Apie ką mes čia...
Kristianas Vulfas – nuo mažens kenčiantis nuo sunkaus smegenų vystymosi sutrikimo – autizmo, genialus sąskaitininkas, kuris tvarko pavojingiausių pasaulio žmonių, teroristų ir mafijozų buhalteriją. Jam šioje srityje nėra lygių, todėl jo paslaugas užsisako ne vien nusikaltėliai, bet ir turtingiausi pasaulio žmonės, kuriems reikia švarios buhalterijos. Tačiau ne visi klientai nori, kad po patikrinimo kažkas žinotų apie jų paslaptis ir juodąją buhalteriją...
Kūrinio vidus
Tradiciškai, kaip ir ankstesnėse apžvalgose, tenka paminėti, jog ruduo – tai tamsių ir labai rimtų trilerių laikotarpis, todėl nereikia stebėtis, jog kiekvieną savaitę kino ekranuose pasirodo po naują minimo žanro atstovą. Jeigu visai neseniai mus aplankę įtempto veiksmo „Džeko Ryčerio“ tęsinys, „Merginos traukinyje“ ekranizacija ir ne itin vykusi Dano Browno knygos „Inferno“ kino versija nepaliko didelio įspūdžio, tai situacija kardinaliai pasikeis po naujojo Gavino O‘Connoro filmo peržiūros, kuris savo kokybe pralenkia kiekvieną iš paminėtų juostų.
Filmo scenarijus, kurį parašė 2014 metų dramos „Teisėjas“ scenaristas Billas Dubuque‘as, yra pakankamai geras. Istorija papasakota įdomiai, o kas svarbiausia – visos juostos metu tyko intriga ir nežinomybė. Visgi, ši etapais sudėliota siužetinė linija, kuri iki pat filmo finalinės scenos neatskleidžia svarbiausių detalių, tampa svarbiausiu filmo akcentu. Žinoma, niekas nedraudžia spėlioti, kaip pasisuks istorijos siužetiniai vingiai, tačiau vos tik keliose vietose galima suvokti tiesą. Ir tai yra labai gerai. Tokie filmai turi žavėti tuo, jog žiūrovas negalėtų nuspėti tolimesnių herojų veiksmų ir jų sprendimų. O kai dar nebanaliai viskas vystoma, tai dar ir peržiūros malonumas neapsakytai geras.
Kaip ir galima suprasti iš aprašymo ir pirmųjų anonsų, visas gerai sukaltas veiksmas sukasi aplink pagrindinį herojų realiais žmonėmis paremtame pasaulyje, kuriame savo nusikalstamą veiklą vykdo žinomi mafijozai kaip Gambino šeima. Nuo filmo pradžios iki pat juostos galo parodoma jo kova su autizmu, o taip pat nyki kasdienybė ir pavojai, kurie jo tyko dirbant su nusikaltėliais. Nors, jeigu jau prakalbome apie šią ligą, ji visgi buvo nustumta į antrąjį planą, kas nėra labai gerai, nes norėjosi pamatyti kaip Kristianas Vulfas su ja kovoja ir bando pritapti prie visuomenės. Tik etapais galime matyti, kokius išbandymus jam buvo paruošęs gyvenimas ir kaip jis, būdamas suaugęs vyras, pritampa prie pasaulio. Bet pagrindinė mintis, kurią išsako herojaus tėvas sėdint mašinoje, puikiai įvyniota į siužetinės linijos eigą. Filmo metu taip pat sužinome ir apie Kristiano Vulfo praeitį ir jo nusikaltimus, kuriais jis nelabai didžiuojasi, apie jo norus ir svarbiausia – meilę šeimai. Kiti herojai Dana, Rėjus, Frensis ir Braksas, kurie filmo metu pasirodo, leidžia labiau pažinti personažą, bet, deja, patys neatsiskleidžia. Nenuostabu, jog nė vienas iš jų nesukelia simpatijų, todėl visas dėmesys atitenka šios juostos herojui – Kristianui Vulfui.
Veiksmo plane juosta pasižymi gerais susišaudymais, kurių tenka laukti iki pat filmo galo, bet jie verti to laukimo. Ir viskas nufilmuota tikroviškai, brutaliai ir be jokių pagražinimų. Kitas dalykas – tai puikiai iki pat juostos galo išlaikyta įtampa. Sunkus, bet labai įtemptas ir intriguojantis filmas, turi ir specifinį humorą. Bet čia jau nieko nepasakosiu, nes geriau patiems pamatyti tam tikras scenas, kurių metu Kristianui tenka savo veiksmais prajuokinti žiūrovus. Prie humoristinės dalies, kuri tikrai sudaro galbūt ne pilną šio tamsaus trilerio minutę, prisideda ir keli dialogai, verčiantys nusišypsoti.
Be abejo, šį filmą rekomenduoju pamatyti visiems brutalių ir intelektualių trilerių mėgėjams, o taip pat ir tiems, kurie nori filmo peržiūros metu pasukti galvas. Visgi, tai nėra eilinis šaudo-gaudo filmas, o gerai apgalvotas darbas, kuris susižiūri vienu kvėpavimu.
Techninė juostos pusė
Kameros darbas filmui priduoda tikroviškumo jausmą, o bežiūrint susišaudymo ir veiksmo scenas galime pasijausti kaip per vienos iš „Džeisono Borno“ dalies peržiūrą. Kas svarbiausia, jog šios intelektualios ir brutaliai atrodančios juostos operatorius Seamusas McGarvey‘is sugebėjo nenutolinti mūsų nuo smurtu perpildytų vaizdų, kas išties žavi. Viskas rodoma labai atvirai. Taip pat negali nežavėti ir kraštovaizdžiai, aplinka, herojų pateikimas tiek paprastose, tiek veiksmo scenose ir, žinoma, vietos, kuriose vyksta pats veiksmas.
Muzikinė filmo palyda neišsiskiria nuo daugelio panašaus pobūdžio juostų skambesio, tačiau garso takelis puikiai sugeba išlaikyti įtampą, todėl, net jeigu jis ir neįsimintinas, bet peržiūros metu labai naudingas papildomai įtampai sukelti.
Garso montažas labai stiprus, ypač, kai tenka kino ekrane matyti galingus šūvius. Vaizdas irgi sumontuotas preciziškai, todėl juosta atrodo tokia įtraukianti ir intriguojanti. Svarbiausios siužetinės linijos paslaptys paaiškėja tik palaipsniui, kas ir padaro peržiūrą dar ypatingesniu reginiu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Paskutiniais metais džiuginantis savo gerbėjus, aktorius Benas Affleckas trumpam numetė Betmeno kostiumą ir puikiai įkūnijo autizmu sergantį vyrą. Tikrai taip. Aktorius suvaidino įtikinamai, o ir jo aktoriniai sugebėjimai verti dėmesio. Dabar dar labiau yra laukiamas jo režisūrinis projektas „Naktinis gyvenimas“, kuriame jis atliko ir pagrindinį vaidmenį.
Antraplaniuose vaidmenyse pasirodė būrys puikiai žinomų Holivudinių veidų kaip Jonas Bernthalas, Oskarą už dramą „Atkirtis“ pelnęs J. K. Simmonsas ir Jeffas Tamboras su Johnu Lithgowu. Visi jie pasirodė neblogai, bet blankiai, palyginus su Beno Afflecko įkūnytu veikėju. Bet, kas svarbiausia, antraplaniame vaidmenyje galima buvo išvysti ir Anną Kendrick, kuri, beje, visiškai neerzino. Tai vienas iš tų mažų stebuklų, kurie įvyksta kartą metuose.
Verdiktas
„Sąskaitininkas“ – brutalus, tamsus ir intelektualus trileris su puikiu aktorių kolektyvų, kuris laiko įtampoje iki pat galo ne vien dėl kokybiškų veiksmo scenų, bet, kas svarbiausia, dėl savo gerai apgalvoto ir užsukto siužeto. Tai kartu ir dar vienas geras režisieriaus Gavino O‘Connoro darbas, kuriame atskleidžiamos tamsiausios žmogaus paslaptys.
