielos kančią.
Anot kino forumo direktorės, programa „Scanoramos naujienos“ savita tuo, kad joje rodomi filmai visuomet pulsuoja vidine šiauriečių ambicija, gebėjimu čia ir dabar kalbėti apie viską, kas svarbu ir skauda šiandien. Apie tai, kas nebūtinai gražu. Tai - drąsa pažvelgti į save pačius be pagražinimų ir neslapukaujant.
Nuolatinė rubrika „Scanoramos“ klasika pažers žiūrovams tokių norvegų klasikos perlų kaip Ivo Caprino „Didžiosios lenktynės Floklipoje“, 1957, Arne Skoueno filmą, nominuotą Oskarui ir Kanų kino festivalio Auksinei palmės šakelei „Devynios gyvybės“, 1957, primins linksmuosius gyvo suomių klasiko Aki Kaurismäki filmus „Leningrado kaubojai keliauja į Ameriką“, „Balalaika šou“; pakvies su Larsu Von Trieru ir Jorgenu Lethu nerti į dokumentinio kino pasaulį, kuriame žaidžiama pagal pačių kino kūrėjų sugalvotas taisykles.
Tradicijų ir naujovių dialogą pratęs specialiosios programos „Neišgalvotas gyvenimas“ filmai, kuriuose sukurti kontraversiški kompozitoriaus Edvardo Grygo ir režisieriaus Larso Von Triero portretai („Kompozitorius Edvardas Griegas“, 2007, „Transformeris“, 1997), atkurtas nostalgiškas Felinio pasaulis („Vyras moteris kava“, 2007) mįslingai egzistuoja pasislėpę žmonės („Huldufolk 102“, 2007) ar tiesiog pulsuoja gyvenimas (rež. Mikos Kaurismäkio „Garso veidrodis“, 2007).
Dvi retrospektyvos sujungs kino istoriją ir šiuolaikinį kino procesą. Norvegų literatūros genijui skirta programa „Hamsunas ir kinas“ primins ir didžiojo rašytojo kūrinius, įkvėpusius filmams gyvybę („Panas“, 1922,“Badas“, 1966, „Žemės syvai“, 1921), ir prieštaringą jo biografiją, amžinąjį klausimą, koks buvo tikrasis Knutas Hamsunas (rež. Jano Troelio „Hamsunas“, 1996).
Žvilgsnis iš arčiau į šių dienų vieną ryškiausių danų kino aktorių Nikolaj Lie Kaas suteiks galimybę priminti ir prisiminti geriausius “Dogmos“ filmus, palyginti skirtingas šiauriečių aktorių mokyklas – bergmaniškąją (Max von Sydow filme „Hamsunas“, Lena Endre filme „Dangaus širdis“) ir daniškąją, kuriai ir atstovauja Nikolai Lie Kaas („Atvertos širdys“, „Tamsus kaimas“, „Kandidatas“ ir kt.).
Specialioji programa „Kertant Europą“ šiais metais pristato išskirtinę Oskaro laureato britų režisieriaus Peterio Watkinso filmų programą „Dokumentika. Drama. Siaubas.“ ( jo „patį asmeniškiausią“ filmą „Edvardas Munchas“ „Scanorama“ rodė pernai). Dar nelabai žinomas režisierius 1964 metais debiutavo BBC filmu „Kulodenas“, kuris tuometiniu reportažų iš Vietnamo karo stiliumi pasakojo apie jakobitų sukilimą Škotijoje.
Po šio sėkmingo debiuto BBC patikėjo Watkinsui ambicingą projektą „Atominis karas“ (1965). Nors filmas pelnė Oskarą, jis 25-iems metams atsidūrė Britanijos televizijos draudžiamų filmų sąraše. „Bausmių parkas“ (1971) taip pat sulaukė aršios kritikos ir nebuvo parodytas per televiziją. 2000-aisiais režisierius baigė kol kas paskutinį savo kūrinį – galingą juostą „Komuna“ (Paryžius, 1877).
